Daugelis žmonių bent kartą gyvenime susiduria su situacija, kai atrodo, kad valgo mažiau nei anksčiau, tačiau svarstyklės rodo vis didesnį skaičių. Tai gali kelti nusivylimą ir net priversti suabejoti savo pastangomis.
Nors kartais priežastis slypi paprastuose kasdieniuose įpročiuose, kitais atvejais svorio augimą gali lemti sveikatos sutrikimai ar hormonų pokyčiai. Jei svoris didėja be aiškios priežasties arba kartu atsiranda kitų simptomų, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
1. Hormonų pokyčiai
Viena dažniausių priežasčių – hormonų pusiausvyros pokyčiai. Skydliaukės veiklos sutrikimai, menopauzė, policistinių kiaušidžių sindromas ar kiti hormoniniai pokyčiai gali sulėtinti medžiagų apykaitą.
Tokiu atveju žmogus gali jausti nuovargį, šalti, pastebėti odos ar plaukų pokyčius, o svoris didėja net ir nekeičiant mitybos.
2. Nepastebimos kalorijos
Kartais atrodo, kad valgoma labai mažai, tačiau nemažą kalorijų dalį sudaro užkandžiai, saldūs gėrimai, padažai ar kava su cukrumi.
Vos keli tokie produktai per dieną gali gerokai padidinti bendrą kalorijų kiekį.
3. Mažesnis fizinis aktyvumas
Jeigu pradėjote mažiau judėti, organizmas sudegina mažiau energijos. Net jei valgote tiek pat, kalorijų perteklius ilgainiui gali virsti papildomais kilogramais.
Ypač tai pastebima dirbant sėdimą darbą.
4. Miego trūkumas
Prastas miegas gali paveikti hormonus, reguliuojančius alkio ir sotumo jausmą.
Nuolat neišsimiegant dažniau norisi saldumynų, riebaus maisto ir didesnių porcijų.
5. Stresas
Ilgalaikis stresas didina kortizolio – streso hormono – kiekį organizme.
Kai kuriems žmonėms dėl to padidėja apetitas, kaupiasi riebalai pilvo srityje ir tampa sunkiau numesti svorio.
6. Tam tikri vaistai
Svorio augimą gali skatinti kai kurie receptiniai vaistai, pavyzdžiui, dalis antidepresantų, hormoninių preparatų ar kitų medikamentų.
Jeigu pastebėjote ryškų svorio pokytį pradėję vartoti naujus vaistus, verta tai aptarti su gydytoju.
7. Per mažai baltymų
Kai racione trūksta baltymų, sotumo jausmas trunka trumpiau.
Dėl to žmogus dažniau užkandžiauja, nors gali atrodyti, kad valgo nedaug.
8. Organizmas sulaiko skysčius
Ne visada didėjantis svoris reiškia riebalų kaupimąsi.
Sūrus maistas, karštis, hormonų svyravimai ar kai kurios ligos gali lemti skysčių kaupimąsi organizme.
9. Sulėtėjusi medžiagų apykaita
Su amžiumi medžiagų apykaita natūraliai lėtėja.
Jeigu nepakoreguojama mityba ar fizinis aktyvumas, svoris gali augti net valgant panašiai kaip anksčiau.
10. Sveikatos problemos
Kai kuriais atvejais svorio didėjimą gali lemti įvairios sveikatos būklės.
Jeigu kartu atsiranda nuolatinis nuovargis, dusulys, tinimai, stiprus troškulys ar kiti neįprasti simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.
Kokius tyrimus verta aptarti su gydytoju?
Jeigu svoris didėja be aiškios priežasties, gydytojas, atsižvelgęs į simptomus, gali rekomenduoti atlikti įvairius tyrimus, pavyzdžiui:
- skydliaukės hormonų (TSH, FT4) tyrimus;
- gliukozės ar glikuoto hemoglobino tyrimą;
- bendrą kraujo tyrimą;
- lipidų (cholesterolio) tyrimą;
- kitus hormoninius tyrimus, jei tam yra indikacijų.
Tyrimų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir simptomų, todėl jų nereikėtų rinktis savarankiškai.
Ką galite padaryti jau šiandien?
Pradėkite kelias dienas fiksuoti, ką valgote ir kiek judate. Dažnai toks paprastas stebėjimas padeda pastebėti dalykus, kurių anksčiau nepastebėdavome.
Taip pat stenkitės miegoti bent 7–9 valandas, reguliariai judėti, gerti pakankamai vandens ir valgyti daugiau baltymų bei daržovių.
Svarbiausia
Jeigu atrodo, kad beveik nieko nevalgote, tačiau svoris vis tiek auga, neverta iš karto kaltinti savęs. Priežasčių gali būti įvairių – nuo kasdienių įpročių iki hormoninių ar kitų sveikatos sutrikimų.
Jeigu pokyčiai tęsiasi ilgiau, svoris didėja sparčiai arba atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų, geriausia kreiptis į šeimos gydytoją. Anksti nustačius priežastį dažnai galima lengviau rasti tinkamiausią sprendimą.
