Sukčiai seniai nebeapsiriboja primityviomis SMS žinutėmis su akivaizdžiomis klaidomis. Dabar jie kuria tikroviškas bankų svetaines, siunčia kelis tarpusavyje susijusius laiškus, naudoja dirbtinį intelektą, klastoja žinomų žmonių veidus ir balsus, o žmogų stengiasi ne tiek įtikinti logika, kiek priversti skubėti. Būtent skuba, baimė ir smalsumas šiandien tampa vienais pagrindinių sukčių įrankių.

Pastaruoju metu ypač daug kalbama apie netikras nuorodas, investicines apgavystes ir naujas dirbtiniu intelektu paremtas schemas. Kai kurios jų atrodo taip tikroviškai, kad gali suklaidinti net gana atsargų žmogų. Todėl svarbiausia taisyklė paprasta: jeigu kažkas reikalauja veikti tuoj pat, spausti nuorodą, patvirtinti operaciją ar pervesti pinigus, pirmiausia sustokite ir patikrinkite informaciją kitu kanalu.

„Jūsų Smart-ID užblokuotas“ – viena dažniausių schemų

Žmogus gauna SMS žinutę, kad jo banko sąskaita, Smart-ID ar kita prieiga neva apribota. Toliau pateikiama nuoroda, kuri atrodo panaši į banko puslapį, ir prašoma prisijungti arba „atnaujinti duomenis“.

Problema ta, kad netikra svetainė gali būti beveik identiška tikrai. Įvedus prisijungimo duomenis, jie atsiduria pas sukčius, o šie gali bandyti prisijungti prie tikros sąskaitos arba inicijuoti mokėjimą.

Tokiose situacijose svarbiausia neskubėti. Bankai neprašo per atsitiktinę SMS nuorodą suvesti interneto banko prisijungimų ar Smart-ID kodų.

„Jūs turite nesumokėtą baudą už parkavimą“

Ši schema atrodo ypač nekalta. Žmogus gauna žinutę, kad neva liko nesumokėtas kelių eurų mokestis už parkavimą. Suma maža, todėl daug kas nesusimąstęs paspaudžia nuorodą ir bando „greitai susimokėti“.

Tikrasis tikslas dažnai nėra tie keli eurai. Sukčiai bando išgauti kortelės ar banko duomenis arba priversti patvirtinti jų inicijuotą operaciją.

Maža suma čia yra kabliukas. Ji sukuria įspūdį, kad neverta gaišti laiko tikrinant.

„Jūsų siunta sulaikyta – sumokėkite 1,99 euro“

Labai panašiai veikia ir fiktyvios siuntų žinutės. Sukčiai tikisi, kad žmogus pastaruoju metu kažką pirko internetu ir automatiškai patikės pranešimu apie sulaikytą siuntą, muito mokestį ar neteisingą adresą.

Paspaudus nuorodą atidaromas puslapis, kuris gali priminti kurjerių bendrovę. Toliau prašoma kortelės duomenų arba prisijungimo prie banko.

Jeigu laukiate siuntos, saugiausia jos būklę tikrinti patiems atsidarius oficialią kurjerių bendrovės svetainę ar programėlę, o ne per gautą nuorodą.

Sukčiai jau kuria netikras žinių laidas

Čia situacija tampa dar sudėtingesnė. Sukčiai naudoja dirbtinį intelektą ir kuria vaizdo įrašus, kurie gali atrodyti kaip tikra televizijos žinių laida, interviu ar naujienų reportažas. Juose gali pasirodyti žinomi žmonės, politikai ar verslininkai, tariamai rekomenduojantys investuoti.

Tokiame vaizdo įraše žmogaus veidas ir balsas gali būti suklastoti. Žiūrovui susidaro įspūdis, kad jis mato tikrą viešą asmenį, nors iš tikrųjų tai dirbtinio intelekto sukurta klastotė.

Todėl vien tai, kad vaizdo įraše kalba pažįstamas žmogus, šiandien nebėra pakankamas įrodymas, kad informacija tikra.

Netikras žinomas žmogus kviečia investuoti į auksą ar kriptovaliutas

Šis metodas ypač pavojingas todėl, kad apeliuoja į autoritetą. Socialiniuose tinkluose gali pasirodyti reklama, kurioje žinomas žmogus tariamai pasakoja apie neįtikėtinai pelningą investavimo būdą.

Gali būti žadama greita grąža investuojant į auksą, kriptovaliutas ar „naują platformą, apie kurią bankai nenori, kad žinotumėte“. Tačiau pats žinomas žmogus su reklama gali neturėti nieko bendro – jo veidas ir balsas gali būti suklastoti.

Ypač įtartini pasiūlymai, kuriuose žadamas beveik garantuotas pelnas, prašoma įnešti pinigus kuo greičiau arba palikti telefono numerį, kad su jumis susisiektų „investavimo konsultantas“.

„Pirmas laiškas normalus, antras – pavojingas“

Vienas įdomesnių naujų metodų – kelių etapų apgaulė. Anksčiau sukčius dažnai iš karto siųsdavo nuorodą ir ragindavo veikti. Dabar pirmas laiškas gali būti visiškai nekaltas ir nieko neprašyti.

Po kelių valandų ar net dienų ateina antras pranešimas, susijęs su pirmuoju. Kadangi žmogus jau matė ankstesnį laišką, antrasis atrodo patikimesnis. Taip dirbtinai kuriamas pažįstamumo ir tęstinumo jausmas.

