Artėjant lapkričiui paaiškėjo naujos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ir šįkart skirtumai tarp jų tikrai pastebimi. Kauniečiams naujiena ne pati maloniausia – šiluma nuo lapkričio brangs daugiau nei dešimtadaliu, o dalies kitų didmiesčių gyventojai už tą pačią kilovatvalandę mokės mažiau.
Tačiau vien pažvelgus į tarifą lengva susidaryti klaidingą įspūdį. Didžiausia sąskaita nebūtinai ateis ten, kur šilumos kaina didžiausia, nes labai daug priklauso nuo konkretaus namo būklės, oro temperatūros ir to, kiek energijos daugiabutis realiai sunaudoja. Vis dėlto pats kainų palyginimas atskleidžia įdomų vaizdą – vienuose miestuose šiluma brangsta dviženkliu tempu, o kitur šildymo sezonui įsibėgėjant ji net pinga.
Kaune lapkritį – daugiau nei 12 procentų šuolis
Lapkričio mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kaune sieks 8,12 cento už kilovatvalandę be PVM. Spalį ji buvo 7,24 cento, todėl per vieną mėnesį tarifas padidėja 0,88 cento arba maždaug 12,2 procento.
Įskaičiavus 21 procento PVM, galutinė šilumos kaina sieks maždaug 9,83 cento už kilovatvalandę. Iš pirmo žvilgsnio kelių centų dalys gali atrodyti nereikšmingos, tačiau kai per mėnesį daugiabutis sunaudoja tūkstančius kilovatvalandžių šilumos, net nedidelis tarifo pokytis galutinėje sąskaitoje jau tampa pastebimas.
Be to, šių metų lapkričio tarifas Kaune yra didesnis ir už pernykštį. Praėjusių metų lapkritį šiluma kainavo 7,77 cento už kilovatvalandę be PVM, taigi šiemet ji brangesnė maždaug 4,5 procento.
Kauniečiai mokės daugiau nei Klaipėdoje ir Šiauliuose
Lyginant penkis didžiuosius Lietuvos miestus, Kaunas lapkritį nepatenka tarp pigiausių. Mažiausia šilumos kaina bus Šiauliuose – 7,55 cento už kilovatvalandę be PVM. Dar įdomiau tai, kad Šiauliuose šiluma ne brangsta, o pinga – spalį tarifas siekė 8,02 cento.
Vos brangiau mokės klaipėdiečiai. Klaipėdoje lapkričio kaina sieks 7,56 cento už kilovatvalandę be PVM. Tai reiškia, kad skirtumas tarp Kauno ir Klaipėdos bus daugiau nei pusė cento už kiekvieną sunaudotą kilovatvalandę.
Vienai kilovatvalandei toks skirtumas atrodo menkas, tačiau didesniame name per visą mėnesį jis jau gali virsti nemenka suma. Dėl to gyventojams natūraliai kyla klausimas – kodėl viename didmiestyje šilumos kaina gerokai mažesnė nei kitame?
Vilniuje kainos šuolis dar didesnis
Kaunas nėra vienintelis miestas, kuriame lapkritį laukia ryškus brangimas. Vilniuje šilumos kaina šoktels dar labiau – iki 8,17 cento už kilovatvalandę be PVM.
Spalį sostinėje šiluma kainavo vos 5,99 cento, todėl per vieną mėnesį tarifas padidėja daugiau nei trečdaliu. Tai labai ryškus pokytis, dėl kurio spalį gana pigiai šilumą gavę vilniečiai lapkritį jau mokės šiek tiek daugiau nei kauniečiai.
Skirtumas tarp Kauno ir Vilniaus bus labai nedidelis – vos keli šimtadaliai cento už kilovatvalandę. Todėl praktiškai abiejų miestų gyventojų galutinę sąskaitą daug labiau nulems ne pats tarifas, o namo energinis efektyvumas ir lauko temperatūra.
Brangiausia iš didmiesčių – Panevėžyje
Iš penkių didžiųjų miestų aukščiausias lapkričio tarifas numatytas Panevėžyje. Ten šiluma kainuos 8,99 cento už kilovatvalandę be PVM, arba 10,88 cento su PVM.
