Inkstų vėžys ankstyvoje stadijoje gali ilgą laiką nesukelti aiškių simptomų. Dėl šios priežasties dalis navikų aptinkami atsitiktinai atliekant pilvo organų echoskopiją, kompiuterinę tomografiją ar kitą tyrimą dėl visai kitos problemos. Tačiau atsiradę tam tikri požymiai, ypač kraujas šlapime ar nuolatinis skausmas šone, neturėtų būti nurašomi vien nuovargiui, peršalimui ar „inkstų uždegimui“.
Svarbu pabrėžti, kad dauguma žemiau minimų simptomų nebūtinai reiškia inkstų vėžį. Juos gali sukelti akmenligė, šlapimo takų infekcija, prostatos ligos, gerybinės inkstų cistos ir daugybė kitų būklių. Tačiau tik tyrimai gali parodyti tikrąją priežastį, todėl kai kurių ženklų ignoruoti nereikėtų.
Vienas svarbiausių signalų – kraujas šlapime
Kraujas šlapime, mediciniškai vadinamas hematurija, yra vienas geriausiai žinomų galimų inkstų ar kitų šlapimo sistemos ligų simptomų. Šlapimas gali tapti rausvas, raudonas ar rusvas, tačiau kartais kraujo būna tiek mažai, kad jis nustatomas tik laboratoriniu tyrimu.
Kraujavimas gali pasirodyti vieną kartą ir vėliau kuriam laikui išnykti. Tai nėra priežastis nusiraminti ir manyti, kad problema išsisprendė savaime. Net vienkartinis matomas kraujas šlapime, ypač jei nėra aiškios priežasties, turėtų būti aptartas su gydytoju.
Inkstų vėžys nėra vienintelė ir net ne dažniausia tokio simptomo priežastis. Vis dėlto gydytojui svarbu atmesti rimtesnes šlapimo sistemos ligas, todėl kraujo šlapime nereikėtų savarankiškai „gydyti“ žolelėmis ar laukti, ar jis dar pasikartos.
Nuolatinis skausmas šone arba nugaroje
Kitas galimas simptomas – ilgiau išliekantis skausmas šone, po šonkauliais arba nugaros srityje. Jis dažniausiai jaučiamas vienoje pusėje ir nebūtinai būna labai stiprus. Žmogus gali jausti maudimą, spaudimą ar neaiškų diskomfortą, kuris nepraeina pakeitus kūno padėtį.
Raumenų skausmas dažnai susijęs su judesiu, fiziniu krūviu ar konkrečia poza. Inkstų ar kitų vidaus organų sukeltas skausmas gali būti pastovesnis ir mažiau priklausyti nuo judėjimo. Vis dėlto vien pagal skausmo pobūdį diagnozės nustatyti neįmanoma.
Jeigu neaiškios kilmės skausmas šone tęsiasi kelias savaites, stiprėja arba kartu atsiranda kitų simptomų, verta kreiptis į šeimos gydytoją.
Apčiuopiamas darinys pilve ar šone
Kai kurie žmonės pastebi neįprastą sukietėjimą, patinimą arba apčiuopiamą darinį šone ar pilvo srityje. Tai nėra dažnas ankstyvas inkstų vėžio požymis, tačiau tokios išvados nereikėtų ignoruoti.
Pačiam žmogui neįmanoma nustatyti, kas tai yra. Darinys gali būti susijęs su įvairiais organais ar net visiškai nepavojinga priežastimi, tačiau jam įvertinti dažniausiai reikia gydytojo apžiūros ir vaizdinio tyrimo.
Jeigu pastebėjote naują, nepraeinantį darinį ar vienos pilvo pusės padidėjimą, registruokitės konsultacijai, net jeigu neskauda.
Nepaaiškinamas svorio kritimas
Svorio sumažėjimas dažniausiai nėra pavojingas simptomas, jeigu žmogus sąmoningai keičia mitybą, daugiau juda ar turi aiškią priežastį. Visai kita situacija, kai kilogramai pradeda kristi be jokių pastangų.
Nepaaiškinamas svorio mažėjimas gali būti susijęs su daugybe ligų – nuo skydliaukės sutrikimų iki virškinimo sistemos problemų. Retesniais atvejais tai gali būti ir onkologinės ligos požymis.
Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jeigu kartu sumažėja apetitas, atsiranda ilgalaikis nuovargis, kraujas šlapime ar nuolatinis skausmas.
