Antroji spalio pusė daugeliui sodininkų dar nėra sezono pabaiga. Kol dirva neįšalusi ir išlieka pakankamai šilta, galima sodinti daugelį vaismedžių bei uogakrūmių. Tinkamai pasodinti augalai dar spėja pradėti formuoti naujas smulkias šakneles, o pavasarį gali startuoti anksčiau nei ką tik pasodinti sodinukai.
Tačiau rudeninis sodinimas turi ir rizikų. Per vėlai pasodintas augalas gali nespėti įsitvirtinti, per giliai užkastas šaknies kaklelis gali pradėti pūti, o netinkamai paruošta duobė kartais padaro daugiau žalos nei naudos.
Todėl spalį svarbiausia vadovautis ne vien kalendoriumi, bet ir realiomis oro bei dirvos sąlygomis.
Kada spalį dar galima sodinti?
Geriausia sodinti tuomet, kai iki pastovesnių šalčių dar lieka bent kelios savaitės.
Vidutinio klimato sąlygomis dažnai orientuojamasi į spalio vidurį ir antrąją mėnesio pusę, tačiau šiltą rudenį sodinimo laikotarpis gali užsitęsti.
Svarbiau už konkrečią datą yra tai, ar dirva dar nėra įšalusi ir ar sodinukų šaknys gali normaliai kontaktuoti su žeme.
Jeigu naktimis pasitaiko tik pavienių silpnų šalnų, o dienomis žemė atitirpsta ir išlieka puri, sodinti dar galima.
Tačiau jeigu įšalas jau laikosi nuolat, geriau nerizikuoti.
Kodėl rudens sodinimas gali būti naudingas?
Rudenį augalui nereikia tuo pačiu metu auginti lapų ir aktyviai įsitvirtinti naujoje vietoje.
Vegetacija sulėtėja, tačiau dirvoje šaknys dar kurį laiką išlieka aktyvios. Todėl augalas gali skirti daugiau energijos prisitaikymui.
Dar vienas privalumas – drėgnesnė žemė.
Rudenį paprastai būna daugiau kritulių, o oras vėsesnis, todėl dirva taip greitai neišdžiūsta kaip pavasarį ar vasaros pradžioje.
Vis dėlto tai nereiškia, kad pasodinto medžio galima visai nelaistyti.
Ką galima sodinti spalio mėnesį?
Rudenį gana gerai sodinami obelų ir kriaušių sodinukai, taip pat slyvos bei kai kurie kiti vaismedžiai.
Iš uogakrūmių dažnai sodinami serbentai, agrastai, avietės, gervuogės, sausmedžiai, aronijos ir šaltalankiai.
Tačiau šilumą mėgstantiems augalams rudens sodinimas gali būti rizikingesnis, ypač jei žiemos jūsų vietovėje būna šaltesnės.
Jeigu abejojate, jautresnį sodinuką saugiau gali būti pasodinti pavasarį.
Kaip išsirinkti gerą sodinuką?
Renkantis sodinuką svarbiau ne didžiausias jo aukštis, o šaknų ir kamieno būklė.
Jauni 1–2 metų vaismedžiai dažnai prigyja lengviau nei dideli, jau gerokai išaugę medžiai.
Šaknys turėtų būti gyvos, elastingos, neperdžiūvusios ir be puvinio.
Jeigu perkate sodinuką plikomis šaknimis, atkreipkite dėmesį, ar jos nebuvo ilgai laikomos saulėje ar vėjyje.
Žievė turi būti lygi, be didelių pažeidimų, įtrūkimų ir įtartinų dėmių.
Vazoninis sodinukas nebūtinai visada geresnis
Sodinukas vazone atrodo patogus pasirinkimas, tačiau verta patikrinti, ar augalas iš tikrųjų jame augo.
Jeigu ištraukus šaknų gumulą jis iš karto subyra, gali būti, kad augalas į vazoną buvo įdėtas visai neseniai.
Ilgiau vazone augusio augalo šaknys paprastai būna apraizgiusios didžiąją dalį žemės gumulo.
