Žiemą vaismedžiai soduose tampa tikru masalu kiškiams, stirnoms ir kitiems žvėrims. Kai natūralaus maisto sumažėja, jauna obels, kriaušės ar slyvos žievė gali pasirodyti visai patraukli. O pavasarį sodininkas kartais randa nemalonią staigmeną – apgraužtą kamieną, nuluptą žievę ar pažeistas jaunas šakas.
Dažniausias sprendimas – kiekvieną medelį aprišti specialiu tinkleliu ar apsaugine medžiaga. Tačiau ką daryti, jei medžių daug, apraišioti tingisi arba tiesiog norisi paprastesnio būdo?
Yra keli variantai, kurie gali sumažinti žvėrių norą lankytis sode. Svarbiausia suprasti vieną dalyką – vienas metodas ne visada veikia visą žiemą, todėl geriausia derinti kelias priemones.
1. Kvapai, kurių žvėrys nemėgsta
Stirnos ir kiškiai labai pasikliauja uosle. Todėl vienas iš paprasčiausių būdų – sukurti kvapą, kuris jiems būtų nepatrauklus.
Tam naudojami specialūs repelentai, skirti laukinių gyvūnų atbaidymui. Jie purškiami ant medelių, šakų ar aplink sodą.
Dažniausiai tokios priemonės imituoja plėšrūnų kvapą arba turi stiprų, žvėrims nemalonų aromatą.
Svarbu perskaityti etiketę ir pasirinkti produktą, kuris skirtas būtent augalams, o ne tiesiog aplinkai. Taip išvengsite žievės pažeidimų.
2. Žmogaus kvapas ir vilna
Sodininkai nuo seno naudoja paprastą gudrybę – aplink medelius pakabina vilnos, plaukų ar kitų žmogaus kvapą išlaikančių medžiagų.
Idėja paprasta: žvėris užuodžia žmogų ir gali vengti tos vietos.
Tačiau čia yra minusas – kvapas laikui bėgant išnyksta, ypač po lietaus ar sniego.
Todėl tokį būdą reikia reguliariai atnaujinti.
Jis labiau tinka kaip papildoma, o ne vienintelė apsauga.
3. Triukšmas ir judantys daiktai
Žvėrys nemėgsta netikėto judesio.
Todėl sode gali padėti įvairūs lengvi, vėjo judinami objektai – juostelės, blizgios skardelės, plastikinės juostos, reflektuojanti medžiaga.
Kai jos juda ir atspindi šviesą, žvėris gali pasijusti nesaugiai.
Tačiau reikia žinoti vieną dalyką: gyvūnai gana greitai pripranta.
Jeigu objektas visada kabo toje pačioje vietoje ir nieko blogo nevyksta, po kelių savaičių stirna gali jį tiesiog ignoruoti.
Todėl tokias baidykles verta kartkartėmis perkelti.
4. Ultragarsiniai ar judesio davikliai
Jeigu norisi modernesnio sprendimo, galima naudoti judesio daviklius.
Kai gyvūnas priartėja, prietaisas įjungia garsą, šviesą arba kitą dirgiklį.
Tokie įrenginiai dažnai veikia geriau nei nuolat įjungtas garsas, nes reakcija pasirodo netikėtai.
Yra ir ultragarsinių baidyklių, tačiau jų veiksmingumas labai priklauso nuo konkretaus modelio, vietos ir gyvūnų rūšies.
Todėl geriau nesitikėti, kad vienas aparatas visiškai išspręs problemą.
5. Judesio valdomas vandens purkštuvas
Šiltuoju metų laiku tai vienas efektyvesnių variantų.
Gyvūnui priėjus, daviklis įjungia vandens srovę. Netikėtumas dažnai priverčia stirną ar kitą žvėrį pasitraukti.
Žiemą toks metodas praktiškai netinka dėl šalčio, tačiau rudenį ar ankstyvą pavasarį gali būti labai naudingas.
6. Apsauginė tvora aplink visą sodą
Jeigu medžių daug, kartais paprasčiau saugoti ne kiekvieną medelį atskirai, o visą teritoriją.
Žema tvora gali sustabdyti kiškius, tačiau nuo stirnų jos gali neužtekti.
Stirnos šokinėja gana aukštai, todėl patikimai tvorai reikia daugiau aukščio.
Tai brangesnis sprendimas, bet ilgalaikėje perspektyvoje jis gali būti paprastesnis nei kasmet aprišinėti dešimtis medelių.
7. Tankus tinklas aplink sodo perimetrą
Jeigu nenorite statyti nuolatinės tvoros, galima naudoti sezoninį tinklą.
Svarbu, kad jis būtų gerai įtemptas ir apačioje neliktų didelių tarpų.
Kiškiai moka pralįsti pro labai mažas vietas, todėl apačią reikia pritvirtinti ypač kruopščiai.
