Kryžius yra vienas labiausiai atpažįstamų krikščionybės simbolių pasaulyje, tačiau pažvelgus atidžiau galima pastebėti, kad skirtingose bažnyčiose, šalyse ir istorinėse tradicijose jis atrodo nevienodai. Vienur matome paprastą kryžių su viena horizontalia sija, kitur – net tris skersinius, o kai kurie kryžiai turi apskritimą, kelis mažesnius kryželius ar visiškai vienodo ilgio šakas.
Ar sugebėtumėte atpažinti, kuris kryžius dažniausiai siejamas su katalikybe, kuris – su stačiatikių cerkvėmis, o kuris primena senąsias Airijos krikščioniškas tradicijas?
Pažvelkite į šešis sunumeruotus kryžius ir pirmiausia pabandykite atsakyti patys. Tik tada perskaitykite paaiškinimus.
Svarbu: skirtingų kryžių naudojimas nėra absoliuti taisyklė. Ta pati kryžiaus forma gali būti naudojama kelių krikščioniškų tradicijų, todėl šiame teste kalbama apie labiausiai paplitusias istorines asociacijas.
1. Paprastas lotyniškas kryžius
Jeigu pirmasis kryžius jums pasirodė pažįstamiausias, tai nestebina. Lotyniškas kryžius yra viena plačiausiai naudojamų kryžiaus formų Vakarų krikščionybėje.
Jo vertikali dalis ilgesnė už horizontalią, o skersinė sija yra aukščiau centro.
Ši kryžiaus forma labai dažnai matoma Romos katalikų bažnyčiose, tačiau jos negalima vadinti vien katalikų simboliu. Lotynišką kryžių taip pat naudoja įvairios protestantų bendruomenės bei kiti krikščionys.
Todėl teisingiausias atsakymas būtų: Vakarų krikščionybės tradicija, ypač katalikybė ir daugelis protestantų bažnyčių.
Įdomu tai, kad katalikų bažnyčioje dažnai matomas ir krucifiksas – kryžius su pavaizduotu nukryžiuotu Kristumi. Tuo tarpu kai kuriose protestantų bažnyčiose dažniau naudojamas tuščias kryžius.
2. Trijų skersinių kryžius su įstrižine apatine sija
Šį simbolį daugelis lietuvių iš karto sieja su cerkvėmis.
Ir iš esmės tai teisinga.
Toks kryžius ypač būdingas rusų stačiatikių tradicijai. Jame paprastai yra trys horizontalios dalys. Viršutinė trumpa sija simboliškai siejama su užrašu, buvusiu virš Kristaus galvos, vidurinė – su pagrindine kryžiaus sija, o apatinė – su kojų atrama.
Apatinė sija dažnai pavaizduota pasvirusi.
Būtent tokį kryžių galima pamatyti ant daugelio stačiatikių cerkvių kupolų.
Tačiau ir čia svarbu nepadaryti per daug griežtos išvados: stačiatikybėje egzistuoja kelios kryžiaus formos, todėl ne kiekviena stačiatikių bažnyčia turi būtent tokį kryžių.
Teisingas atsakymas: stačiatikių, ypač rusų ortodoksų, tradicija.
3. Graikiškasis kryžius
Trečiasis kryžius iš pirmo žvilgsnio labai paprastas – visos keturios jo šakos yra beveik vienodo ilgio.
Tai vadinamasis graikiškasis kryžius.
Jis yra labai sena krikščioniška kryžiaus forma ir istoriškai glaudžiai susijęs su Rytų krikščionybe bei Bizantijos kultūra. Dėl to žmonės jį dažnai sieja su Graikijos stačiatikių tradicija.
Tačiau graikiškasis kryžius nėra naudojamas vien stačiatikių. Jo motyvų galima rasti įvairiose krikščioniškose tradicijose, bažnytinėje architektūroje, heraldikoje ir mene.
Jo forma labai lengvai atpažįstama: vertikali ir horizontali linijos susikerta per vidurį, todėl susidaro keturios vienodo arba labai panašaus ilgio dalys.
Teisingas atsakymas: senoji Rytų krikščionybės ir Bizantijos tradicija, dažnai siejama su graikų ortodoksija.
4. Kryžius su apskritimu
Šio kryžiaus praktiškai neįmanoma supainioti su kitais.
Aplink vietą, kur susikerta vertikali ir horizontali dalys, yra apskritimas. Tai vadinamasis keltiškasis kryžius.
Jis ypač glaudžiai siejamas su Airijos ir kitų Britų salų krikščioniškuoju paveldu. Senųjų akmeninių keltiškųjų kryžių iki šiol galima pamatyti Airijoje.
Tokie kryžiai dažnai būdavo gausiai dekoruojami ornamentais, augaliniais motyvais ar biblinėmis scenomis.
Šiandien keltiškasis kryžius naudojamas įvairiame krikščioniškame mene, kapinėse ir bažnyčių architektūroje, todėl jo nereikėtų priskirti vienai šiuolaikinei konfesijai.
