Katė staiga sustingsta ir ilgai žiūri į tuščią kambario kampą. Kartais jos ausys pradeda judėti, akys išsiplečia, o po kelių sekundžių ji net gali nubėgti taip, lyg kažką būtų pamačiusi. Tokiose situacijose šeimininkui natūraliai kyla mintis: gal ji mato tai, ko žmogus nemato?
Pasakojimų apie gyvūnus, neva jaučiančius dvasių ar vaiduoklių buvimą, galima rasti daugelyje kultūrų. Tačiau mokslinių įrodymų, kad katės iš tikrųjų matytų vaiduoklius, nėra. Užtat jų jutimai tikrai yra gerokai jautresni už mūsų, todėl visiškai realūs dalykai mums gali atrodyti paslaptingi.
Katė gali girdėti garsą, kurio žmogaus ausis nebesugeba užfiksuoti, pastebėti vos judantį vabzdį, užuosti kvapą iš kito kambario ar reaguoti į šviesos atspindį, kurio pats net nepastebite.
Kodėl katė žiūri į visiškai tuščią kampą?
Tai viena dažniausių situacijų, dėl kurios žmonės pradeda galvoti apie vaiduoklius. Katė gali kelias minutes nejudėdama stebėti sieną, lubas arba tamsų koridoriaus galą.
Tačiau „tuščia“ vieta žmogui nebūtinai yra tuščia katei.
Ant sienos gali judėti mažytis vabzdys. Lubose ar sienoje gali būti girdimas vamzdžių, elektros įrangos, pelės ar kito gyvūno garsas. Net šviesos atspindys nuo automobilio, telefono ekrano ar veidrodžio gali patraukti katės dėmesį.
Katės yra medžiotojos, todėl jų smegenys labai greitai reaguoja į menkiausią judesį. Tai, ko mes nė nepastebime, joms gali būti visiškai pakankama priežastis kelias minutes stebėti vieną tašką.
Katės girdi tai, ko mes negirdime
Katės klausa yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl jų elgesys kartais atrodo antgamtiškas.
Jos gali girdėti aukštesnio dažnio garsus nei žmonės. Tai padeda aptikti graužikus ir kitą smulkų grobį, tačiau namuose reiškia ir tai, kad katė gali reaguoti į garsus, kurių šeimininkas visiškai negirdi.
Tai gali būti elektroninio prietaiso skleidžiamas aukštas garsas, vamzdžių vibracija, gyvūnas už sienos, judėjimas laiptinėje ar net kažkas vykstantis kitame aukšte.
Jeigu katė staiga pakelia galvą ir įsitempusi klausosi, labai tikėtina, kad ji išgirdo kažką realaus, nors jums aplinkui atrodo visiškai tylu.
O jeigu katė kažką seka akimis?
Šis elgesys atrodo dar paslaptingesnis. Katės akys gali judėti taip, tarsi jos stebėtų nematomą objektą, keliaujantį per kambarį.
Tačiau katės labai gerai pastebi mažus judesius. Maža muselė, dulkelė saulės spindulyje, šešėlis ant sienos ar vos matomas šviesos blyksnis gali tapti jos dėmesio centru.
Žmogus tuo metu gali žiūrėti ta pačia kryptimi ir nematyti nieko.
Tai dar nereiškia, kad katė mato kitą pasaulį. Greičiau jos regėjimo ir medžioklės sistema tiesiog geriau pritaikyta aptikti tam tikrus judesius.
Kodėl ji kartais staiga išsigąsta?
Katė gali ramiai gulėti, o po akimirkos pašokti, pasišiaušti ir nubėgti į kitą kambarį. Tokia reakcija tikrai gali atrodyti bauginančiai.
Tačiau priežastis nebūtinai yra tai, ką katė mato.
Kartais pakanka netikėto garso, kvapo, vibracijos ar oro judėjimo. Katės labai jautriai reaguoja į aplinkos pasikeitimus, todėl išsigąsta greičiau nei mes.
Ypač jautresnės katės gali reaguoti net į kaimyno durų užtrenkimą, vamzdžių garsą ar vibraciją grindyse.
Ar katės jaučia žmogaus buvimą, kai jo dar nematome?
Taip, ir tai viena priežasčių, kodėl jų elgesys gali atrodyti beveik mistiškas.
Katė gali išgirsti pažįstamo žmogaus žingsnius laiptinėje arba automobilį dar gerokai prieš mums suprantant, kad kažkas grįžta namo.
Ji taip pat gali užuosti žmogų ar kitą gyvūną pro pravirą langą.
Todėl kartais atrodo, kad katė „žino“, jog kažkas ateina, nors iš tikrųjų ji tiesiog anksčiau už mus gauna informaciją iš aplinkos.
Kodėl katė naktį elgiasi keisčiau?
Naktį namuose būna tyliau, todėl katei tampa lengviau pastebėti silpnus garsus.