Toks tinklas gali būti nuimamas pavasarį ir vėl pastatomas rudenį.
8. Šakos, kurių žvėrys mieliau nori nei jūsų medelio
Kartais galima panaudoti „aukojimo“ metodą.
Jeigu sodo pakraštyje paliekama medžių ar krūmų šakų, kurias žvėrys mėgsta graužti, jie gali mažiau domėtis pagrindiniais vaismedžiais.
Tačiau šis būdas nėra garantuotas.
Kartais toks maistas kaip tik privilioja daugiau gyvūnų.
Todėl geriau jį naudoti tik ten, kur žvėrys ir taip nuolat lankosi, ir stebėti rezultatą.
9. Nepalikite sode lengvo priėjimo
Žiemą verta apžiūrėti, kaip žvėrys patenka į teritoriją.
Galbūt tvoroje yra tarpas. Galbūt sniegas supustytas prie tvoros taip aukštai, kad stirnai lengviau ją peršokti. Gal vartai paliekami praviros.
Kartais paprasčiausias sprendimas yra uždaryti vieną konkretų taką, kuriuo gyvūnai nuolat ateina.
Pėdsakai sniege labai gerai parodo, iš kurios pusės jie patenka.
10. Nesitikėkite, kad viena baidyklė veiks visą žiemą
Čia yra viena svarbiausių taisyklių.
Gyvūnai pripranta prie daiktų, kurie jų nekenkia.
Jeigu pirmą savaitę blizganti juosta atbaido stirną, po mėnesio ji gali į ją nebereaguoti.
Todėl geriausias metodas – kaitalioti priemones.
Vieną laiką naudoti kvapą, kitą – judantį objektą, trečią – papildomą tinklą ar daviklį.
Kuo mažiau nuspėjama aplinka, tuo atsargiau elgiasi gyvūnas.
O kaip su naminiais būdais – muilu, česnaku ar actu?
Internete galima rasti daugybę patarimų: pakabinti kvapnų muilą, naudoti česnaką, pipirus, actą ar net deguto kvapą.
Kai kurie stiprūs kvapai tikrai gali laikinai atbaidyti gyvūnus.
Tačiau problema ta, kad jie greitai išsivėdina arba nusiplauna.
Be to, nereikėtų koncentruotų medžiagų pilti tiesiai ant medžių žievės ar šaknų – galima pakenkti pačiam augalui.
Jeigu norite eksperimentuoti, saugiau kvapą laikyti ant atskiro audinio ar indo šalia medelio, o ne ant jo.
Kuo jaunesnis medis, tuo didesnė rizika
Jauni vaismedžiai žvėrims patraukliausi.
Jų žievė plonesnė ir minkštesnė, o kamienas lengvai pasiekiamas.
Jeigu kiškis nugraužia žievę aplink visą kamieną, medis gali stipriai nukentėti arba net žūti.
Todėl net jeigu nenorite aprišti visų medžių, bent pačius jauniausius ir vertingiausius sodinukus vis tiek verta apsaugoti patikimiau.
Stirnos daro kitokią žalą nei kiškiai
Kiškiai dažniau graužia žievę ir jaunus ūglius.
Stirnos gali ne tik skabyti šakas, bet ir trinti ragus į jaunų medžių kamienus.
Tokiu atveju žievė gali būti pažeista labai stipriai.
Todėl jeigu sode nuolat lankosi stirnos, vien kvapų gali nepakakti.
Patikimiausia yra fizinė kliūtis – tvora arba tvirtas apsauginis tinklas aplink jautriausius medelius.
Kas veikia geriausiai?
Jeigu norite kuo mažiau aprišinėti kiekvieną medį atskirai, praktiškiausias derinys būtų toks:
Aplink sodo ribą naudoti tinklą arba tvorą, o probleminėse vietose papildomai pastatyti judesio daviklius ar kvapinius repelentus.
Jauniausius medelius verta apsaugoti papildomai, nes jų netekti būtų skaudžiausia.
Tokiu būdu nereikia kiekvieno kamieno vynioti keliais sluoksniais, tačiau sodas vis tiek gauna pakankamai apsaugos.
Žvėrius geriau atbaidyti, o ne bandyti jiems pakenkti
Svarbu rinktis humaniškas priemones.
Tikslas nėra sužeisti stirną ar kiškį, o padaryti sodą jiems mažiau patrauklų.
Kvapai, judesio davikliai, tinklai, tvoros ir kiti fiziniai barjerai leidžia tai padaryti nepakenkiant gyvūnams.
Ir dažniausiai geriausiai veikia ne vienas „stebuklingas“ metodas, o kelių priemonių kombinacija.
Jeigu žvėrys vieną naktį randa sodą nemalonų, kitą – triukšmingą, o trečią – sunkiai pasiekiamą, tikimybė, kad jie pradės ieškoti lengvesnio maisto kitur, gerokai padidėja
