Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad vienišos moterys yra nelaimingos. Dažnai visuomenėje vyrauja nuomonė, kad moteris būtinai turi turėti partnerį, šeimą ir vaikus, o jei to nėra – vadinasi, kažkas gyvenime nepasisekė. Tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė. Dalis moterų iš tiesų jaučiasi vienišos ir norėtų santykių, tačiau nemaža dalis pasirenka gyvenimą vienai sąmoningai.
Psichologai pastebi, kad vienatvė ne visada reiškia liūdesį ar problemą. Kai kurioms moterims tai yra komforto zona, savęs pažinimo kelias arba netgi būdas išsaugoti vidinę ramybę. Tokį pasirinkimą gali lemti įvairios priežastys: asmenybės bruožai, vaikystės patirtys, nusivylimas santykiais ar paprasčiausias noras gyventi pagal savo taisykles.
Pažvelkime į tris dažniausiai pasitaikančias priežastis, dėl kurių moterys sąmoningai renkasi vienatvę.
1. Noras išlikti nepriklausomai ir ypatingai
Kartais vienatvė tampa būdu išsaugoti visišką gyvenimo kontrolę. Kai kurios moterys jaučiasi puikiai gyvendamos savarankiškai: jos turi mėgstamą darbą, pomėgius, draugus ir aiškiai susiformavusį gyvenimo ritmą.
Pavyzdžiui, keturiasdešimtmetė Svetlana niekada nebuvo ištekėjusi ir neturi vaikų. Ji dirba vadovaujančias pareigas užimančiame darbe, mėgsta keliauti, lankytis teatruose ir restoranuose. Didelę dalį laisvo laiko ji praleidžia su mama, su kuria turi gana artimą ryšį. Svetlana sako, kad nejaučia jokio poreikio kurti šeimos – jos gyvenimas jai atrodo pilnas ir prasmingas.
Tačiau aplinkiniai dažnai į tokį pasirinkimą žiūri skeptiškai. Artimieji gali nuolat kartoti, kad „vėliau gailėsiesi“ arba „senatvėje liksi viena“. Tokie komentarai neretai sukelia spaudimą, nors pati moteris savo sprendimu yra visiškai patenkinta.
Psichologiniu požiūriu kai kuriais atvejais tokį pasirinkimą gali lemti stiprus individualizmas ar net narcisistiniai bruožai. Tokie žmonės vertina savo nepriklausomybę, jiems svarbu jaustis ypatingais ir turėti savo asmeninę erdvę. Santykiai jiems gali atrodyti kaip grėsmė nusistovėjusiam gyvenimo būdui.
Kartais tam įtakos turi ir šeimos modelis. Jei moteris augo aplinkoje, kur buvo nuolat pabrėžiama, kad „mes esame geresni už kitus“, ji gali nesąmoningai kelti labai aukštus reikalavimus potencialiems partneriams. Dėl to dauguma žmonių atrodo netinkami, o vienatvė tampa paprasčiausiu ir saugiausiu pasirinkimu.
2. Per anksti prisiimta atsakomybė vaikystėje
Kita gana dažna priežastis slypi vaikystėje. Kai kurios moterys nuo mažens buvo priverstos rūpintis jaunesniais broliais ar seserimis. Tokiose šeimose tėvai dažnai perkelia dalį savo atsakomybės vaikams: jie turi prižiūrėti mažesnius vaikus, padėti namuose, spręsti problemas, kurios iš tiesų turėtų rūpėti suaugusiesiems.
Tokie vaikai labai greitai „suauga“. Jie netenka galimybės patirti nerūpestingos vaikystės, nes nuolat turi būti atsakingi ir rūpestingi. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip gera gyvenimo pamoka, tačiau ilgainiui tokia patirtis gali sukelti vidinį nuovargį ir net pasipriešinimą.
Užaugusios tokios moterys dažnai nenori kurti šeimos ar turėti vaikų. Joms motinystė gali būti siejama ne su džiaugsmu, o su sunkiu darbu, atsakomybe ir nuolatiniu rūpesčiu.
Jos gali galvoti:
„Aš jau pakankamai laiko praleidau rūpindamasi kitais. Dabar noriu pagaliau gyventi sau.“
Dėl šios priežasties kai kurios moterys renkasi kitokį gyvenimo modelį. Jos daug dėmesio skiria karjerai, kelionėms, saviugdai ar hobiams. Kartais jos turi augintinių – šunų ar kačių – nes rūpinimasis jais suteikia šilumos, tačiau nereikalauja tiek energijos kaip šeima.
Kartais tokios moterys vis dėlto pradeda svarstyti apie šeimą, tačiau viduje jaučia stiprų prieštaravimą. Viena jų dalis nori artumo ir santykių, o kita bijo vėl prarasti laisvę. Tokiais atvejais padėti gali darbas su psichologu – jis leidžia suprasti vaikystės patirtis ir priimti sprendimus sąmoningai.
3. Nusivylimas santykiais
Trečioji priežastis – skaudžios santykių patirtys. Kai kurios moterys ne kartą susidūrė su neištikimybe, manipuliacija, emociniu ar net fiziniu smurtu. Tokios patirtys palieka gilų pėdsaką ir ilgainiui gali suformuoti įsitikinimą, kad santykiai tiesiog nėra saugūs.
