Kepenys yra vienas svarbiausių organizmo organų. Jos dalyvauja medžiagų apykaitoje, kaupia energijos atsargas, apdoroja įvairias medžiagas, gamina tulžį ir padeda palaikyti normalią kraujo sudėtį. Tačiau kepenys ilgą laiką gali „kentėti tyliai“ – žmogus gali nejausti beveik nieko, nors jose jau kaupiasi riebalai ar vystosi uždegiminiai pokyčiai.
Didžiausia klaida yra ieškoti vieno „nuodingo“ produkto. Kepenims paprastai kenkia ne viena vakarienė, o ilgalaikis įprotis: per daug kalorijų, daug pridėtinio cukraus, dažnas alkoholis, mažai judėjimo ir nuolatinis labai perdirbto maisto vartojimas.
1. Saldūs gėrimai – vienas blogiausių kasdienių įpročių
Limonadai, saldinta arbata, energiniai gėrimai ir kai kurios sultys gali turėti daug pridėtinio cukraus.
Kai cukraus nuolat suvartojama per daug, dalis perteklinės energijos kepenyse gali būti paverčiama riebalais. Ilgainiui tai gali prisidėti prie kepenų suriebėjimo.
Ypač lengva persistengti su skystomis kalorijomis, nes jos nesuteikia tokio sotumo kaip normalus maistas.
Vienas saldus gėrimas retkarčiais kepenų nesugadins. Problema prasideda tada, kai toks gėrimas tampa kasdieniu vandens pakaitalu.
2. Alkoholis kepenims pavojingesnis nei daugelis maisto produktų
Nors alkoholis nėra maistas, kalbant apie kepenis jo praleisti negalima.
Kepenys didžiąją dalį alkoholio turi suskaidyti. Reguliarus ar didelis jo kiekis gali skatinti riebalų kaupimąsi, uždegimą ir ilgainiui kepenų randėjimą.
Rizika didėja, kai alkoholis vartojamas dažnai, dideliais kiekiais ar kartu su nutukimu ir kitais metaboliniais sutrikimais.
Todėl jeigu žmogus ieško, ko pirmiausia atsisakyti dėl kepenų, dažnas alkoholis yra daug svarbesnė problema nei vienas konkretus maisto produktas.
3. Labai perdirbtas maistas
Greitas maistas, kai kurie pusgaminiai, užkandžiai, saldumynai ir kepiniai dažnai vienu metu turi daug kalorijų, druskos, cukraus ir riebalų.
Tokio maisto pavojus yra ne vien jo sudėtis.
Jį labai lengva suvalgyti dideliais kiekiais ir nepajusti tikro sotumo. Kai energijos nuolat gaunama daugiau, nei sunaudojama, riebalai gali pradėti kauptis ne tik po oda, bet ir kepenyse.
Kepenų suriebėjimas šiandien labai dažnai siejamas būtent su bendra medžiagų apykaitos būkle.
4. Dideli kiekiai saldumynų
Pyragai, sausainiai, saldainiai ir kiti desertai nėra „kepenų nuodai“, tačiau nuolatinis jų perteklius gali tapti problema.
Ypač kai saldumynai vartojami kartu su saldžiais gėrimais ir sėslia gyvensena.
Didelė pridėtinio cukraus dalis mityboje gali skatinti svorio augimą, didesnį trigliceridų kiekį ir riebalų kaupimąsi kepenyse.
Todėl kepenų sveikatai daug svarbiau riboti bendrą pridėtinio cukraus kiekį nei bijoti vieno konkretaus deserto.
5. Dažnai valgoma labai riebi kepta mėsa
Riebios dešros, šoninė, kai kurie mėsos gaminiai ir dažnai gruzdintas maistas paprastai turi daug kalorijų ir sočiųjų riebalų.
Didesnis sočiųjų riebalų kiekis mityboje kai kuriems žmonėms gali būti susijęs su nepalankesniu kepenų riebalų kaupimu.
Tai nereiškia, kad mėsos reikia visiškai atsisakyti.
Daug svarbiau dažniau rinktis liesesnius baltymų šaltinius, žuvį, paukštieną, ankštinius ir ne kiekvieną patiekalą kepti dideliame riebalų kiekyje.
6. Perdirbta mėsa
Dešros, dešrelės, rūkyti gaminiai ir kai kurie mėsos užkandžiai dažnai turi daug druskos, sočiųjų riebalų ir priedų.
Jeigu jie valgomi retkarčiais, problema nedidelė.
Tačiau kai perdirbta mėsa tampa pagrindiniu kasdieniu baltymų šaltiniu, mityba paprastai tampa mažiau palanki ne tik kepenims, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemai.
7. „Sveiki“ produktai, kuriuose slepiasi daug cukraus
Granola, saldinti jogurtai, pusryčių dribsniai, baltyminiai batonėliai ar „fitneso“ gėrimai gali atrodyti labai sveikai, bet etiketė kartais pasako ką kita.
