Dabar suprantame, kad alkoholis naikina bakterijas, o skiepai leidžia mūsų imuninei sistemai iš anksto pasiruošti kovai su virusais. Tačiau taip buvo ne visada. Šeimos gydytojas paaiškina svarbiausius medicinos atradimus, kurie padėjo pasiekti šiandienines žinias.
1. Raupsai – tai infekcija, o ne Dievo bausmė
Raupsai yra lėtinė liga, pažeidžianti odą, periferinius nervus, o kartais ir akis bei viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Pažengusiose stadijose ji gali sukelti stiprų kūno deformavimą.
Iki maro epidemijų viduramžių Europoje raupsai buvo viena pagrindinių ankstyvos mirties priežasčių. Sergantieji dažnai buvo išvaromi iš visuomenės ir gyvendavo atskirose kolonijose.
Didžiausia problema buvo ne tik gydymo trūkumas. Liga buvo laikoma Dievo bausme, todėl ją dažnai diagnozuodavo kunigai, o ne gydytojai. Dėl to žmonės būdavo pasmerkiami tremčiai. Be to, raupsai neretai būdavo painiojami su kitomis odos ligomis, tokiomis kaip psoriazė ar egzema.
Kai buvo atrasta bakterijų grupė – mikobakterijos, sukeliančios raupsus ir tuberkuliozę, atsirado galimybė kurti antibiotikus ir sėkmingai gydyti šias ligas.
2. Gydytojo rankos gali būti pavojingos
Prieš atsirandant profesionaliai akušerijai, moterys šimtmečius gimdydavo padedamos akušerių – dažnai neapmokytų moterų. Todėl motinų ir kūdikių mirtingumas buvo labai didelis.
Tačiau atsiradus medicininėms gimdymo klinikoms nutiko keistas dalykas – moterys dažniau mirdavo ligoninėse nei namuose.
Priežastis buvo vadinamoji pogimdyminė karštligė – infekcija, kuri atsirasdavo dėl bakterijų patekimo į gimdymo takus.
Vengrų gydytojas Ignazas Semmelweisas pastebėjo, kad gydytojai ir studentai prieš apžiūrėdami gimdyves dažnai atlikdavo skrodimus. Taip jie pernešdavo „lavono daleles“ nuo skrodimo stalų pacientėms.
1847 m. Semmelweisas įvedė privalomą rankų plovimą chloruotu tirpalu prieš apžiūrint gimdyves. Dėl to motinų mirtingumas sumažėjo net 8 kartus.
Deja, tuo metu mikroorganizmų teorija dar nebuvo sukurta, todėl daugelis gydytojų jį laikė keistuoliu ar net bepročiu.
3. Mityba gali įveikti nėščiųjų anemiją
Iki 1930-ųjų Indijoje buvo labai paplitusi nėščiųjų anemija. Daugelis žmonių mano, kad anemiją sukelia tik geležies trūkumas, tačiau iš tikrųjų yra daug skirtingų anemijos tipų.
Nėščiųjų anemija Indijoje buvo neįprasta – kraujyje buvo padidėję raudonieji kraujo kūneliai, o geležies lygis buvo normalus.
Britų hematologė Lucy Wills ištyrė šią problemą ir nustatė, kad liga susijusi su tam tikros maistinės medžiagos trūkumu.
1931 m. ji parodė, kad mielių ekstraktas (Marmite) padeda pasveikti tiek sergančioms moterims, tiek eksperimentinėms beždžionėms. Taip buvo atrastas vadinamasis „Wills faktorius“.
Šiandien šią medžiagą žinome kaip folio rūgštį (vitaminą B9). Ji būtina nėštumo metu, nes jos trūkumas gali sukelti vaisiaus nervų sistemos apsigimimus.
4. Radiacija gali būti pavojinga
XX amžiaus pradžioje Henri Becquerel, Marie ir Pierre Curie atrado radioaktyvumą, o Wilhelmas Röntgenas – rentgeno spindulius.
Šie atradimai sukėlė didelį entuziazmą. Rentgeno spinduliai leido „matyti“ žmogaus kūno vidų, o radioaktyvumas buvo laikomas galimu vaistu nuo įvairių ligų.
Tuo metu net buvo parduodama:
- radioaktyvi pudra,
- batų matavimo aparatai su rentgeno spinduliais,
- indai su urano druskomis, švytintys tamsoje.
Pirmieji pavojai paaiškėjo 1901 m., kai Becquerel patyrė radiacinį nudegimą nuo kišenėje laikyto radžio mėginio.
Vėliau eksperimentai parodė, kad radiacija gali sukelti vėžį ir kitus sunkius pažeidimus. Todėl šiandien dirbant su rentgeno aparatais naudojamos apsaugos priemonės, o radiacijos darbuotojai reguliariai tikrinasi sveikatą.
5. Pelynas padeda gydyti maliariją
Dažnai manome, kad senovės medicina buvo tik prietarų rinkinys. Tačiau kai kurie tradiciniai gydymo būdai turėjo realų pagrindą.
1970-aisiais kinų farmakologė Tu Youyou tyrė senovinius kinų medicinos tekstus ieškodama vaisto nuo maliarijos.
Ji pastebėjo, kad daugelyje receptų minimas pelynas, naudojamas karščiavimui gydyti.
1971 m. tyrimai parodė, kad pelyno ekstraktas 100 % išgydė maliarija sergančias peles ir beždžiones. 1972 m. buvo išskirta veiklioji medžiaga – artemizininas.
Šiandien artemizinino pagrindu sukurti vaistai išgelbėjo milijonus gyvybių, o Tu Youyou už šį atradimą gavo Nobelio premiją.