Po kelių nesėkmingų santykių kai kurios moterys nusprendžia, kad geriau būti vienai nei dar kartą patirti skausmą. Tai tampa savotišku apsauginiu mechanizmu.
Jos gali sakyti:
„Gerų vyrų tiesiog nėra“ arba „Man vienai daug ramiau.“
Iš tiesų tai dažnai yra bandymas apsisaugoti nuo naujų nusivylimų. Vienatvė tokiu atveju suteikia stabilumo jausmą: niekas neįžeis, neišduos ir nesukels skausmo.
Įdomu tai, kad iki maždaug 40–45 metų daugelis tokių moterų vis dar turi viltį sutikti tinkamą partnerį. Jos gali kreiptis į specialistus, dirbti su savo praeities patirtimis ir bandyti kurti naujus santykius.
Tačiau su amžiumi kai kurios moterys nusprendžia, kad jų gyvenimas jau susiformavo ir joms nebūtina keisti savo įpročių ar gyvenimo būdo dėl partnerio.
Ar vienatvė visada yra problema?
Svarbu suprasti, kad vienatvė pati savaime nėra nei gera, nei bloga. Vieniems žmonėms ji gali būti skausminga, o kitiems – natūrali ir netgi maloni būsena.
Kai kurios moterys iš tiesų jaučiasi laimingos gyvendamos vienos. Jos turi draugų, pomėgių, mėgstamą darbą ir pilnavertį gyvenimą. Tokiu atveju santykiai nėra būtinybė.
Tačiau kartais vienatvė gali būti ir gynybos mechanizmas – būdas išvengti artumo, atsakomybės ar galimo skausmo. Tokiais atvejais verta sąžiningai pažvelgti į save ir paklausti: ar aš tikrai renkuosi vienatvę, ar tiesiog bijau santykių?
Klausimas, kurį verta užduoti sau
Kiekviena moteris turi teisę pasirinkti savo gyvenimo kelią. Vienoms laimę suteikia šeima ir partnerystė, kitoms – laisvė ir nepriklausomybė. Nė vienas iš šių pasirinkimų nėra teisingesnis už kitą.
Tačiau kartais verta sau užduoti labai paprastą, bet svarbų klausimą:
„Kodėl aš renkuosi būti viena?“
Ar todėl, kad man tikrai patinka toks gyvenimas?
Ar todėl, kad dar nesutikau tinkamo žmogaus?
O gal todėl, kad bijau vėl patirti skausmą?
Sąžiningas atsakymas į šį klausimą gali padėti geriau suprasti save ir savo tikruosius poreikius. O kai suprantame save, tampa daug lengviau pasirinkti gyvenimo kelią, kuris iš tiesų daro mus laimingus.
Patarimai moterims, kurios renkasi vienatvę arba nori geriau suprasti save
- Priimk save tokią, kokia esi
Vienatvė – tai puiki proga pažinti savo poreikius, norus ir ribas. Leisk sau mėgautis tuo, ką darai, ir nepalygink savęs su kitais. Tavo gyvenimas – tavo pasirinkimas, ir tai visiškai normalu, kad jis skiriasi nuo kitų. - Skirk laiko pomėgiams ir saviugdai
Užsiimk dalykais, kurie teikia džiaugsmą: sportas, kūryba, kelionės, kursai. Tai ne tik praturtins tavo kasdienybę, bet ir padės atrasti naujus pažinimus bei galbūt net naujas draugystes. - Išmok džiaugtis savo kompanija
Būti viena nereiškia būti vieniša. Išmok mėgautis savo laiku, eik į kiną, kavinę ar teatrą viena, tyrinėk miestą ar gamtą. Kuo labiau mėgausiesi savo kompanija, tuo mažiau baiminsi vienatvę. - Palaikyk sveikus santykius
Net jei nenori partnerio, draugystė ir šeimos ryšiai yra svarbūs. Bendrauk su žmonėmis, kurie palaiko ir įkvepia. Kartais geras pokalbis su drauge ar mentoriumi gali suteikti daugiau džiaugsmo nei bet koks romantiškas santykis. - Analizuok savo motyvus
Kartais vertinga sąžiningai sau atsakyti: kodėl renkuosi būti viena? Ar tai tik laisvės poreikis, ar gal vis dar veikia praeities patirtys ar baimė? Savęs pažinimas padeda priimti sprendimus be kaltės jausmo ar spaudimo iš aplinkos. - Neužmiršk kūno ir proto sveikatos
Sportas, mityba, meditacija, hobiai, miegas – tai ne tik fizinė, bet ir emocinė sveikata. Kai kūnas ir protas gerai funkcionuoja, lengviau priimti gyvenimo sprendimus, įskaitant sprendimą apie santykius ar vienatvę. - Nebijok pagalbos
Kartais verta pasikonsultuoti su psichologu ar gyvenimo koučeriu. Jie gali padėti išanalizuoti praeities patirtis, išmokti spręsti konfliktus ar tiesiog suprasti, kas iš tiesų teikia laimę. - Leisk sau kartais pasimėgauti naujomis pažintimis
Net jei nenori rimtų santykių, lengvos draugystės, hobio grupės ar kelionių bendrakeleiviai gali suteikti naujų įspūdžių ir šypsenų. Tai nesumažina tavo laisvės, bet praturtina gyvenimą.
