Atrodo, kad ruduo dar tik įsibėgėjo, tačiau jau netrukus Lietuvoje vėl teks persukti laikrodžius. 2026 metais perėjimas prie vadinamojo žiemos laiko įvyks spalio 25 dieną, sekmadienį. Tai reiškia, kad šį kartą laikrodžių persukimas laukia jau paskutinį spalio savaitgalį.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, kai laikrodis rodys 4.00 valandą ryto, jį reikės atsukti viena valanda atgal – iki 3.00 valandos. Kitaip tariant, naktis taps viena valanda ilgesnė.
Dauguma šiuolaikinių telefonų, kompiuterių, išmaniųjų laikrodžių ir televizorių laiką pakeis automatiškai, tačiau sieninius, automobilio, orkaitės ar kitus senesnius laikrodžius gali tekti persukti rankiniu būdu.
Kada tiksliai persuksime laikrodžius 2026 metais?
2026 metų pavasarį Lietuva prie vasaros laiko perėjo kovo 29 dieną. Tuomet 3.00 valandą laikrodžiai buvo pasukti į priekį iki 4.00 valandos.
Rudenį viskas vyksta priešingai.
2026 m. spalio 25 d. 4.00 val. laikrodis grįš į 3.00 val.
Todėl sekmadienio rytą daugelis galės miegoti valanda ilgiau. Tačiau kartu tai reiškia ir kitą pokytį – vakarai po laikrodžių persukimo pradės temti anksčiau.
Kaip lengvai prisiminti, į kurią pusę sukti laikrodį?
Paprasta taisyklė:
pavasarį – pirmyn, rudenį – atgal.
Pavasarį prarandame vieną nakties valandą, nes laikrodis pasukamas pirmyn.
Rudenį ją tarsi susigrąžiname, nes laikrodžiai atsukami viena valanda atgal.
Todėl spalio 25-osios rytą 8.00 valanda pagal naują laiką biologiniam organizmo ritmui iš pradžių gali atrodyti panašesnė į ankstesnę 9.00 valandą.
Kodėl apskritai sukame laikrodžius?
Vasaros laiko idėja Europoje atsirado gerokai anksčiau nei dabartinė Europos Sąjunga. Istoriškai viena pagrindinių priežasčių buvo noras geriau išnaudoti natūralią dienos šviesą ir taupyti energiją.
Europoje vasaros laikas buvo naudojamas dar karo metais, o daugelyje šalių vėl plačiau pradėtas taikyti per XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio energetikos krizes.
Vėliau Europos Sąjunga suvienodino laikrodžių keitimo tvarką, kad skirtingose valstybėse laikas nebūtų keičiamas skirtingomis savaitėmis. Tai svarbu transportui, verslui, tarptautiniams reisams ir bendrosios rinkos veikimui.
Pagal šiuo metu galiojančią ES tvarką vasaros laikas prasideda paskutinį kovo sekmadienį, o prie standartinio, dažnai vadinamo žiemos, laiko grįžtama paskutinį spalio sekmadienį.
Bet ar laikrodžių sukimo nebuvo žadėta atsisakyti?
Šis klausimas kyla beveik kiekvieną pavasarį ir rudenį, ir ne be priežasties.
Europos Komisija dar 2018 metais pasiūlė atsisakyti sezoninio laikrodžių sukimo. 2019 metais Europos Parlamentas pritarė siūlymui, kad ateityje laikrodžiai nebebūtų persukami du kartus per metus.
Buvo kalbama, kad pokyčiai galėtų įsigalioti dar 2021 metais.
Tačiau taip neįvyko.
Europos Sąjungos valstybės iki šiol nepasiekė galutinio susitarimo, todėl dabartinė tvarka lieka galioti. 2026 metais ES Taryba vis dar nebuvo priėmusi bendros pozicijos dėl laikrodžių sukimo panaikinimo.
Taigi kalbos, kad „šiemet laikrodžių jau nebesuksime“, kol kas nėra teisingos.
2026 metų spalio 25 dieną Lietuvoje laikrodžius tikrai suksime viena valanda atgal.
Kodėl sprendimas užstrigo?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprasta – valstybė tiesiog pasirenka vasaros arba žiemos laiką ir daugiau laikrodžių nebesuka.
Tačiau Europoje tai sudėtingiau.
Jeigu kaimyninės šalys pasirinktų skirtingus nuolatinius laikus, galėtų atsirasti nepatogumų transportui, verslui ir tarpvalstybiniam gyvenimui.
Šiuo metu ES egzistuoja trys pagrindinės standartinio laiko zonos. Lietuva kartu su Latvija, Estija, Suomija, Rumunija, Bulgarija, Graikija ir Kipru priklauso Rytų Europos laiko zonai.
Todėl siekiama, kad sprendimai nebūtų priimami visiškai nekoordinuotai.
Ar laikrodžių persukimas gali paveikti savijautą?
Nors rudeninis laiko pakeitimas dažnai laikomas lengvesniu, nes gauname papildomą valandą miego, organizmui vis tiek tenka prisitaikyti prie pasikeitusio dienos režimo.
Kai kuriems žmonėms kelias dienas gali būti sunkiau užmigti įprastu metu, ryte gali keistis alkio ar mieguistumo laikas, o vakare nuovargis gali pasirodyti anksčiau.
Ypač jautrūs dienos režimo pokyčiams gali būti maži vaikai ir žmonės, kurių miego grafikas labai pastovus.
Dažniausiai organizmas prie vienos valandos pokyčio prisitaiko gana greitai. Padėti gali pastovus miego režimas, rytinė dienos šviesa ir vengimas savaitgalį visiškai išbalansuoti įprastą miego laiką.
Ką reikia persukti rankiniu būdu?
Telefonas greičiausiai pasirūpins savimi, tačiau namuose vis dar gali būti nemažai prietaisų, kuriems reikės jūsų pagalbos.
Verta patikrinti automobilio laikrodį, sieninius ir stalinius laikrodžius, orkaitę, mikrobangų krosnelę, kai kuriuos žadintuvus, senesnes šildymo sistemas bei kitus prietaisus su įmontuotu laikmačiu.
Patogiausia tai padaryti šeštadienio vakare prieš einant miegoti. Tada sekmadienį atsikėlus nereikės galvoti, kuris laikrodis rodo seną, o kuris jau naują laiką.
Kada laikrodžius vėl suksime į priekį?
Jeigu iki tol nebus pakeistos galiojančios taisyklės, kitas laikrodžių persukimas laukia 2027 metų kovo 28 dieną.
Tą naktį 3.00 valandą laikrodžiai bus pasukti pirmyn iki 4.00 valandos ir Lietuva vėl pereis prie vasaros laiko.
O 2027 metų rudenį prie standartinio laiko pagal dabartinę tvarką būtų grįžtama spalio 31 dieną.
Taigi kada persukame laikrodžius šį rudenį?
Svarbiausia data, kurią verta įsiminti – 2026 m. spalio 25-oji.
Naktį iš spalio 24-osios į spalio 25-ąją:
4.00 val. → 3.00 val.
Laikrodžius sukame viena valanda atgal, todėl tą naktį galėsime miegoti valanda ilgiau.
Ir nors apie sezoninio laiko keitimo panaikinimą Europoje kalbama jau ne vienerius metus, 2026-ųjų rudenį senoji tvarka vis dar galioja.
