Šuo kiekvieną dieną gali miegoti šalia mūsų, laukti prie durų, prašyti maisto ar džiaugtis paprasčiausiu pasivaikščiojimu. Atrodo, kad po daugelio metų kartu apie savo augintinį jau žinome beveik viską. Tačiau net visiškai įprastas šuns elgesys slepia dalykų, apie kuriuos daugelis šeimininkų nė nesusimąsto.
Šunys pasaulį mato, užuodžia ir net girdi visiškai kitaip nei žmogus. Tai, kas mums atrodo paprastas pasivaikščiojimas aplink namą, šuniui gali būti milžiniškas informacijos srautas. Net jo nosis, ūsai ar miego metu judančios letenos turi savo paskirtį.
Štai 10 įdomių faktų, kurie gali priversti į savo augintinį pažvelgti visai kitaip.
1. Šuo pasaulį pirmiausia „mato“ nosimi
Žmogus aplinką daugiausia vertina akimis, o šuniui viena svarbiausių informacijos priemonių yra kvapas. Todėl pasivaikščiojimo metu sustojimas prie vieno žolės kuokšto jam nėra tiesiog bereikalingas laiko gaišimas.
Kvape gali būti informacijos apie tai, kokie gyvūnai ten lankėsi, kiek seniai jie praėjo ir kas pasikeitė aplinkoje. Šuns uoslės sistema yra daug jautresnė už žmogaus, todėl jis aptinka kvapus, kurių mes apskritai nepastebime.
Dėl šios priežasties šuniui leidimas ramiai pauostinėti pasivaikščiojimo metu gali būti savotiška protinė veikla. Mes perskaitome naujienas telefone, o šuo „perskaito“, kas įvyko jo teritorijoje.
2. Šunys nemato pasaulio juodai baltai
Tai vienas seniausių mitų apie šunis. Kartais vis dar sakoma, kad šuo mato tik juodą, baltą ir pilką spalvas, tačiau taip nėra.
Šunų spalvinis matymas yra ribotesnis nei žmonių, bet spalvas jie mato. Jų regėjimas geriau skiria mėlynos ir gelsvos spalvos atspalvius, o raudonos ir žalios spalvos jiems daug sunkiau atskiriamos.
Todėl ryškiai raudonas žaislas žmogui gali atrodyti labai pastebimas, tačiau ant žalios žolės šuniui jis nebūtinai bus toks kontrastingas.
Jeigu norite, kad lauke mėtomą žaislą augintinis lengviau pastebėtų, mėlyna spalva gali būti praktiškesnė už raudoną.
3. Miegodami šunys taip pat gali sapnuoti
Tikriausiai daugelis yra matę miegantį šunį, kuris staiga pradeda judinti letenas, cypti, virpinti ūsus ar net tyliai loti.
Tai nebūtinai reiškia, kad jam kažkas nutiko.
Šunys, kaip ir žmonės, turi skirtingas miego fazes, įskaitant REM miegą, kuris žmonėms stipriai susijęs su sapnavimu. Todėl labai tikėtina, kad šuo tuo metu išgyvena tam tikrus sapno vaizdinius.
Negalime paklausti šuns, ką jis sapnavo, tačiau galima įsivaizduoti, kad smegenys apdoroja dienos metu patirtus įvykius – pasivaikščiojimą, žaidimą ar susitikimą su kitu šunimi.
Todėl lengvas letenų judėjimas miego metu dažniausiai nėra priežastis augintinį žadinti.
4. Šuo prakaituoja ne taip, kaip žmogus
Karštą vasaros dieną žmogus pradeda prakaituoti beveik visu kūno paviršiumi. Šuns organizmas vėsinasi kitaip.
Viena svarbiausių jo priemonių – lekuoti, tai yra greitai kvėpuoti praverta burna ir iškišus liežuvį. Garuojanti drėgmė padeda pašalinti dalį šilumos.
Šunys turi prakaito liaukų ir letenų pagalvėlėse. Todėl labai susijaudinęs ar perkaitęs šuo kartais net gali palikti drėgnų letenų žymių ant grindų.
Tačiau to nepakanka visam organizmui efektyviai atvėsinti. Būtent dėl to karštomis dienomis šunys yra jautrūs perkaitimui ir jiems būtinas vanduo, pavėsis bei saikingas fizinis krūvis.
5. Šuns ūsai nėra paprasti plaukai
Ilgesni plaukeliai aplink snukį ir akis gali atrodyti kaip dekoratyvinė šuns išvaizdos dalis, tačiau jie atlieka jutiminę funkciją.
Šie specialūs plaukai, vadinami vibrisėmis, yra jautresni už įprastą kailį ir padeda šuniui gauti informacijos apie labai arti jo snukio esančią aplinką.
Jie gali padėti aptikti subtilius oro judėjimus ir objektus, esančius taip arti, kad šuo jų akimis nebūtinai gerai mato.
Todėl šuns ūsų nereikėtų be priežasties karpyti vien dėl išvaizdos. Jie nėra visiškai tokie pat svarbūs kaip žmogaus regėjimas ar klausa, tačiau gyvūnui yra papildoma jutimo sistema.
6. Šuo gali išgirsti tai, ko žmogus visiškai negirdi
Kartais šuo staiga pakelia galvą ir pradeda žiūrėti į duris, nors namuose atrodo visiškai tylu. Po keliolikos sekundžių laiptinėje pasigirsta žmogaus žingsniai.
