Šlapimo spalva gali pasikeisti dėl labai paprastų priežasčių – kiek išgėrėte vandens, ką valgėte, kokius vitaminus ar vaistus vartojate. Tačiau kartais neįprasta spalva gali būti ir ženklas, kad organizme vyksta pokyčiai, kurių nereikėtų ignoruoti.
Sveiko žmogaus šlapimas dažniausiai būna nuo beveik skaidraus iki šviesiai geltono. Spalvą suteikia natūralūs pigmentai, o jos intensyvumas daugiausia priklauso nuo to, kiek vandens yra šlapime.
Svarbiausia vertinti ne vien vienkartinį atspalvį, o tai, ar pokytis kartojasi, kiek laiko išlieka ir ar kartu atsiranda kitų simptomų.
Pasirinkite spalvą, kuri labiausiai panaši į jūsų
1. Beveik skaidri
2. Šviesiai gelsva
3. Ryškiai geltona
4. Tamsiai geltona arba gintarinė
5. Oranžinė
6. Rausva arba raudona
7. Ruda, arbatos ar kolos spalvos
8. Žalsva ar melsva
Žemiau raskite savo variantą.
1. Beveik skaidri – galbūt geriate labai daug skysčių
Labai šviesus ar beveik bespalvis šlapimas dažniausiai reiškia, kad organizmas gauna daug vandens.
Jeigu taip nutinka po kelių stiklinių vandens ar karštą dieną, tai visiškai normalu. Tačiau jeigu šlapimas nuolat visiškai skaidrus, o kartu labai dažnai norisi šlapintis ir jaučiate stiprų troškulį, verta aptarti tai su gydytoju.
Tokie simptomai gali turėti įvairių priežasčių, todėl vien iš spalvos diagnozės nustatyti negalima.
2. Šviesiai gelsva – dažniausiai normalus variantas
Blyški, šiaudų spalvos geltona dažniausiai laikoma įprasta šlapimo spalva.
Ji paprastai rodo, kad skysčių kiekis organizme yra pakankamas. Jei nėra skausmo, deginimo, neįprasto kvapo ar kitų simptomų, tokia spalva dažniausiai nerimo nekelia.
Šlapimo atspalvis dienos metu natūraliai gali keistis. Ryte jis dažnai būna kiek tamsesnis, nes per naktį negeriate.
3. Ryškiai geltona – dažnai kaltos ne ligos, o vitaminai
Neįprastai ryškiai geltoną, beveik neoninį šlapimą dažnai pastebi žmonės, vartojantys B grupės vitaminus arba multivitaminus.
Ypač ryškų atspalvį gali suteikti riboflavinas – vitaminas B2.
Jeigu spalva pasikeitė pradėjus vartoti papildus ir nėra kitų simptomų, dažniausiai tai nėra pavojinga.
Tačiau papildų nereikėtų vartoti didesnėmis dozėmis vien todėl, kad „perteklius vis tiek pasišalins su šlapimu“. Kai kurių medžiagų perteklius gali būti žalingas.
4. Tamsiai geltona ar gintarinė – organizmui gali trūkti vandens
Kuo mažiau skysčių organizme, tuo labiau koncentruotas tampa šlapimas ir tuo tamsesnė jo spalva.
Tamsiai geltonas rytinis šlapimas yra gana įprastas, tačiau jeigu toks atspalvis išlieka visą dieną, verta pagalvoti, ar pakankamai geriate.
Kiti galimo skysčių trūkumo požymiai gali būti burnos sausumas, troškulys, galvos skausmas ar silpnumas.
Jeigu šlapimas labai tamsus, jo labai mažai, o kartu jaučiate ryškų silpnumą, svaigimą ar negalite normaliai atsigerti, reikėtų kreiptis medicininės pagalbos.
5. Oranžinė – priežasčių gali būti kelios
Oranžinį šlapimą gali sukelti labai stipri dehidratacija, tam tikri vaistai, vitaminai ar dažikliai.
Tačiau jeigu oranžinė spalva atsiranda kartu su pageltusia oda ar akių baltymais, labai šviesiomis išmatomis, niežuliu arba skausmu dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Tokiu atveju gali būti svarbu patikrinti kepenų ir tulžies sistemos veiklą.
Vien oranžinis šlapimas dar nereiškia kepenų ligos – svarbi visa simptomų visuma.
6. Rausva ar raudona – ne visada kraujas, bet ignoruoti nereikėtų
Raudoną ar rausvą atspalvį kartais suteikia maistas. Pavyzdžiui, burokėliai kai kuriems žmonėms gali pastebimai pakeisti šlapimo spalvą.
