Rudenį po kopūstų nuėmimo darže lieka nemažai lapų, kotų ir kitų augalinių atliekų. Jas galima išmesti, bet daug naudingiau paversti kompostu.
Problema ta, kad stora kopūstų ir kitų daržo atliekų krūva vėsiu oru gali irti gana lėtai. Ypač jeigu joje daug sausų lapų, šiaudų ar kitų „rudųjų“ medžiagų, kurioms trūksta azoto.
Čia gali padėti paprastas triukas – nedidelis azoto šaltinis. Vienas variantų yra karbamidas, dar vadinamas šlapalu.
Svarbu tik nepersistengti: tai nėra stebuklingi milteliai, kurių kuo daugiau, tuo geriau.
Kam į kompostą apskritai reikia azoto?
Kad komposto krūva aktyviai irtų, mikroorganizmams reikia ne tik drėgmės ir oro, bet ir tinkamo anglies bei azoto santykio.
Sausi lapai, šiaudai, smulkintos šakelės ir popierius turi daug anglies.
Šviežios žalios atliekos – kopūstų lapai, nupjauta žolė, daržovių atliekos – turi daugiau azoto.
Jeigu krūvoje per daug sausos, rudos medžiagos, irimas sulėtėja. Tokiu atveju nedidelis papildomo azoto kiekis gali paskatinti mikroorganizmų darbą.
Kaip panaudoti 5 šaukštus?
Nedidelei sodo komposto krūvai galima pasigaminti silpną tirpalą.
Į maždaug 10 litrų vandens įberkite apie 5 valgomuosius šaukštus karbamido ir gerai išmaišykite.
Šiuo tirpalu neperpilkite visos krūvos vienoje vietoje. Geriau palaipsniui sudrėkinti kelis sluoksnius, ypač ten, kur daug sausų lapų, stiebų ar šiaudų.
Tikslus kiekis priklauso nuo komposto krūvos dydžio ir sudėties, todėl labai mažai krūvai viso kibiro gali net nereikėti.
Jeigu komposte jau daug šviežios žolės ir kitų azotingų atliekų, papildomo karbamido apskritai gali neprireikti.
Kopūstų lapus prieš dedant verta susmulkinti
Visas didelis kopūsto lapas ar storas kotas irs gerokai ilgiau nei smulkiai supjaustyta medžiaga.
Todėl kopūstų lapus perpjaukite į kelias dalis, o storus kotus susmulkinkite kastuvu, sekatoriumi ar kirviu.
Kuo daugiau paviršiaus pasieks mikroorganizmai, tuo greičiau prasidės irimas.
Ta pati taisyklė galioja ir kitoms stambioms daržo atliekoms.
Dėkite ne vien kopūstus
Geras kompostas nėra vienos rūšies atliekų krūva.
Kopūstų lapus sluoksniuokite su sausais lapais, šiaudais, smulkiomis šakelėmis, nupjauta žole ar kitomis augalinėmis atliekomis.
Jeigu krūvoje vien tik šlapios žalios atliekos, ji gali susispausti, pradėti skleisti nemalonų kvapą ir gauti per mažai oro.
Jeigu vien tik sausi lapai – irimas bus labai lėtas.
Geriausiai veikia mišinys.
Drėgmė turi būti kaip išgręžtoje kempinėje
Kompostui reikia vandens, tačiau jis neturi plaukti.
Paimkite saują medžiagos ir suspauskite.
Ji turi jaustis drėgna, bet iš jos neturėtų tekėti vanduo.
Jeigu krūva sausa, ją lengvai palaistykite.
Jeigu šlapia ir dvokia, reikia ne daugiau vandens, o oro bei sausos medžiagos.
Nepamirškite oro
Vien azotas komposto nepadarys.
Mikroorganizmams taip pat reikia deguonies.
Jeigu krūva labai susispaudusi, ją kartkartėmis permaišykite šakėmis.