Spalį Panevėžio tarifas buvo 8,19 cento, todėl kaina per mėnesį kyla beveik dešimtadaliu. Tai reiškia, kad net ir Kaune pabrangus šilumai daugiau nei 12 procentų, panevėžiečiai vis tiek mokės daugiau.
Šis palyginimas gerai parodo, kodėl vien iš procentinio kainos pokyčio negalima spręsti, kuriame mieste šildymas brangiausias. Vienur tarifas šokteli daugiau, bet vis tiek lieka mažesnis, kitur pokytis ne toks didelis, tačiau pati pradinė kaina jau buvo aukšta.
Kodėl Šiauliams pavyksta išlikti pigiausiems?
Šiauliai šį sezoną išsiskiria tuo, kad lapkritį šilumos kaina ne tik bus mažiausia tarp didžiųjų miestų, bet ir sumažės, palyginti su spaliu. Tai gana reta situacija šildymo sezonui įsibėgėjant.
Skirtingas kainas miestuose lemia visas veiksnių rinkinys. Vienur skiriasi kuro pirkimo kainos, kitur daugiau ar mažiau šilumos perkama iš nepriklausomų gamintojų, skiriasi tinklų būklė, investicijos ir pastoviosios infrastruktūros išlaidos.
Todėl nėra vieno paprasto atsakymo, kodėl vienas miestas visada pigesnis už kitą. Kiekvieno tiekėjo kainą sudaro skirtingos dedamosios, kurios keičiasi ne vienodu tempu.
Kaune nemažą vaidmenį turi pastovioji kainos dalis
Centralizuotai tiekiamos šilumos kainą galima išskaidyti į kelias pagrindines dalis. Viena jų kinta kiekvieną mėnesį priklausomai nuo kuro ir perkamos šilumos kainų, kita yra pastovesnė ir susijusi su pačios sistemos išlaikymu.
Kaune nemažą pastoviosios dalies dalį sudaro šilumos perdavimo tinklo išlaikymas. Kitaip tariant, reikia prižiūrėti vamzdynus, šilumos punktus, gamybos pajėgumus ir visą infrastruktūrą, kad šiluma pasiektų vartotojų namus.
Prie kainos taip pat prisideda šilumos gamybos pajėgumų rezervavimo mechanizmas. Tai viena priežasčių, kodėl lyginant miestus vien tik kuro kainos nepakanka – net naudojant panašų kurą galutinė gyventojui taikoma kaina gali gerokai skirtis.
Įdomus paradoksas – karštas vanduo Kaune bus pigiausias
Nors šilumos tarifas Kaune nebus pats mažiausias, lapkritį būtent Kaune numatoma mažiausia karšto vandens kaina tarp penkių didmiesčių. Tai dar kartą parodo, kad skirtingų komunalinių paslaugų kainos ne visada juda ta pačia kryptimi.
Todėl žmogui, kuris mato vien šildymo tarifo lentelę, gali pasirodyti, kad Kaunas visais atžvilgiais yra brangesnis. Tačiau pažiūrėjus į karšto vandens kainą, situacija jau apsiverčia.
Tokie skirtumai atsiranda todėl, kad į karšto vandens kainą įtraukiama ne tik šiluma, bet ir geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo tarifai. Jie skirtingose savivaldybėse taip pat nevienodi.
Ar 12 procentų brangimas reiškia 12 procentų didesnę sąskaitą?
Nebūtinai. Tai viena svarbiausių detalių, kurią dažnai pamirštame.
Jeigu šilumos tarifas padidėja 12 procentų, tai dar nereiškia, kad konkretaus buto sąskaita automatiškai padidės lygiai tiek pat. Jeigu lapkritis bus šiltesnis ir daugiabutis sunaudos mažiau energijos nei spalį ar praėjusių metų lapkritį, galutinė suma gali didėti mažiau arba net visai nepadidėti.
Ir atvirkščiai – jeigu užklups stipresni šalčiai, net nepasikeitus tarifui sąskaita gali išaugti gana smarkiai. Todėl šildymo sąskaitoje iš esmės susiduria du skaičiai: kiek kainuoja viena kilovatvalandė ir kiek tų kilovatvalandžių namas sunaudojo.
