Pastaruoju metu daliai Lietuvos senjorų kilo klausimas, ar anksčiau žadėtas spartesnis pensijų didinimas tikrai įvyks. Viešojoje erdvėje daug kalbama apie įtemptą valstybės biudžetą, dideles išlaidas gynybai ir kitus finansinius įsipareigojimus, todėl natūraliai atsirado abejonių, ar pensijų augimas nebus sumažintas. Tačiau naujausia oficiali kryptis rodo, kad 2027 metais senatvės pensijas vis dar planuojama didinti daugiau kaip 10 procentų.
Svarbu suprasti vieną dalyką – šiuo metu kalbama apie planuojamus dydžius, o ne galutinai kiekvienam žmogui jau paskaičiuotą sumą. Galutiniams indeksavimo rodikliams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas, todėl konkretaus žmogaus būsimos pensijos šiandien dar nereikėtų laikyti galutinai patvirtinta.
Kiek pensijos turėtų padidėti?
Pagal dabartinius skaičiavimus, vidutinė senatvės pensija 2027 metais turėtų augti maždaug 10,4 procento. Jeigu vidutinė pensija dabar siekia apie 747 eurus, po indeksavimo ji galėtų padidėti maždaug 78 eurais ir priartėti prie 825 eurų per mėnesį.
Turintiems būtinąjį stažą numatomas dar kiek didesnis vidutinis augimas – apie 10,9 procento. Tokios pensijos vidurkis dabar siekia apie 807 eurus, o 2027 metais galėtų pakilti iki maždaug 895 eurų. Tai reikštų maždaug 88 eurų padidėjimą per mėnesį.
Tačiau šios sumos nėra vienodos visiems. Kiekvieno žmogaus pensija skaičiuojama individualiai pagal sukauptą stažą, apskaitos vienetus ir pensijos struktūrą, todėl vienam padidėjimas bus didesnis, kitam – mažesnis.
Ar pažadas dėl bent 10 procentų augimo nedingo?
Kol kas – ne. Ankstesnėse prognozėse buvo kalbama, kad įprastas indeksavimas vienas pats galėtų būti mažesnis, o iki dviženklio augimo pensijos būtų didinamos papildomai. Dabartinė kryptis rodo, kad būtent toks modelis ir toliau svarstomas.
Tai reiškia, kad pažadas siekti bent 10 procentų augimo šiuo metu nėra atšauktas. Priešingai – naujausi planuojami rodikliai net šiek tiek viršija simbolinę 10 procentų ribą.
Kodėl žmonėms galėjo pasirodyti, kad pensijos nebebus didinamos tiek, kiek žadėta?
Didžiausia painiava atsiranda todėl, kad viešojoje erdvėje vienu metu skamba keli skirtingi skaičiai. Vienur kalbama apie bazinį indeksavimą, kitur – apie papildomą didinimą, o dar kitur pateikiama vidutinė suma eurais. Išgirdus tik vieną iš šių skaičių gali susidaryti įspūdis, kad ankstesnis pažadas sumažėjo.
Be to, 2027 metų valstybės ir „Sodros“ biudžetai dar pereina politinį tvirtinimo procesą. Kol galutiniai sprendimai nepriimti, negalima sąžiningai teigti, kad kiekvienas žmogus jau tiksliai žino, kiek gaus nuo sausio.
Kodėl pensijas norima didinti sparčiau?
Viena iš priežasčių – siekis, kad pensininkų pajamos per daug neatsiliktų nuo dirbančiųjų atlyginimų ir kainų augimo. Jeigu darbo užmokestis kyla, o pensijos didėja gerokai lėčiau, senjorų perkamoji galia pradeda santykinai mažėti.
Todėl kalbama ne tik apie nominalų eurų skaičių, bet ir apie pensijos santykį su vidutiniu atlyginimu. Valdžia siekia, kad vidutinė senatvės pensija palaipsniui priartėtų prie maždaug pusės vidutinio atlyginimo „į rankas“.
