Spalis daugeliui atrodo kaip sodo darbų pabaiga, tačiau gėlyne šis mėnuo gali būti vienas svarbiausių. Būtent dabar galima pasirūpinti tuo, kad vos nutirpus sniegui kieme pasirodytų pirmosios spalvos.
Rudenį pasodinti svogūniniai ir kai kurie daugiamečiai augalai iki žiemos spėja įsitvirtinti, o pavasarį pradeda augti vos susidarius tinkamoms sąlygoms. Be to, dabar galima ramiai suplanuoti gėlyną, kai nereikia tuo pačiu metu rūpintis daržovėmis, daigais ir kitais pavasario darbais.
Tačiau yra viena svarbi taisyklė – ne viską reikia sodinti tą pačią dieną.
Ne data kalendoriuje svarbiausia
Vienais metais spalio viduryje jau būna labai šalta, kitais – net lapkričio pradžioje žemė dar šilta ir lengvai dirbama.
Todėl sodinimo laiką geriausia rinktis pagal dirvos ir oro sąlygas.
Svogūnėliams reikia laiko įsišaknyti, tačiau jie neturėtų pradėti aktyviai auginti antžeminių ūglių.
Tai ypač svarbu tulpėms, narcizams, hiacintams ir kitoms pavasarį žydinčioms gėlėms.
Krokai – vieni pirmųjų po žiemos
Jeigu norite gėlių beveik iškart po sniego nutirpimo, krokai yra vienas geriausių pasirinkimų.
Jie gali pradėti žydėti tuo metu, kai didžioji sodo dalis dar atrodo visiškai tuščia.
Krokams parinkite saulėtą arba gerai apšviestą vietą su laidžia dirva.
Didžiausias jų priešas – užsistovintis vanduo.
Jeigu svogūnėlis visą žiemą bus šlapioje žemėje, gali pradėti pūti.
Kaip giliai sodinti krokus?
Paprasta taisyklė – sodinimo gylis turėtų būti maždaug tris kartus didesnis už svogūnėlio aukštį.
Sunkioje molingoje dirvoje galima sodinti šiek tiek sekliau, lengvoje smėlingoje – truputį giliau.
Krokai gražiausiai atrodo ne po vieną.
Geriau sodinti grupėmis po keliolika ar net keliasdešimt svogūnėlių.
Juos galima įkurdinti po medžiais, palei takus ar vejoje.
Muskaris – mažas, bet labai efektingas
Muskaris, dar vadinamas pelių hiacintu, yra viena tų gėlių, kurioms nereikia daug dėmesio.
Pasodintas tinkamoje vietoje jis gali augti keletą metų ir palaipsniui sudaryti vis didesnius mėlynų, baltų ar rausvų žiedų kupstus.
Jų taip pat nereikėtų išmėtyti po vieną po visą sodą.
Daug gražiau atrodo tankesnės grupelės po medžiais, šalia tako ar tarp didesnių daugiamečių augalų.
Snieguolės ir scylės tinka natūraliam gėlynui
Jeigu mėgstate ne griežtai suformuotą, o šiek tiek laukinį sodą, verta pagalvoti apie snieguoles, scyles, puškinijas ir kitus smulkius svogūninius augalus.
Jie gražiai atrodo po lapuočiais medžiais, tarp akmenų ir vejos pakraščiuose.
Geriausia juos sodinti netaisyklingomis grupėmis.
Tada pavasarį atrodo, kad gėlės ten atsirado savaime.
Tulpėms spalis gali būti net geresnis už rugsėjį
Tulpės yra tikra rudens sodinimo klasika.
Jeigu rugsėjis buvo labai šiltas, skubėti jų sodinti net nebuvo būtina.
Geras orientyras – kai maždaug 10 cm gylyje dirva atvėsta iki maždaug 8 °C.
Tuomet svogūnėlis turi pakankamai laiko šaknims išauginti, tačiau mažėja tikimybė, kad dar rudenį pradės leisti daigą.
Jeigu ruduo ilgas ir šiltas, tulpes galima sodinti ir gana vėlai, kol tik žemė dar nėra įšalusi.
Kaip tulpes sodinti, kad pavasarį atrodytų įspūdingai?
Viena dažniausių klaidų – svogūnėlius išdėlioti po vieną dideliais tarpais.
Tokiu atveju net gražios tulpės gali atrodyti skurdžiai.
Daug efektingiau sodinti grupėmis.
Galima derinti skirtingo aukščio ir žydėjimo laiko veisles.
Priekyje sodinti ankstyvesnes ir žemesnes tulpes, už jų – aukštesnes ir vėliau pražystančias.
Narcizai – tiems, kurie nenori kasmet visko persodinti
Narcizai patogūs tuo, kad daug veislių gali vienoje vietoje augti ne vienerius metus.
Jie palaipsniui formuoja vis didesnius kerus.
Sodinti geriausia likus kelioms savaitėms iki rimtesnio dirvos įšalimo.
Svogūnėlis paprastai sodinamas maždaug tris kartus giliau, nei yra jo aukštis.
Labai svarbu, kad vieta nebūtų nuolat šlapia.
Narcizai puikiai tinka sodinti ir po lapuočiais medžiais, nes ankstyvą pavasarį, kol medžiai dar be lapų, šviesos jiems netrūksta.
Hiacintai – dėl kvapo ir ryškių žiedų
Hiacintų neįmanoma nepastebėti.
Jų tankūs žiedynai ir stiprus aromatas pavasarį tampa ryškiu gėlyno akcentu.
Dideliam efektui nebūtina apsodinti visos lysvės.
Kartais pakanka kelių grupių po 5–7 svogūnėlius.
Hiacintams, kaip ir daugeliui kitų svogūninių gėlių, svarbiausia geras drenažas.
