Spalis persirito į antrąją pusę, naktys darosi vis šaltesnės, todėl vis dažniau kyla klausimas – kada Lietuvoje išvysime pirmąsias snaiges ir kokia gali būti artėjanti 2026–2027 metų žiema?
Nors tikslaus visos žiemos scenarijaus spalį negali pasakyti nė vienas sinoptikas, naujausios ilgalaikės prognozės jau leidžia įžvelgti tam tikrą tendenciją. Kol kas nėra ženklų, kad Lietuvą neišvengiamai lauktų išskirtinai šalta ir snieginga žiema. Priešingai – sezoniniai modeliai didelėje Europos dalyje dažniau palankūs aukštesnei nei įprasta temperatūrai. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad šalčių ir gausaus sniego nebus.
O pirmųjų snaigių Lietuvoje jau galima pradėti dairytis visai netrukus.
Pirmosios snaigės Lietuvoje nėra lapkričio pabaigos reiškinys
Daugelis pirmą sniegą sieja su lapkričiu, tačiau Lietuvos klimato duomenys rodo ką kita.
Šiaurės ir Rytų Lietuvoje pirmasis sniegas vidutiniškai pasirodo jau spalio 26–30 dienomis. Pajūryje jo paprastai tenka palaukti ilgiau – maždaug iki lapkričio 10–12 dienos.
Vertinant visą šalį, vidutinė pirmojo sniego data yra maždaug lapkričio 4-oji.
Tai reiškia, kad antroje spalio pusėje klausimas apie pirmąsias snaiges jau visiškai pagrįstas.
Tačiau pirmasis sniegas dar nereiškia žiemos pradžios.
Snaigės gali pasirodyti ir trumpam
Pirmasis rudeninis sniegas Lietuvoje dažnai būna simbolinis. Kelias minutes pasninga, snaigės susimaišo su lietumi ir ant žemės net nespėja susidaryti balta danga.
Kad sniegas pradėtų kauptis, reikia ne tik šalto oro aukščiau atmosferoje. Pakankamai atvėsti turi ir žemiausias oro sluoksnis bei žemės paviršius.
Todėl gali būti situacija, kai ryte pro langą matome dideles snaiges, tačiau po kelių valandų lauke jų nebelieka.
Nuolatinės sniego dangos paprastai tenka laukti gerokai ilgiau.
Ar pirmos snaigės gali pasirodyti jau spalio pabaigoje?
Taip – klimatologiškai toks scenarijus būtų visiškai normalus.
Tačiau naujausioje trumpalaikėje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozėje artimiausiomis dienomis dar vyrauja gana švelnūs orai. Iki spalio pabaigos prognozės dar gali keistis, todėl konkrečios pirmojo snygio dienos šiuo metu patikimai įvardyti negalima.
Įdomu tai, kad šių metų ruduo kol kas buvo neįprastai šiltas.
Spalio pirmojo dešimtadienio vidutinė temperatūra Lietuvoje siekė 12,2 °C ir buvo net 2,9 laipsnio aukštesnė už daugiametę normą. Vis dėlto kai kur jau pasitaikė šalnų, o prie dirvos temperatūra buvo nukritusi iki maždaug 3 laipsnių šalčio.
Taigi pereiti nuo rudeniškos šilumos prie pirmųjų žiemiškų kritulių kartais gali užtekti vos vienos palankios šalto oro masės.
Lapkričio pradžia kol kas taip pat prognozuojama šiltesnė
Naujausia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ilgalaikė prognozė, atnaujinta spalio 20 dieną, rodo, kad lapkričio pirmoje pusėje vidutinė temperatūra Lietuvoje gali būti maždaug 2 °C aukštesnė už daugiametę normą.
Kritulių kiekis tuo metu prognozuojamas artimas įprastam arba iki maždaug 15 procentų mažesnis.
Tai kol kas neatrodo kaip ankstyvos ir stabilios žiemos scenarijus.
Tačiau vidutinė temperatūra nepasako, kas nutiks vieną konkrečią naktį. Net šiltesnį nei įprasta mėnesį gali pasitaikyti trumpų šalto oro įsiveržimų, šalnų ir sniego.
O kokia gali būti visa 2026–2027 metų žiema?
Čia prognozės tampa gerokai atsargesnės.
Naujausiuose Europos sezoniniuose modeliuose didelėje Europos dalyje išlieka didesnė tikimybė, kad sezoninė temperatūra bus aukštesnė už daugiametį vidurkį. Tačiau Šiaurės Europoje signalas nėra toks stiprus, todėl Baltijos regionui negalima pažadėti vieno aiškaus scenarijaus.
Paprasčiau tariant, šiuo metu nėra pagrindo skelbti, kad laukia „šalčiausia žiema per daugelį metų“.
Labiau tikėtina permaininga žiema, kai šiltesnius ir drėgnesnius laikotarpius gali keisti trumpesni šalčio epizodai.