Pagal dabartines prognozes, 2027 metais vidutinė pensija galėtų sudaryti apie 48 procentus vidutinio neto darbo užmokesčio. Turintiems būtinąjį stažą ši dalis galėtų būti jau virš 50 procentų.
Kodėl jūsų pensija gali nepadidėti lygiai 10,4 procento?
Tai viena svarbiausių detalių. Viešai skelbiamas 10,4 procento dydis yra vidutinis pensijos augimas, o ne pažadas kiekvienam žmogui prie dabartinės sumos tiesiog pridėti 10,4 procento.
Socialinio draudimo pensiją sudaro kelios dalys, todėl galutinį rezultatą lemia žmogaus darbo stažas ir per gyvenimą sukaupti pensijų apskaitos vienetai. Dėl to du žmonės, šiandien gaunantys panašias pensijas, po indeksavimo gali sulaukti nevienodo padidėjimo.
Tikslus individualus dydis paaiškės tada, kai bus patvirtinti galutiniai indeksavimo rodikliai ir „Sodra“ perskaičiuos konkrečias pensijas.
Ar dar įmanoma, kad skaičiai pasikeis?
Taip. Dabartiniai skaičiai yra oficiali kryptis ir planas, tačiau jie dar gali būti koreguojami galutiniame biudžeto tvirtinimo etape. Todėl svarbu neskubėti dabartinių prognozių pateikti kaip jau garantuotų sumų.
Vis dėlto šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad žadėtas pensijų didinimas buvo atšauktas. Dabartinė kryptis išlieka aiški – siekiama išlaikyti daugiau kaip 10 procentų vidutinį augimą.
Ką tai reikštų paprastam pensininkui?
Jeigu žmogaus pensija šiuo metu yra arti šalies vidurkio, galima orientuotis į kelių dešimčių eurų padidėjimą. Dabartiniuose skaičiavimuose kalbama apie maždaug 78 eurus vidutinei pensijai ir apie 88 eurus tiems, kurie turi būtinąjį stažą.
Tačiau tai tik orientacinės sumos. Žmogui, gaunančiam mažesnę ar didesnę pensiją, šių skaičių nereikėtų automatiškai taikyti sau.
Svarbiausia gera žinia yra ta, kad šiuo metu diskusija vyksta ne apie tai, ar pensijas apskritai didinti, o apie galutinius indeksavimo dydžius ir finansavimo mechanizmą.
Ar didės tik senatvės pensijos?
Ne vien jos. Kartu planuojama didinti ir dalį kitų su senjorais susijusių išmokų. Tačiau čia svarbu nepainioti skirtingų pensijų bei išmokų rūšių, nes jų indeksavimo tvarka gali skirtis.
Todėl žmogui, norinčiam suprasti savo būsimą padidėjimą, svarbiausia pirmiausia žinoti, kokią konkrečiai išmoką jis gauna.
Taigi – pensijos augs ar pažadai bus pamiršti?
Pagal dabartinę informaciją, 2027 metų pensijų didinimo planas išlieka. Vidutinę senatvės pensiją planuojama didinti daugiau kaip 10 procentų, o turintiems būtinąjį stažą augimas taip pat turėtų būti dviženklis.
Tačiau kol galutiniai rodikliai nėra patvirtinti, būtų klaidinga konkrečias sumas skelbti kaip jau garantuotas. Šiuo metu tai yra labai konkretus planas, bet dar ne galutinis individualios pensijos perskaičiavimas.
Todėl senjorams kol kas nėra pagrindo manyti, kad anksčiau žadėtas pensijų augimas staiga dingo. Priešingai – dabartinė kryptis rodo, kad daugiau kaip 10 procentų vidutinis augimas vis dar planuojamas. Dabar svarbiausias etapas – galutinis sprendimų patvirtinimas.