Teisingas atsakymas: Airijos ir keltiškosios Vakarų krikščionybės tradicija.
5. Kryžius su trimis horizontaliomis sijomis
Penktasis kryžius gali suklaidinti, nes jame taip pat yra trys horizontalios dalys, tačiau apatinė nėra įstrižinė kaip dažnai matomame rusų stačiatikių kryžiuje.
Tai kryžiaus forma, dažnai vadinama popiežiškuoju arba papaliniu kryžiumi.
Jis istorijoje siejamas su Romos popiežiaus simbolika. Trys skersinės sijos įvairiais laikotarpiais buvo aiškinamos skirtingai, tačiau pats simbolis tapo susijęs su popiežiaus autoritetu ir Romos katalikų tradicija.
Vis dėlto kasdien ant paprastų katalikų bažnyčių dažniausiai išvysime ne šį, o įprastą lotynišką kryžių.
Todėl šio klausimo gudrybė yra ta, kad katalikybę gali simbolizuoti ne viena kryžiaus forma.
Teisingas atsakymas: Romos katalikų ir popiežiaus simbolinė tradicija.
6. Didelis kryžius su keturiais mažais kryželiais
Šeštasis simbolis atrodo daug sudėtingiau.
Centre yra didelis kryžius, o aplink jį – keturi mažesni kryželiai.
Tai vadinamasis Jeruzalės kryžius.
Jis ypač siejamas su krikščioniškąja Jeruzalės istorija ir viduramžių Kryžiuočių laikotarpiu. Simbolis buvo naudojamas Jeruzalės karalystėje, o vėliau išliko įvairiose krikščioniškose organizacijose ir piligrimystės tradicijose.
Vienas populiarus simbolinis aiškinimas teigia, kad didysis kryžius simbolizuoja Kristų, o keturi mažesnieji – keturias Evangelijas arba Evangelijos sklaidą į keturias pasaulio kryptis.
Tačiau simbolio interpretacijų yra ne viena.
Teisingas atsakymas: Jeruzalės ir krikščioniškos piligrimystės tradicija.
Ar tikrai iš kryžiaus galima nustatyti žmogaus tikėjimą?
Ne visada.
Tai viena svarbiausių šio testo dalių.
Lotynišką kryžių gali nešioti katalikas, liuteronas, anglikonas ar kitos krikščioniškos tradicijos žmogus. Graikišką kryžių galima rasti ne tik stačiatikių aplinkoje. Net trijų skersinių kryžiaus variantai nėra vienodi visose ortodoksų bažnyčiose.
Todėl kryžiaus forma dažniausiai pasakoja apie istoriją ir tradiciją, bet nebūtinai leidžia tiksliai nustatyti konkretaus žmogaus konfesiją.
Kodėl cerkvėse kryžius kartais atrodo kitaip?
Stačiatikių krikščionybė nėra viena visiškai vienoda architektūrinė tradicija.
Graikijos, Rusijos, Ukrainos, Serbijos, Rumunijos, Gruzijos ir kitų kraštų ortodoksų bažnyčių architektūra ir simboliai gali skirtis.
Pavyzdžiui, rusų tradicijoje itin gerai žinomas trijų skersinių kryžius su pasvirusia apatine sija. Tačiau Bizantijos ir graikų aplinkoje galima išvysti ir kitokių kryžiaus variantų.
Todėl teiginys „visi cerkvių kryžiai atrodo taip“ būtų neteisingas.
Katalikų ir stačiatikių kryžius – kur pagrindinis skirtumas?
Jeigu kalbame apie dažniausiai atpažįstamas formas, skirtumas gana aiškus.
Katalikiškoje Vakarų tradicijoje labai dažnas paprastas lotyniškas kryžius – viena vertikali ir viena horizontali sija.
Rusų stačiatikių tradicijoje dažnai matomas kryžius su trimis skersiniais, iš kurių apatinis gali būti pasviręs.
Tačiau abiem atvejais pagrindinė kryžiaus reikšmė yra krikščioniška – jis siejamas su Jėzaus Kristaus nukryžiavimu ir krikščionių tikėjimu.
Todėl skirtinga forma nereiškia, kad kalbama apie visiškai skirtingas religijas. Katalikybė, stačiatikybė ir protestantizmas yra skirtingos krikščionybės tradicijos.
Pasitikrinkite rezultatą
Jeigu atpažinote 1–2 kryžius, simbolių pasaulis dar turi kuo nustebinti.
Jeigu teisingai atpažinote 3–4, jūsų žinios tikrai neblogos.
Jeigu atpažinote 5, pastebite net gana specifines krikščioniškos simbolikos detales.
O jeigu be pagalbos teisingai žinojote visus 6, jūsų žinios apie krikščionybės istoriją ir simbolius gerokai viršija paprastą bendrą supratimą.
Svarbiausia prisiminti, kad kryžių formos nėra griežtos etiketės. Per du tūkstančius krikščionybės istorijos jos keliavo tarp kraštų, kultūrų ir bažnytinių tradicijų, todėl tas pats simbolis kartais gali turėti daugiau nei vieną kontekstą.
