Vėlinės praėjo, kalendorius jau rodo lapkritį, o daugeliui kyla tas pats klausimas – ar netrukus Lietuvoje išvysime pirmą rimtesnį sniegą? Naktys tampa vis šaltesnės, rytai tamsesni, tačiau dabartinės prognozės rodo, kad žiema bent jau artimiausiomis dienomis dar neskuba.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozėse pirmąją lapkričio savaitę vyrauja debesuoti, gana ramūs ir rudeniški orai. Dienomis temperatūra daugelyje vietovių vis dar išliks aiškiai teigiama, o net ir naktimis dažniausiai nekris gerokai žemiau nulio. Tai reiškia, kad sąlygos ilgiau išsilaikančiai sniego dangai kol kas nėra palankios.
Po Vėlinių – dar ne žiema
Lapkričio pradžia Lietuvoje dažnai būna pereinamasis laikotarpis. Vieną dieną galima išvysti beveik pavasarišką saulę, o vos po kelių dienų – šlapdribą ar pirmąsias snaiges.
Šiemet iškart po Vėlinių ryškesnio žiemos įsiveržimo kol kas nematyti. Oficialioje prognozėje artimiausiomis dienomis dienos temperatūra laikosi maždaug ties 7–8 laipsniais šilumos, o naktimis daug kur prognozuojami keli laipsniai virš nulio.
Tokiomis sąlygomis krituliai, jei jų pasitaikytų, daugiausia būtų lietaus pavidalo. Net jeigu kur nors trumpam pasirodytų pavienės šlapios snaigės, jos ant šiltos žemės greitai ištirptų.
Kada jau galima tikėtis šlapdribos?
Situacija tampa įdomesnė žvelgiant toliau į lapkritį. Šiuo metų laiku užtenka vieno šaltesnio oro srauto iš šiaurės, kad temperatūra per parą nukristų keliais laipsniais.
Kai naktį temperatūra priartėja prie nulio, o kartu ateina krituliai, lietus gali pradėti maišytis su šlapdriba. Jeigu šaltesnis oras išsilaikytų ilgiau, jau galima sulaukti ir sniego.
Tačiau svarbu atskirti pirmąsias snaiges nuo tikros žiemos pradžios. Lapkritį pasnigti gali ir gana anksti, tačiau ant dar šiltos žemės sniegas dažnai išsilaiko vos kelias valandas.
Todėl pirmasis pasnigimas dar nereiškia, kad metas ištraukti sniego kastuvus.
Ilgalaikė prognozė rodo šiltesnį lapkritį
Meteo LT spalio 30 dieną atnaujintoje ilgalaikėje prognozėje nurodo, kad visas 2026 metų lapkritis Lietuvoje gali būti iki maždaug 1 laipsnio šiltesnis už 1991–2020 metų klimato normą.
Įprasta lapkričio vidutinė temperatūra Lietuvoje siekia apie 2,6 °C. Kritulių kiekis prognozuojamas iki maždaug 5 procentų didesnis už normą. Lapkričio antroje pusėje temperatūra gali būti maždaug 1,5 °C aukštesnė už normą, o kritulių – kiek mažiau.
Tai gana svarbus signalas. Jei prognozė pasitvirtins, ilgai trunkančio šalčio ir stabilios sniego dangos tikimybė lapkritį būtų mažesnė.
Tačiau šiltesnis už normą mėnuo visiškai nereiškia, kad sniego nebus.
Šiltesnis lapkritis gali turėti ir žiemiškų dienų
Mėnesio vidurkis pasako tik bendrą tendenciją. Tarkime, didžiąją lapkričio dalį temperatūra gali būti aukštesnė nei įprasta, tačiau kelioms dienoms į Lietuvą vis tiek gali įsiveržti šaltas oras.
Tuomet naktimis temperatūra gali nukristi žemiau nulio, keliuose susidaryti plikledis, o lietų pakeisti šlapdriba ar sniegas.
Būtent todėl prognozuoti konkrečią pirmojo sniego dieną kelioms savaitėms į priekį būtų nepatikima. Kuo prognozės laikotarpis ilgesnis, tuo didesnė paklaida.
Artimiausių kelių dienų prognozė jau leidžia gana aiškiai pasakyti, kad rimtesnės žiemos po Vėlinių dar nematyti. Kas vyks mėnesio viduryje, priklausys nuo atmosferos cirkuliacijos.
Ar pirmas sniegas gali pasirodyti netikėtai?
Tikrai taip. Lapkričio orai Lietuvoje garsėja tuo, kad gali pasikeisti labai greitai.
Jeigu iš šiaurės ar šiaurės rytų atslinktų šaltesnė oro masė, vos per kelias paras rudeniškus 7–8 laipsnius galėtų pakeisti temperatūra, artima nuliui.
Tokiu atveju pirmiausia dažniausiai pamatytume šlapdribą, o tik šaltesnėmis valandomis – sniegą. Didžiausia tikimybė, kad pirmos snaigės greitai ištirptų ir vientisos baltos dangos nesudarytų.
Todėl lapkričio pradžioje vairuotojams kartais didesnė problema būna ne sniegas, o naktinis plikledis.
Naktys taps vis svarbesnės
Net kai dieną termometrai rodo 5–8 laipsnius šilumos, naktį situacija gali būti visiškai kitokia. Giedresnę ir ramią naktį temperatūra prie žemės gali nukristi gerokai žemiau nei rodo oficiali dviejų metrų aukštyje matuojama oro temperatūra.
Dėl to anksti ryte tiltai, viadukai ir mažesni keliai gali tapti slidūs dar prieš pasirodant tikram sniegui.
Lapkričio mėnesį jau verta priprasti prieš rytinę kelionę patikrinti ne tik dienos temperatūrą, bet ir nakties minimumą.
Ar galima tikėtis baltų Kalėdų?
Kol kas apie tai kalbėti dar gerokai per anksti. Lapkričio pradžios prognozės negali patikimai parodyti, kokie orai bus gruodžio pabaigoje.
Net sezoninės prognozės nurodo tik bendrą temperatūros tendenciją, o ne tai, ar konkrečią gruodžio 24-osios dieną ant žemės gulės sniegas.
Todėl įvairius pareiškimus, kad jau dabar „žinoma, kokios bus Kalėdos“, reikėtų vertinti atsargiai.
Ko laukti artimiausiu metu?
Kol kas scenarijus gana paprastas: po Vėlinių išlieka daugiau vėlyvam rudeniui nei žiemai būdingi orai. Bus nemažai debesų, dienomis temperatūra daug kur išliks keli laipsniai virš nulio, o rimtesnio sniego artimiausioje prognozėje nematyti.
Tačiau lapkričiui įsibėgėjant temperatūros svyravimai taps vis svarbesni. Viena šaltesnė oro masė gali atnešti pirmą šlapdribą ar trumpą pasnigimą, todėl visiškai nurašyti sniego šį mėnesį tikrai nereikėtų.
Ilgalaikė prognozė kol kas labiau palaiko švelnesnio lapkričio scenarijų: vidutinė mėnesio temperatūra turėtų būti aukštesnė už klimato normą.
Taigi žiema jau artėja, tačiau kol kas ji, panašu, beldžiasi labai atsargiai. Pirmosios snaigės lapkritį būtų visiškai normalus reiškinys, tačiau tikros, ilgiau išsilaikančios sniego dangos po Vėlinių dar teks palaukti.