Taip pat venkite augalų, kurių šaknys jau suka tankų ratą aplink vazono kraštus.
Duobė neturi būti tiesiog kuo gilesnė
Dažna klaida – manyti, kad kuo didesnė duobė, tuo geriau.
Svarbiausia, kad joje patogiai tilptų visos šaknys ir jų nereikėtų užlenkti aukštyn.
Duobė paprastai turėtų būti platesnė už šaknų sistemą.
Derlingą viršutinį dirvos sluoksnį verta atskirti nuo gilesnės, prastesnės žemės.
Sodinant jis pirmiausia grąžinamas prie šaknų.
Su trąšomis geriau nepersistengti
Rudenį sodinant nereikėtų į duobę berti didelio kiekio stiprių mineralinių trąšų.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su azotu, kuris skatina naujų ūglių augimą. Rudenį tai nepageidautina, nes jauni ūgliai iki šalčių gali nespėti sumedėti.
Taip pat tiesiai prie šaknų negalima dėti šviežio mėšlo.
Jeigu dirva skurdi, ją galima pagerinti gerai perpuvusiu kompostu.
Tačiau trąšos neturi tiesiogiai liestis su jautriomis šaknimis didelėmis koncentracijomis.
Svarbiausia taisyklė sodinant vaismedį – neužkaskite šaknies kaklelio
Tai viena dažniausių klaidų.
Šaknies kaklelis yra vieta, kur kamienas pereina į šaknis. Pasodinus jis turi likti ties dirvos paviršiumi arba šiek tiek aukščiau, įvertinus tai, kad palaistyta žemė dar suslūgs.
Jeigu kaklelis bus užkastas giliai, aplink kamieną gali kauptis drėgmė, pablogėti oro patekimas ir ilgainiui prasidėti puvinys.
Skiepytiems vaismedžiams taip pat būtina stebėti skiepijimo vietą – ji turi likti virš žemės.
Kaip teisingai pasodinti vaismedį?
Jeigu sodinukas plikomis šaknimis, prieš sodinimą jas galima kelioms valandoms pamerkti į vandenį.
Pažeistas ar nulūžusias šaknų dalis atsargiai nukirpkite.
Jeigu medį reikės pririšti, atraminį kuolą geriau įkalti dar prieš įstatant sodinuką – taip vėliau nepažeisite šaknų.
Į duobę įstatykite medelį ir tolygiai paskleiskite šaknis.
Po truputį berkite žemę ir lengvai ją paspauskite, kad tarp šaknų neliktų didelių oro tarpų.
Po pasodinimo vanduo būtinas net ir rudenį
Net jeigu visą savaitę lijo, ką tik pasodintą medį vis tiek verta gausiai palaistyti.
Vanduo padeda dirvai geriau apgaubti šaknis ir pašalina oro ertmes.
Jaunam vaismedžiui gali prireikti kelių kibirų vandens, o mažesniam krūmui – mažiau.
Svarbu, kad vanduo gertųsi į šaknų zoną, o ne tiesiog nubėgtų paviršiumi.
Mulčias apsaugos šaknis
Po pasodinimo aplink augalą galima paskleisti maždaug 5–8 cm mulčio sluoksnį.
Tinka kompostas, susmulkinta žievė, durpės ar kita tam skirta organinė medžiaga.
Mulčias padeda išlaikyti drėgmę ir sumažina staigius dirvos temperatūros svyravimus.
Tačiau jo nekraukite tiesiai prie kamieno.
Aplink patį kamieną palikite nedidelį tarpą.
Serbentus galima sodinti šiek tiek giliau
Serbentai nuo daugelio vaismedžių skiriasi tuo, kad juos galima sodinti šiek tiek giliau nei augo anksčiau.
Tai gali paskatinti papildomų šaknų ir naujų ūglių formavimąsi.
Agrastams taip pat galima taikyti panašų principą, tačiau jų nereikėtų užkasti pernelyg giliai.
Po sodinimo krūmus būtina palaistyti ir mulčiuoti.