Tam tikri vaistai taip pat gali turėti tokį poveikį.
Tačiau rausvas ar raudonas šlapimas gali reikšti ir kraują šlapime. Tai gali būti susiję su šlapimo takų infekcija, inkstų ar šlapimtakių akmenimis, uždegimu ar kitomis priežastimis.
Jeigu aiškiai matote kraują ir nėra akivaizdžios maisto ar vaistų priežasties, vertėtų pasitikrinti, net jei nieko neskauda.
Jeigu kartu atsiranda stiprus šono ar nugaros skausmas, karščiavimas, krešulių, sunku pasišlapinti arba kraujavimo daug – reikėtų skubios medicininės pagalbos.
7. Ruda, arbatos ar kolos spalvos – verta vertinti rimčiau
Labai tamsiai rudas šlapimas gali atsirasti dėl stiprios dehidratacijos, kai kurių vaistų ar maisto produktų.
Tačiau „arbatos“ ar „kolos“ spalvos šlapimas taip pat gali būti susijęs su krauju, kepenų veiklos sutrikimais arba tam tikrais raumenų pažeidimais.
Ypač svarbu neatidėlioti, jeigu kartu atsiranda gelta, stiprus pilvo skausmas, didelis raumenų skausmas ar silpnumas, labai sumažėjęs šlapimo kiekis.
Jeigu toks atspalvis atsirado be aiškios priežasties ir nepraeina, verta pasitarti su gydytoju.
8. Žalsva ar melsva – reta, bet įmanoma
Melsvas ar žalsvas šlapimas atrodo gana neįprastai, tačiau kartais jį gali sukelti dažikliai, vaistai ar tam tikri medicininiai tyrimai.
Retais atvejais žalios spalvos šlapimas gali būti susijęs ir su šlapimo takų infekcija.
Todėl jeigu kartu jaučiate deginimą šlapinantis, dažnai norisi į tualetą, pakilo temperatūra ar skauda pilvo apačią, verta kreiptis į gydytoją.
O jei šlapimas drumstas?
Drumstumas nėra spalva, tačiau žmonės jį pastebi dažnai.
Kartais drumstas šlapimas atsiranda dėl nekenksmingų priežasčių – pavyzdžiui, dėl druskų ar nedidelės dehidratacijos.
Tačiau jeigu kartu jaučiate deginimą, dažną norą šlapintis, nemalonų kvapą, pilvo apačios ar šono skausmą, tai gali būti susiję su šlapimo takų infekcija ar kita problema.
Jeigu simptomai nepraeina, reikėtų atlikti šlapimo tyrimą.
O ką reiškia putos?
Kelios putos po stipresnės šlapimo srovės nėra neįprastos.
Tačiau jei šlapimas nuolat stipriai putoja, ypač jei kartu atsiranda kojų, veido ar akių vokų tinimas, verta pasitarti su gydytoju.
Tokiu atveju gali reikėti patikrinti, ar šlapime nėra baltymo.
Maistas gali labai suklaidinti
Prieš išsigąstant verta prisiminti, ką valgėte per paskutines 24–48 valandas.
Burokėliai gali suteikti rausvą atspalvį, kai kurie maisto dažikliai – žalsvą ar kitokią spalvą, o papildai – itin ryškią geltoną.
Vaistai taip pat gali pakeisti šlapimo spalvą.
Todėl gydytojui naudinga pasakyti ne tik apie simptomus, bet ir apie vartojamus vaistus, papildus bei mitybą.
Kada nereikėtų laukti?
Dauguma spalvos pokyčių nėra skubūs, tačiau yra situacijų, kai geriau nelaukti.
Ypač svarbu kreiptis pagalbos, jei šlapime aiškiai matote daug kraujo ar krešulių, negalite pasišlapinti, kartu jaučiate stiprų šono ar pilvo skausmą, karščiuojate, vemiate, labai nusilpote arba šlapimo kiekis staiga smarkiai sumažėjo.
Tokiais atvejais spalva yra tik vienas iš simptomų, o svarbiausia – bendra žmogaus būklė.
Viena spalva diagnozės nepasako
Šlapimo spalva gali suteikti užuominą apie hidrataciją ar paskatinti atkreipti dėmesį į galimą problemą, tačiau ji negali pakeisti tyrimų.
Tas pats atspalvis gali atsirasti dėl visiškai skirtingų priežasčių.
Todėl geriausias principas paprastas: vienkartinį pokytį stebėti, o užsitęsusį, pasikartojantį arba kartu su kitais simptomais – aptarti su gydytoju.