Tokios žiemos Lietuvoje pastaraisiais metais nėra neįprastos.
Šiltesnė žiema nereiškia žiemos be sniego
Tai viena dažniausiai daromų klaidų skaitant ilgalaikes prognozes.
Jeigu trijų žiemos mėnesių vidutinė temperatūra galiausiai bus, pavyzdžiui, vienu ar dviem laipsniais aukštesnė už normą, vis tiek gali pasitaikyti savaičių su dviženkliu šalčiu.
Lygiai taip pat per šiltesnę žiemą gali iškristi daug sniego.
Vidurkį gali smarkiai pakelti ilgesnis šiltas laikotarpis, nors prieš jį ar po jo būtų tikrai žiemiškų epizodų.
Todėl sezoninė prognozė neatsako į klausimą, ar sausio 10 dieną Kaune bus –15 °C ir snigs.
Tokius dalykus patikimai galima prognozuoti tik gerokai priartėjus konkrečiai datai.
Ilgalaikių prognozių nereikėtų suprasti kaip įprastos orų prognozės
Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras sezonines prognozes sudaro naudodamas daugybę modelio scenarijų.
Jos parodo ne tikslų būsimos dienos orą, o tikimybę, kad per ilgesnį laikotarpį temperatūra ar kritulių kiekis bus didesnis, mažesnis arba artimas įprastam.
Copernicus specialistai taip pat pabrėžia, kad konkrečių dienų orų patikimai numatyti keliems mėnesiams į priekį neįmanoma. Kuo prognozuojamas laikotarpis tolimesnis, tuo neapibrėžtumas didėja.
Todėl spalį pasirodantys teiginiai, kad jau tiksliai žinoma, kiek sniego iškris sausį ar kokia temperatūra bus per Kalėdas, turėtų būti vertinami labai atsargiai.
Kada Lietuvoje paprastai susidaro sniego danga?
Pirmosios snaigės ir pirmoji tikra sniego danga – du skirtingi dalykai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiaurės rytiniuose šalies rajonuose pirmoji sniego danga vidutiniškai gali pasirodyti lapkričio antroje pusėje. Pajūryje tai dažniau nutinka tik gruodžio pradžioje.
Pastovi sniego danga paprastai susiformuoja dar keliomis savaitėmis vėliau, o kai kuriomis šiltomis žiemomis kai kuriose Lietuvos vietovėse jos išvis gali nebūti.
Pavyzdžiui, 2025 metais pirmasis sniegas Lietuvoje pasirodė tik lapkričio 15 dieną, tačiau mėnesio pabaigoje sniegas jau kelioms dienoms buvo nuklojęs visą šalį.
Todėl kiekvienas ruduo gali pateikti labai skirtingą scenarijų.
Kur Lietuvoje pirmųjų snaigių tikimybė didžiausia?
Pirmiausia jų paprastai sulaukia šalies šiaurės ir rytų rajonai.
Ten rudenį temperatūra naktimis greičiau nukrenta iki nulio ar žemiau jo. Pajūrio regioną ilgiau šildo Baltijos jūra, todėl Klaipėdoje, Nidoje ir aplinkinėse vietovėse pirmojo sniego dažnai tenka laukti ilgiau.
Dėl to gali būti visiškai normali situacija, kai Utenoje ar Zarasuose jau sninga, o pajūryje tuo pat metu lyja ir laikosi kelių laipsnių šiluma.
Ar gali pirmasis sniegas iškristi labai anksti?
Lietuvos orų istorijoje tokių atvejų tikrai būta.
Pirmasis sniegas yra pasirodęs net rugsėjo pabaigoje. O 2023 metais pirmosios snaigės Lietuvoje buvo užfiksuotos jau spalio 8 dieną – gerokai anksčiau nei įprastai.
Taigi kalendorius atmosferai nėra taisyklė.
Užtenka, kad iš šiaurės ar šiaurės rytų trumpam įsiveržtų pakankamai šalta oro masė, ir rudeninį lietų gali pakeisti šlapdriba bei sniegas.
Ką šiuo metu galima pasakyti gana užtikrintai?
2026 metų ruduo iki šiol buvo šiltesnis nei įprastai, o ir lapkričio pirmoji pusė šiuo metu prognozuojama gana švelni.
Todėl ženklų, kad Lietuvoje jau tuoj prasidės ilgalaikė žiema, kol kas nėra.
Tačiau pirmosios snaigės – visai kitas klausimas.
Pagal Lietuvos klimatą būtent paskutinė spalio savaitė ir pirmosios lapkričio dienos yra metas, kai dalyje šalies jų jau galima sulaukti.
Taigi vieną rytą pažvelgus pro langą baltos snaigės jau tikrai nebūtų didelė staigmena.
O ar jos taps tik trumpu rudens priminimu apie artėjančią žiemą, ar pradės rimtesnį atšalimą, parodys tik artimiausių savaičių prognozės.