Nebūtina to daryti kasdien.
Tačiau retkarčiais permaišius kompostą, viduriniai sluoksniai gauna daugiau oro ir irimas paspartėja.
Kaip suprasti, kad procesas prasidėjo?
Praėjus kelioms dienoms po sudėjimo, aktyvus kompostas viduje gali pradėti šilti.
Tai geras ženklas – mikroorganizmai aktyviai skaido organines medžiagas.
Tačiau rudenį, atvėsus orams, temperatūra gali kilti mažiau.
Tai nereiškia, kad procesas sustojo.
Šaltuoju metu kompostas tiesiog bręsta lėčiau, o pavasarį vėl suaktyvėja.
Karbamido daugiau – nebūtinai geriau
Čia dažniausiai ir padaroma klaida.
Per didelis azoto kiekis gali paskatinti nemalonų amoniako kvapą ir azoto nuostolius.
Todėl nereikia kiekvieną savaitę berti dar po penkis šaukštus.
Azotas naudojamas tik tada, kai matyti, kad krūvoje dominuoja sausa, anglinga medžiaga.
Jeigu kompostas jau gerai sudarytas iš žalių ir rudų sluoksnių, papildomos trąšos nebūtinos.
Ką dar galima naudoti vietoje karbamido?
Jeigu nenorite naudoti mineralinių trąšų, azoto galima gauti natūraliau.
Tinka šviežiai nupjauta žolė, kavos tirščiai ar nedidelis kiekis žolėdžių gyvūnų mėšlo.
Šios medžiagos taip pat padeda subalansuoti sausų lapų ir šiaudų perteklių.
Svarbiausia – nepadaryti visos krūvos vien tik „žalios“.
Ko į kompostą geriau nedėti?
Nedėkite mėsos, kaulų, riebalų ir pieno produktų.
Taip pat geriau vengti šunų bei kačių išmatų ir stipriai ligotų augalų.
Dideliais kiekiais nereikėtų berti ir medžio pelenų, ypač jei nežinote savo dirvos pH.
Pelenai nėra universalus komposto greitintuvas.
Ar kopūstų atliekos apskritai tinka kompostui?
Taip.
Sveiki kopūstų lapai, kotai ir kitos daržovių atliekos yra tinkama komposto žaliava.
Tačiau jeigu augalai buvo stipriai pažeisti ligų, kurių sukėlėjai gali išlikti nepakankamai įkaitusiame komposte, saugiau tokių atliekų į paprastą šaltą komposto krūvą nedėti.
Namų kompostas ne visada pasiekia pakankamą temperatūrą, kad sunaikintų visus ligų sukėlėjus.
Paprastas receptas rudens krūvai
Jeigu turite daug kopūstų lapų, juos susmulkinkite ir klokite maždaug 10–15 cm sluoksniu.
Ant viršaus dėkite sausų lapų ar kitų rudų atliekų.
Jeigu krūva sausa ir joje daug rudų medžiagų, sudrėkinkite silpnu karbamido tirpalu.
Tada vėl kartokite sluoksnius.
Svarbiausia krūvos nesuspausti iki kieto gumulo.
Ar kompostas bus paruoštas pavasarį?
Jeigu krūva didelė, gerai subalansuota, drėgna ir kartkartėmis permaišoma, dalis medžiagos iki pavasario gali būti jau gerokai suirusi.
Tačiau visiškai subrendusiam kompostui dažnai reikia daugiau laiko.
Paruoštas kompostas turi būti tamsus, purus, kvepėti žeme, o pradinių kopūstų, lapų ar kitų atliekų beveik nebeturėtumėte atpažinti.
Todėl „kompostas be pastangų“ skamba gražiai, tačiau bent keli dalykai vis tiek būtini – tinkamas mišinys, drėgmė ir oras.
O keli šaukštai azoto gali padėti tik tada, kai krūvoje jo iš tikrųjų trūksta.