Avietėms svarbu ne tik duobė, bet ir atstumas
Avietės greitai plečiasi, todėl neverta sodinukų suspausti pernelyg tankiai.
Svarbu palikti pakankamai vietos oro cirkuliacijai ir būsimiems ūgliams.
Sodinant šaknys turi būti gerai paskleistos, o šaknies kaklelis neturėtų būti giliai užkastas.
Po pasodinimo ūgliai paprastai patrumpinami, kad augalas daugiau energijos skirtų šaknų sistemai.
Šilauogės reikalauja visiškai kitokios dirvos
Su šilauogėmis negalima elgtis taip pat kaip su serbentais ar agrastais.
Joms reikalinga rūgšti, puri ir gerai drenuojama terpė.
Paprasta sodo žemė, ypač kalkinga, šilauogėms gali visiškai netikti.
Todėl sodinimo vieta dažnai ruošiama atskirai, naudojant rūgščią durpę ir kitus šilauogėms tinkamus substratus.
Jeigu šilauogės lapai vėliau pradeda gelsti, viena iš priežasčių gali būti netinkamas dirvos rūgštingumas.
Ar sodinimo duobėje būtinas drenažas?
Nebūtinai.
Tai priklauso nuo dirvos.
Jeigu žemė laidi ir vanduo neužsistovi, skaldos ar keramzito sluoksnis duobės dugne dažniausiai nėra būtinas.
Be to, sunkioje molingoje dirvoje netinkamai įrengta gili duobė gali veikti kaip savotiškas indas, kuriame renkasi vanduo.
Daug svarbiau pasirinkti tinkamą vietą ir užtikrinti, kad vanduo po lietaus nestovėtų ties šaknimis.
Ką daryti, jei sodinti jau per vėlu?
Jeigu atėjo stipresni šalčiai, žemė pradėjo įšalti ir prognozės nežada ilgesnio atšilimo, geriau sodinuko negrūsti į šaltą dirvą bet kokia kaina.
Plikomis šaknimis turimus augalus galima laikinai įkasti į žemę nuožulniai apsaugotoje vietoje.
Šaknys ir dalis kamieno užpilamos puria žeme, o prasidėjus šalčiams vieta papildomai mulčiuojama.
Pavasarį tokį augalą galima perkelti į nuolatinę vietą.
Ar jaunus medžius reikia genėti rudenį?
Po rudens sodinimo stipriai genėti vaismedžių nereikėtų.
Pašalinkite nulūžusias, akivaizdžiai pažeistas ar ligotas šakas.
Didesnius formavimo darbus dažniausiai geriau palikti tinkamam pavasario laikui.
Augalui prieš žiemą svarbiausia prigyti, o ne pradėti auginti naujus ūglius.
Nepamirškite apsaugos nuo graužikų
Žiemą jaunų vaismedžių kamienai gali tapti kiškių ir kitų graužikų taikiniu.
Todėl rudenį verta kamieną apsaugoti specialiu tinkleliu ar kita kvėpuojančia apsauga.
Medžiaga neturėtų kaupti drėgmės ties žieve.
Apsauga ypač svarbi jauniems obelų ir kitų vaismedžių sodinukams.
Svarbiausia – ne kalendoriaus data, o sąlygos
Spalio vidurys ar pabaiga savaime nepasako, ar sodinti jau per vėlu.
Vienais metais žemė iki lapkričio lieka šilta ir lengvai dirbama, kitais – šalčiai ateina daug anksčiau.
Todėl prieš sodindami įvertinkite dirvos būklę ir artimiausių savaičių orus.
Jeigu dirva dar puri, neužmirkusi ir iki ilgalaikių šalčių lieka pakankamai laiko, daugelis vaismedžių ir uogakrūmių rudenį gali puikiai prigyti.
Tačiau svarbiausia jų neužkasti per giliai, nepertręšti ir nepamiršti gausiai palaistyti.
Tinkamai pasodintas sodinukas pavasarį atsibus jau turėdamas vieną didelį pranašumą – dalį įsitvirtinimo darbo jis bus atlikęs dar rudenį.