Kai kuriuose iš jų cukraus kiekis prilygsta desertui.
Todėl verta žiūrėti ne tik į užrašą „natūralus“, „be riebalų“ ar „fitness“, bet ir į sudėtį bei pridėtinio cukraus kiekį.
8. Labai dideli kiekiai baltų miltų produktų
Balta duona, bandelės, kepiniai ir kiti rafinuotų miltų produktai patys savaime kepenų nesunaikina.
Tačiau jei jų mityboje labai daug, o daržovių, skaidulų ir baltymų mažai, jie gali prisidėti prie nuolatinio kalorijų pertekliaus ir svorio augimo.
Būtent antsvoris, ypač riebalų kaupimasis pilvo srityje, yra vienas svarbiausių kepenų suriebėjimo rizikos veiksnių.
Kas iš tikrųjų „suėda“ kepenis?
Dažniausiai ne vienas produktas.
Didžiausia rizika atsiranda tada, kai kartu susideda keli dalykai: daug kalorijų, daug cukraus, dažnas alkoholis, mažai judėjimo ir didėjantis svoris.
Tada kepenyse gali pradėti kauptis riebalai.
Iš pradžių žmogus gali jaustis visiškai normaliai.
Ar kepenų suriebėjimas jau yra liga?
Taip, tai nėra vien kosmetinis radinys tyrime.
Kai kepenyse susikaupia per daug riebalų, daliai žmonių gali atsirasti uždegimas. Ilgainiui tai gali pereiti į fibrozę – randėjimą.
Sunkiais atvejais ilgalaikis kepenų pažeidimas gali baigtis ciroze.
Tačiau gera žinia ta, kad ankstyvoje stadijoje kepenų būklė dažnai gali reikšmingai pagerėti pakeitus gyvenimo būdą.
Ką valgyti kepenims palankiau?
Kepenims dažniausiai naudingesnė ne viena „detoksikuojanti“ daržovė, o visa mitybos kryptis.
Dažniau rinkitės daržoves, ankštinius, viso grūdo produktus, žuvį, riešutus, alyvuogių aliejų ir mažiau perdirbtą maistą.
Vanduo taip pat turėtų būti pagrindinis kasdienis gėrimas.
Jeigu žmogui reikia mažinti svorį, net gana nedidelis ir palaipsnis svorio sumažėjimas gali pagerinti kepenų rodiklius.
Ar padeda „kepenų valymas“?
Įvairūs detoksikuojantys gėrimai, papildai ir „kepenų valymo kursai“ internete reklamuojami labai agresyviai.
Tačiau kepenims nereikia specialių sulčių tam, kad jos „išsivalytų“.
Kepenys pačios atlieka detoksikacijos funkcijas.
Daug naudingiau mažinti alkoholį, cukrų ir bendrą kalorijų perteklių nei ieškoti vieno stebuklingo gėrimo.
Be to, kai kurie papildai ir vaistažolių preparatai patys gali pažeisti kepenis.
Kada reikėtų pasitikrinti kepenis?
Kepenų ligos anksti dažnai nesukelia aiškių simptomų, todėl rizikos grupėje esantiems žmonėms verta aptarti tyrimus su gydytoju.
Didesnė rizika gali būti turint antsvorio, diabetą, padidėjusį cholesterolį ar trigliceridus, vartojant daug alkoholio ar jau turint padidėjusius kepenų fermentų rodiklius.
Gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimus ir, jei reikia, kepenų echoskopiją ar kitus tyrimus.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Jeigu pagelsta akių baltymai ar oda, šlapimas tampa labai tamsus, išmatos neįprastai šviesios, stipriai niežti oda, tinsta pilvas ar kojos, atsiranda nepaaiškinamas svorio kritimas ar stiprus silpnumas, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Staigus sumišimas, vėmimas krauju ar juodos išmatos yra skubios pagalbos priežastis.
Kepenims labiausiai kenkia ne viena vakarienė, o įprotis
Nebūtina visą gyvenimą atsisakyti pyrago, kepto maisto ar picos.
Kepenų sveikatą daug labiau lemia tai, ką valgote savaitė po savaitės ir metai po metų.
Jeigu didžiąją mitybos dalį sudaro normalus, mažiau perdirbtas maistas, o saldumynai ir greitas maistas lieka išimtimi, situacija visai kitokia nei tada, kai tokie produktai valgomi kasdien.
Todėl klausimą „koks maistas suės mano kepenis?“ geriau pakeisti kitu:
kokius kasdienius įpročius galiu pakeisti, kad kepenims nereikėtų nuolat tvarkytis su pertekliniu cukrumi, riebalais ir alkoholiu?
Būtent atsakymas į šį klausimą kepenų sveikatai yra svarbiausias.