Tai ypač klastinga schema, nes žmogui nebeatrodo, kad kažkas atsirado „iš niekur“.

Suklastotas banko ar policijos skambutis

Sukčiai gali prisistatyti banko darbuotoju, policijos pareigūnu ar kitos institucijos atstovu. Dažniausiai žmogui pasakoma, kad jo sąskaitoje vyksta įtartina operacija, kažkas bando paimti paskolą jo vardu arba reikia „apsaugoti pinigus“.

Tada prasideda spaudimas. Prašoma nedelsiant prisijungti, pasakyti kodą, patvirtinti operaciją ar pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“.

Nei bankas, nei policija telefonu neprašo atskleisti interneto banko prisijungimų ar atlikti pavedimo į tariamą saugią sąskaitą. Jeigu skambutis kelia įtarimų, geriausia pokalbį nutraukti ir pačiam paskambinti oficialiu institucijos numeriu.

Netikras vadovas gali paskambinti su tikru veidu ir balsu

Dirbtinis intelektas jau leidžia sukurti labai tikrovišką žmogaus balsą ir vaizdą. Versle gali pasitaikyti scenarijų, kai darbuotojui per vaizdo skambutį pasirodo tariamas vadovas ir prašo skubiai atlikti pavedimą.

Veidas pažįstamas. Balsas pažįstamas. Situacija atrodo tikra. Tačiau žmogaus kitoje ekrano pusėje gali apskritai nebūti.

Paprasta apsauga čia gali būti netikėtai veiksminga: prieš atliekant neįprastą pavedimą susisiekti su žmogumi kitu, iš anksto žinomu kanalu ir patikrinti, ar prašymas tikras.

Sukčiai nori, kad pats patvirtintumėte jų mokėjimą

Kartais nusikaltėliams net nereikia jūsų slaptažodžio. Jiems tereikia įtikinti jus paspausti „Patvirtinti“.

Jeigu telefone netikėtai atsiranda Smart-ID ar banko programėlės prašymas, nors pats nieko nedarėte, jo tvirtinti negalima. Tokiu būdu žmogus gali pats patvirtinti sukčiaus inicijuotą operaciją.

Prieš įvedant PIN kodą verta sustoti ir perskaityti, kokia konkrečiai operacija tvirtinama. Jeigu jos nepradėjote jūs, ją reikia atmesti.

Didžiausias pavojus – ne technologija, o skuba

Nors sukčiai naudoja vis modernesnes priemones, jų psichologija beveik nesikeičia. Jie nori, kad žmogus negalvotų.

Todėl žinutėje dažniausiai būna vienas iš kelių kabliukų: „sąskaita bus užblokuota“, „liko 10 minučių“, „siunta bus grąžinta“, „kažkas bando pavogti jūsų pinigus“, „pasiūlymas galioja tik šiandien“.

Kai žmogus išsigąsta arba pajunta skubą, jis mažiau tikrina detales. Būtent todėl net išmanus, patyręs ir technologijomis besinaudojantis žmogus gali būti apgautas.

Viena taisyklė gali išgelbėti pinigus

Jeigu gaunate netikėtą finansinį prašymą, nieko nedarykite pirmą minutę. Nespauskite nuorodos, neveskite PIN kodo, neperskambinkite žinutėje nurodytu numeriu ir neperveskite pinigų.

Uždarykite pranešimą ir patys susiraskite oficialų banko, kurjerio, policijos ar kitos institucijos kontaktą. Prisijungti prie interneto banko taip pat geriausia per oficialią programėlę arba pačių įvestą svetainės adresą.

Tas kelių minučių sustojimas dažnai yra svarbiausia apsauga.

Jeigu jau paspaudėte nuorodą

Vien nuorodos paspaudimas dar nebūtinai reiškia, kad pinigai prarasti. Svarbiausia – ką darėte toliau.

Jeigu suvedėte banko prisijungimo duomenis, kortelės informaciją, Smart-ID kodus arba patvirtinote operaciją, kurios patys neinicijavote, reikia kuo greičiau susisiekti su banku. Jei reikia, bankas gali imtis veiksmų dėl prieigos ar mokėjimo priemonių blokavimo.

Apie sukčiavimą taip pat verta pranešti policijai. Kuo greičiau sureaguojama, tuo didesnė tikimybė sumažinti žalą.

Kodėl ant šių schemų gali pasimauti beveik kiekvienas?

Nes šiandienos apgavystės vis rečiau atrodo kaip apgavystės. Tekstas gali būti taisyklingas, svetainė beveik identiška banko svetainei, vaizdo įraše gali kalbėti pažįstamas žmogus, o telefono numeris ar siuntėjo pavadinimas gali atrodyti visiškai tikras.

Todėl senoji taisyklė „jeigu yra gramatinių klaidų – sukčiai“ jau nebeveikia. Dabar daug svarbesnis klausimas yra kitas: kodėl šis žmogus ar sistema nori, kad aš būtent dabar kažką paspausčiau, patvirtinčiau arba sumokėčiau?

Jeigu atsakymo nežinote, nieko nedarykite. Sukčiai gali sukurti netikrą svetainę, laišką, balsą ar net žmogaus veidą, tačiau jie negali jūsų priversti skubėti, jeigu jūs patys nusprendžiate sustoti ir patikrinti informaciją.

Ir šiandien būtent tos kelios papildomos minutės gali būti skirtumas tarp išsaugotų santaupų ir labai brangios klaidos.