Be to, katės natūraliai būna aktyvesnės prieblandoje. Jų akys gerai prisitaikiusios prie silpno apšvietimo, todėl tamsoje jos orientuojasi geriau nei žmogus.
Kai jūs matote tamsų koridorių, kuriame nėra nieko įdomaus, katė gali pastebėti šešėlį, vabzdį ar labai menką judesį.
Būtent todėl daug pasakojimų apie „vaiduoklius matančias kates“ atsiranda vakare arba naktį.
O jeigu katė spokso į vieną vietą kiekvieną dieną?
Tokiu atveju verta ne ieškoti antgamtinio paaiškinimo, o patikrinti pačią vietą.
Pažiūrėkite, ar už sienos nėra vamzdžių, ventiliacijos angos, elektros dėžutės, lango arba kito šaltinio, galinčio skleisti garsą.
Taip pat galima patikrinti, ar nėra vabzdžių ar graužikų pėdsakų.
Jeigu katė visada stebi tą pačią sieną, tam labai dažnai yra fizinė priežastis.
Kada elgesį jau verta vertinti rimčiau?
Jeigu katė tik retkarčiais sustingsta, stebi sieną ar staiga nubėga, tai paprastai nėra nieko neįprasto.
Tačiau jei elgesys staiga labai pasikeičia, katė atrodo dezorientuota, pradeda vaikščioti ratais, atsitrenkia į daiktus, ilgai spokso į sieną, nereaguoja į aplinką arba jai pasireiškia traukuliai, verta kreiptis į veterinarą.
Vyresnėms katėms elgesio pokyčius gali lemti regėjimo, klausos ar neurologinės problemos. Todėl staigus ir neįprastas elgesys neturėtų būti automatiškai aiškinamas vaiduokliais.
Ar katės iš tikrųjų jaučia „energiją“?
Žmonės dažnai sako, kad katė „jaučia blogą energiją“ arba vengia tam tikro žmogaus.
Tačiau tam gali būti daug paprastesnių paaiškinimų. Katė gali reaguoti į žmogaus balsą, judesius, kvapą, kūno kalbą arba ankstesnę patirtį.
Jeigu žmogus juda staigiai, garsiai kalba ar bando katę liesti jai nenorint, gyvūnas gali jo vengti.
Tai nebūtinai reiškia, kad katė aptiko kažką mistiško.
Kodėl istorijos apie kates ir vaiduoklius tokios populiarios?
Katės nuo senų laikų buvo siejamos su paslaptimis. Jos gerai mato prieblandoje, juda beveik be garso ir kartais ilgai stebi tai, ko mes nematome.
Tokiam gyvūnui labai lengva priskirti antgamtinių savybių.
Skirtingose kultūrose katės buvo laikomos tiek apsauginėmis būtybėmis, tiek ryšio su kitu pasauliu simboliais. Tokie pasakojimai išliko iki šių dienų ir dar labiau sustiprina įspūdį, kai mūsų pačių katė staiga pradeda keistai elgtis.
Tačiau kultūrinis simbolis ir realus įrodymas nėra tas pats.
Kaip patikrinti, ką katė iš tikrųjų mato?
Kitą kartą, kai katė sustings ir pradės kažką stebėti, neskubėkite jos trikdyti.
Pažiūrėkite, ar juda jos ausys. Jeigu jos nuolat krypsta į tam tikrą pusę, tikėtina, kad katė klausosi.
Patikrinkite sieną, lubas ir grindis. Kartais tik priėjus arčiau galima pamatyti mažytį vabzdį.
Atkreipkite dėmesį į langus, veidrodžius ir blizgius paviršius. Šviesos atspindžiai juda labai greitai ir katė gali juos pastebėti pirmoji.
Jeigu elgesys vis kartojasi toje pačioje vietoje, galima trumpam išjungti elektroninius prietaisus arba pasiklausyti, ar sienoje nėra neįprastų garsų.
Dažnai „paslaptis“ išsisprendžia daug paprasčiau, nei iš pradžių atrodė.
Taigi ar mano katė gali matyti vaiduoklius?
To patvirtinti negalime. Nėra patikimų mokslinių įrodymų, kad katės matytų mirusių žmonių dvasias ar kitas antgamtines būtybes.
Tačiau jos tikrai mato, girdi ir užuodžia pasaulį kitaip nei mes.
Būtent todėl kartais katė gali atrodyti lyg stebėtų kažką nematomo. Greičiausiai kažkas ten iš tiesų yra – tik ne būtinai vaiduoklis. Tai gali būti garsas, kvapas, vabzdys, šešėlis ar vos juntama vibracija.
Ir galbūt būtent tai daro kates tokias paslaptingas: jos gyvena tame pačiame kambaryje kaip mes, tačiau dalį jo pasaulio patiria visiškai kitaip.