Sunkioje dirvoje juos geriau sodinti šiek tiek aukščiau arba parinkti vietą, kur nesikaupia vanduo.
Ar spalį dar galima sodinti lelijas?
Taip, tačiau čia jau reikia daugiau atsargumo.
Ne visos lelijos vienodai atsparios žiemai.
Rudens sodinimui rinkitės sveikus, tvirtus svogūnėlius be pelėsio, minkštų vietų ir nemalonaus kvapo.
Jeigu svogūnėlis turi gyvas šaknis, stenkitės jų nepažeisti.
Sodinimo gylis priklauso nuo lelijos rūšies ir svogūnėlio dydžio, tačiau dažnai orientuojamasi į du ar tris svogūnėlio aukščius.
Jautresnes lelijų veisles šaltesniuose regionuose gali būti saugiau sodinti pavasarį.
Spalį galima sodinti ir bijūnus
Jeigu iki žemės įšalimo dar liko pakankamai laiko, spalį galima persodinti ar dalyti žolinius bijūnus.
Jiems rinkitės saulėtą vietą, kur neužsistovi vanduo.
Svarbiausia klaida sodinant bijūną – per giliai užkasti atsinaujinimo pumpurus.
Jie turėtų likti maždaug 3–5 cm po dirvos paviršiumi.
Per giliai pasodintas bijūnas gali puikiai auginti lapus, tačiau labai nenoriai žydėti.
Pirmaisiais metais žiedų gali būti mažiau
Nereikėtų nusivilti, jeigu rudenį pasodintas bijūnas kitą vasarą dar neatrodys kaip didžiulis žydintis krūmas.
Pirmiausia augalas stiprina šaknų sistemą.
Pilnas žydėjimas dažniausiai ateina vėliau.
Todėl šiuo atveju kantrybė tikrai atsiperka.
Galima dalyti ir kai kuriuos daugiamečius augalus
Kol žemė dar neįšalusi, galima persodinti bei dalyti dalį šalčiui atsparių daugiamečių augalų.
Tam gali tikti raktažolės, bruneros, dieninės lelijos ir kai kurie kiti daugiamečiai augalai.
Svarbu, kad iki ilgalaikio dirvos įšalimo dar liktų pakankamai laiko.
Po pasodinimo šaknų zoną verta mulčiuoti.
O kai kurias gėles galima tiesiog pasėti prieš žiemą
Rudenį nebūtina apsiriboti svogūnėliais.
Kai kurių vienmečių ir daugiamečių gėlių sėklas galima sėti tiesiai į šaltą dirvą.
Tačiau čia svarbiausia neskubėti.
Sėklos neturi sudygti dar rudenį.
Todėl sėti reikia tada, kai jau nusistovi šaltesni orai ir nebėra tikėtinas ilgas atšilimas.
Ką galima sėti prieš žiemą?
Rudeninei sėjai gali tikti:
- rugiagėlės
- medetkos
- kosmėjos
- vienmečiai astrai
- Kalifornijos aguonos
- kai kurios levandos
- kai kurios kitos šalčiui atsparios gėlės
Per žiemą sėklos natūraliai patiria šalčio periodą, o pavasarį sudygsta tada, kai sąlygos joms tampa palankios.
Tačiau verta pasėti šiek tiek daugiau sėklų nei pavasarį, nes ne visos sėkmingai peržiemos.
Didžiausia klaida – pasodinti į šlapią duobę
Daug svogūninių gėlių kur kas geriau pakelia šaltį nei nuolatinę drėgmę.
Jeigu vietoje po lietaus ilgai stovi vanduo, reikėtų ieškoti kitos sodinimo vietos arba pagerinti dirvos struktūrą.
Svogūnėlis, visą žiemą būdamas šlapioje dirvoje, gali supūti dar iki pavasario.
Nesodinkite ligotų svogūnėlių
Prieš sodinimą kiekvieną svogūnėlį verta apžiūrėti.
Jis turi būti tvirtas.
Minkštos, šlapios, pelėtos ar stipriai pažeistos vietos yra blogas ženklas.
Vienas supuvęs svogūnėlis gali tapti ligos šaltiniu šalia pasodintiems augalams.
Ne viską sodinkite vienu metu
Tai viena svarbiausių rudens gėlyno taisyklių.
Nors sakome, kad svogūninės gėlės sodinamos rudenį, tai nereiškia, kad krokus, narcizus, tulpes ir hiacintus būtina sukišti į žemę tą pačią savaitę.
Jų optimalus sodinimo laikas šiek tiek skiriasi.
Todėl geriau vadovautis konkretaus augalo poreikiais ir esamomis oro sąlygomis.
Nepamirškite vienos smulkmenos – pasižymėkite vietą
Rudenį gėlynas gali atrodyti labai aiškiai.
Pavasarį viskas bus kitaip.
Pradėjus ravėti lengva pamiršti, kur tiksliai pasodinti svogūnėliai ir ką ten apskritai sodinote.
Todėl prie grupių verta įsmeigti nedidelę žymą su augalo ar veislės pavadinimu.
Pavasarį tai gali išgelbėti ne vieną dar tik besikalantį daigą nuo netyčinio išrovimo.
Spalio darbai atsiperka pavasarį
Rudens sodinimas turi vieną malonų privalumą – spalį padarytas darbas pasimato tada, kai jo labiausiai norisi.
Kol sodas dar tik bunda, iš žemės pasirodo krokai, snieguolės, muskarai ir narcizai. Vėliau juos pakeičia tulpės, hiacintai ir kitos pavasario gėlės.
Todėl net jei spalio pabaigoje jau norisi padėti kastuvą į sandėliuką, keli papildomi vakarai gėlyne gali būti verti pastangų.
Pavasarį už tai padėkos visas sodas.