Atrodo beveik mistiškai, tačiau tam yra labai paprastas paaiškinimas.
Šuns klausa gali aptikti aukštesnio dažnio garsus nei žmogaus. Be to, judančios ausys padeda tiksliau nustatyti, iš kur sklinda garsas.
Todėl šuo gali išgirsti automobilį, elektroninio prietaiso skleidžiamą aukštą garsą, graužiką ar žmogaus žingsnius gerokai anksčiau nei mes.
Kartais tai ir paaiškina tariamai „keistą“ šuns žiūrėjimą į tuščią kambario kampą.
7. Šuns nosies drėgmė turi paskirtį
Šalta ir drėgna šuns nosis dažnai laikoma geros sveikatos ženklu, nors vien pagal nosies drėgnumą patikimai nustatyti šuns sveikatos negalima.
Tačiau pati drėgmė turi funkciją.
Drėgnas nosies paviršius gali padėti sulaikyti kvapo molekules, todėl jos lengviau patenka į itin jautrią uoslės sistemą. Be to, šuo reguliariai laižo nosį ir taip ant jos paviršiaus patekusias kvapo daleles gali perkelti arčiau cheminių jutimo sistemų.
Todėl tas nuolatinis nosies apsilaižymas nėra vien keistas įprotis.
Ir svarbu prisiminti: trumpam sausa šuns nosis savaime nebūtinai reiškia ligą. Ji gali išsausėti miegant ar dėl aplinkos sąlygų.
8. Šunys labai atidžiai stebi žmogaus veidą ir balsą
Per tūkstančius metų gyvenimo šalia žmonių šunys tapo itin geri mūsų elgesio stebėtojai.
Jie atkreipia dėmesį ne vien į konkretų žodį. Svarbus ir balso tonas, kūno padėtis, veido išraiška bei tai, kaip žmogus juda.
Todėl šuo gali labai skirtingai reaguoti į tą patį žodį, pasakytą draugišku ir piktu tonu.
Kartais žmonės sako, kad augintinis „jaučia, kai man liūdna“. Tai nebūtinai reiškia, kad šuo supranta žmogaus emocijas taip pat kaip kitas žmogus, tačiau jis tikrai gali pastebėti pasikeitusį balsą, elgesį, kvapą ir kūno kalbą.
Dėl to ilgametis augintinis kartais mūsų nuotaikos pokyčius pastebi anksčiau nei kiti namiškiai.
9. Kai kurie šunys gali išmokti stebėtinai daug žodžių
Dauguma šunų išmoksta savo vardą, keletą komandų ir žodžius, susijusius su mėgstamais dalykais.
Kartais užtenka ištarti „einam“, ir šuo jau stovi prie durų. O žodis „veterinaras“ kai kuriems augintiniams gali turėti visiškai kitokią reakciją.
Tačiau išskirtiniai šunys gali išmokti atpažinti labai daug skirtingų objektų pavadinimų. Tyrimuose kai kurie ypač gabūs šunys sugebėjo susieti šimtus skirtingų žodžių su konkrečiais žaislais.
Tai nereiškia, kad kiekvienas šuo gali išmokti tūkstantį žodžių. Gebėjimai priklauso nuo individualaus gyvūno, veislės, mokymo ir motyvacijos.
Tačiau jų gebėjimas susieti garsą su konkrečiu veiksmu ar objektu yra daug didesnis, nei kartais įsivaizduojame.
10. Šuniui uostymas gali būti beveik toks pat svarbus kaip pats ėjimas
Žmogui pasivaikščiojimas dažnai reiškia nueitą atstumą. Todėl šeimininkas gali nervintis, kai šuo kas penkis metrus sustoja ir ilgai uosto.
Tačiau šuniui tas sustojimas gali būti svarbiausia viso pasivaikščiojimo dalis.
Uostydamas aplinką jis renka informaciją, tyrinėja teritoriją ir gauna protinės stimuliacijos. Todėl trumpesnis pasivaikščiojimas, kurio metu šuniui leidžiama ramiai tyrinėti aplinką, kartais gali būti turiningesnis už greitą kelių kilometrų žygį, per kurį gyvūnas nuolat tempiamas pirmyn.
Žinoma, fizinis aktyvumas taip pat labai svarbus. Tačiau geras pasivaikščiojimas nebūtinai matuojamas tik kilometrais.
Kodėl šunys mums vis dar sugeba būti paslaptingi?
Mes gyvename su šunimis tūkstančius metų, tačiau jų jutiminis pasaulis nuo mūsų vis dar labai skiriasi.
Žmogus pirmiausia pastebi vaizdą. Šuo daug stipriau remiasi kvapu ir klausa. Mes praeiname pro medį ir matome tiesiog medį, o šuniui ta pati vieta gali turėti daugybę kvapinių „žinučių“.
Todėl kai augintinis sustoja, įsiklauso į, mūsų manymu, visišką tylą arba atkakliai uosto vieną vietą, jis nebūtinai elgiasi keistai. Greičiausiai tiesiog gauna informaciją, kurios mūsų jutimo organai nepajėgia užfiksuoti.
Ir galbūt tai yra vienas įdomiausių dalykų gyvenant su šunimi – abu gyvename tame pačiame pasaulyje, bet tam tikra prasme patiriame dvi visiškai skirtingas jo versijas.