Nuolatinis nuovargis gali būti vienas iš bendrųjų simptomų
Pavargti po sunkios savaitės yra normalu. Tačiau kai žmogus pradeda jausti išsekimą net pakankamai išsimiegojęs, o įprastos kasdienės veiklos tampa sunkesnės, verta ieškoti priežasties.
Onkologinės ligos gali sukelti bendrą silpnumą, tačiau nuovargis yra itin nespecifinis simptomas. Jį daug dažniau sukelia miego trūkumas, stresas, mažakraujystė, skydliaukės ligos, infekcijos ar kitos būklės.
Nerimą labiau turėtų kelti ne pats nuovargis, o jo derinys su kitais neįprastais simptomais.
Karščiavimas be aiškios priežasties
Pasikartojantis arba ilgai trunkantis karščiavimas, kai nėra aiškios infekcijos, taip pat gali būti signalas, kad organizme vyksta procesas, kurį reikia ištirti. Inkstų vėžio atveju tai nėra specifinis simptomas, tačiau kai kuriems pacientams pasitaiko nepaaiškinamo karščiavimo epizodų.
Vis dėlto temperatūrą daug dažniau pakelia infekcijos. Jeigu kartu skauda šoną, krečia šaltis, pykina ir yra šlapinimosi sutrikimų, būtina atmesti ir inkstų infekciją.
Tokiais atvejais nereikėtų iš anksto galvoti apie vėžį – svarbiau greitai išsiaiškinti simptomų priežastį.
Mažakraujystė kartais išryškėja atliekant kraujo tyrimą
Kai kuriems žmonėms problema pirmiausia pastebima atliekant įprastus kraujo tyrimus. Sumažėjęs hemoglobino kiekis gali sukelti silpnumą, dusulį fizinio krūvio metu, galvos svaigimą ar neįprastą nuovargį.
Mažakraujystės priežasčių yra labai daug, todėl ji pati savaime nereiškia inkstų vėžio. Vis dėlto neaiškios kilmės anemija, ypač kartu su svorio kritimu, krauju šlapime ar kitais simptomais, reikalauja išsamesnio ištyrimo.
Gydytojas paprastai vertina ne vieną rezultatą, o visą simptomų ir tyrimų visumą.
Ar aukštas kraujospūdis gali būti susijęs su inkstais?
Inkstai dalyvauja reguliuojant kraujospūdį, todėl įvairios inkstų ligos gali būti susijusios su jo pokyčiais. Tačiau aukštas kraujospūdis yra labai dažna būklė ir dažniausiai nėra pirmasis požymis, dėl kurio būtų įtariamas inkstų vėžys.
Jeigu anksčiau kraujospūdis buvo normalus, o dabar jis nuolat aukštas ir sunkiai kontroliuojamas, verta apie tai pasakyti gydytojui. Paprastai tokiu atveju vertinama daug galimų priežasčių, ne tik onkologinės ligos.
Svarbiausia – nepriskirti vieno bendro simptomo vienai konkrečiai diagnozei.
Kurie simptomai reikalauja greitos gydytojo konsultacijos?
Su šeimos gydytoju ar gydymo įstaiga verta susisiekti artimiausiu metu, jeigu pastebėjote kraują šlapime, nepraeinantį skausmą viename šone, naują darinį pilvo srityje, reikšmingą neplanuotą svorio kritimą arba kelis nepaaiškinamus simptomus vienu metu.
Ypač nereikėtų mėnesiais laukti, jeigu simptomai progresuoja. Ankstyvas ištyrimas naudingas net tada, kai paaiškėja, kad priežastis nėra vėžys – juk gydymo gali reikėti ir akmenligei, infekcijai ar kitai inkstų ligai.
Gydytojas, įvertinęs situaciją, gali skirti šlapimo ir kraujo tyrimus bei nuspręsti, ar reikalinga echoskopija ar kitas vaizdinis tyrimas.
Kada reikia kreiptis skubiai?
Yra situacijų, kai planinės konsultacijos laukti nereikėtų. Skubios medicininės pagalbos reikia, jeigu šlapime yra daug kraujo ar krešulių ir dėl jų nepavyksta pasišlapinti, kraujavimas gausus arba žmogus ima silpti, svaigsta galva, alpsta.