Tas pats miestas, bet sąskaitos gali skirtis dvigubai
Net du vienodo ploto butai Kaune gali mokėti visiškai skirtingai. Vienas žmogus gali gyventi renovuotame daugiabutyje su apšiltintomis sienomis, pakeistais langais ir automatizuotu šilumos punktu, o kitas – senos statybos name, kuriame didelė dalis šilumos tiesiog prarandama.
Tokiu atveju pirmasis namas tam pačiam plotui apšildyti gali sunaudoti gerokai mažiau energijos. Nors abiem gyventojams taikomas toks pats 8,12 cento tarifas, galutinės sąskaitos gali skirtis labai ryškiai.
Todėl gyventojams verta žiūrėti ne tik į eurų sumą sąskaitos apačioje. Daug informatyviau pasižiūrėti, kiek šilumos sunaudojo visas namas ir kaip tas skaičius atrodo lyginant su panašiais daugiabučiais.
Renovacija tampa vis svarbesnė
Kai šilumos kaina kyla, energetiškai neefektyvių namų problema tampa dar aiškesnė. Kiekviena per sienas, stogą ar nesandarius langus prarasta kilovatvalandė dabar kainuoja daugiau.
Renovuotame name šiluma išlaikoma ilgiau, o automatizuotas šilumos punktas gali reguliuoti tiekimą pagal lauko temperatūrą. Kai diena netikėtai atšyla, sistema gali sumažinti šilumos tiekimą ir neleisti namui be reikalo perkaisti.
Senuose namuose situacija dažnai priešinga. Vienuose butuose žmonės atsidaro langus, nes per karšta, kituose tuo pat metu gyventojai skundžiasi šaltais radiatoriais. Tokie disbalansai reiškia, kad dalis energijos panaudojama neefektyviai.
PVM taip pat turi įtakos galutinei sumai
Šiemet gyventojams svarbu nepamiršti ir 21 procento PVM. Dėl to viešai skelbiamas tarifas be PVM atrodo gerokai mažesnis už tą, kuris galutinai atsiranda sąskaitoje.
Pavyzdžiui, Kauno 8,12 cento tarifas be PVM gyventojui virsta maždaug 9,83 cento už kilovatvalandę. Todėl lyginant skirtingus straipsnius ar miestų pateikiamus skaičius būtina pasižiūrėti, ar nurodyta suma su PVM, ar be jo.
Priešingu atveju galima netyčia palyginti du skirtingus dydžius ir padaryti visiškai klaidingą išvadą.
Kodėl kaina gali keistis jau kitą mėnesį?
Šilumos tarifai nėra nustatomi visam sezonui iš anksto. Jie perskaičiuojami reguliariai, todėl gruodžio kaina nebūtinai bus tokia pati kaip lapkričio.
Jeigu keisis biokuro, dujų ar iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos kainos, tai gali atsispindėti ir naujame tarife. Dėl šios priežasties vienas mėnuo dar neparodo, kiek visas šildymo sezonas kainuos gyventojams.
Lapkričio skaičiai šiuo metu tik parodo startinę situaciją įsibėgėjančiame sezone. Tik žiemai įpusėjus bus galima daug aiškiau vertinti, kurie miestai šiemet iš tiesų išlaikė mažesnes kainas.
Kauniečiams naujiena nemaloni, bet ne pati blogiausia
Faktas lieka faktu – lapkritį Kaune šiluma brangsta daugiau nei 12 procentų, o šiauliečiai ir klaipėdiečiai už kilovatvalandę mokės mažiau. Todėl daliai kauniečių pirmosios rimtesnės žiemos sąskaitos gali būti nemalonus priminimas, kad šildymo sezonas jau prasidėjo visu pajėgumu.
Tačiau teigti, kad Kaune šildymas bus brangiausias Lietuvoje, būtų netikslu. Vilniaus tarifas bus šiek tiek didesnis, o Panevėžyje – dar aukštesnis. Be to, galutinė sąskaita vis tiek priklausys nuo to, kiek šilumos konkretus namas sunaudos.
Todėl šį sezoną verta stebėti ne tik skelbiamas kainas, bet ir savo daugiabučio suvartojimą. Kartais būtent ten slepiasi atsakymas, kodėl kaimyniniame name žmonės už panašaus dydžio butą moka gerokai mažiau.