Taip pat skubiai kreipkitės pagalbos, jeigu atsiranda labai stiprus šono ar nugaros skausmas kartu su aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, vėmimu ar ryškiu silpnumu. Tokie simptomai nebūtinai reiškia vėžį – pavyzdžiui, juos gali sukelti užsikimšę šlapimo takai ar sunki inkstų infekcija, tačiau abi būklės gali reikalauti skubaus gydymo.
Staigus dusulys, krūtinės skausmas, sąmonės sutrikimas ar alpimas taip pat yra priežastis nedelsiant kviesti skubią pagalbą, nepriklausomai nuo to, kokią ligą įtariate.
Ar inkstų vėžį galima pajusti anksti?
Deja, ne visada. Nedidelis inksto navikas gali nesukelti jokių juntamų simptomų, nes inkstai yra giliai pilvo ertmėje ir turi nemažą funkcinį rezervą.
Todėl simptomų nebuvimas pats savaime negarantuoja, kad su inkstais viskas gerai. Kita vertus, tai nereiškia, kad simptomų nejaučiantis žmogus turėtų profilaktiškai nuolat atlikinėti kompiuterinę tomografiją.
Tyrimų poreikį geriausia aptarti su gydytoju, ypač jeigu žmogus priklauso didesnės rizikos grupei arba jau turi inkstų problemų.
Kas turi didesnę riziką?
Inkstų vėžio rizika didėja su amžiumi. Didesnė rizika taip pat siejama su rūkymu, nutukimu, ilgalaikiu aukštu kraujospūdžiu ir kai kuriomis paveldimomis ligomis. Tam tikrų lėtinių inkstų ligų turintys žmonės taip pat gali būti stebimi atidžiau.
Tai nereiškia, kad rizikos veiksnį turintis žmogus būtinai susirgs. Lygiai taip pat inkstų vėžiu gali susirgti žmogus, neturintis akivaizdžių rizikos veiksnių.
Rizikos veiksniai padeda gydytojui suprasti bendrą situaciją, tačiau diagnozę nustato ne jie, o tyrimai.
Kaip paprastai tiriamas žmogus, kuriam įtariama inkstų problema?
Pirmasis žingsnis paprastai yra pokalbis su gydytoju ir simptomų įvertinimas. Gali būti atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, kurie padeda įvertinti inkstų funkciją, mažakraujystę, kraują šlapime ar kitus pakitimus.
Dažnai atliekama echoskopija. Jeigu matomas įtartinas darinys arba reikia tikslesnio vaizdo, gydytojas gali skirti kompiuterinę tomografiją ar kitą tyrimą.
Vien pagal simptomus nustatyti inkstų vėžio negalima, todėl neverta savęs diagnozuoti pagal internete rastą požymių sąrašą.
Kraujas šlapime – simptomas, kurio nereikėtų atidėlioti
Jeigu iš viso straipsnio reikėtų prisiminti tik vieną dalyką, jis būtų toks: matomas kraujas šlapime turi būti ištirtas, net jeigu neskauda ir net jeigu jis pasirodė tik vieną kartą.
Tai dar nereiškia vėžio. Dažnai priežastis būna visiškai kita ir gydoma. Tačiau kraujo šaltinio nežinant saugiausia ne spėlioti, o pasitikrinti.
Tas pats galioja ir keliems kartu atsirandantiems simptomams – pavyzdžiui, kraujui šlapime, ilgalaikiam skausmui šone ir nepaaiškinamam svorio kritimui.
Svarbiausia – nebijoti diagnozės labiau nei tyrimo
Žmonės kartais atidėlioja vizitą todėl, kad bijo išgirsti blogą atsakymą. Tačiau jeigu problema rimta, laukimas jos neišsprendžia. O jeigu priežastis nepavojinga, tyrimai gali greitai sumažinti bereikalingą nerimą.
Inkstų vėžys ankstyvose stadijose dažnai gali būti gydomas sėkmingiau nei liga, nustatyta jai gerokai pažengus. Todėl pagrindinė taisyklė labai paprasta: naujų, nepaaiškinamų ir nepraeinančių simptomų nereikia ignoruoti.
Ypač svarbu kreiptis į gydytoją dėl kraujo šlapime, nuolatinio vienpusio skausmo šone, neaiškaus darinio ar ryškaus svorio kritimo. O jeigu kraujavimas gausus, nepavyksta pasišlapinti, labai skauda, kyla aukšta temperatūra ar žmogaus būklė staigiai blogėja – pagalbos reikia ieškoti nedelsiant.
