Ar kada susimąstėte, kiek metų gali gyventi ta pati varna, kurią kasdien matote ant daugiabučio stogo, medžio šakos ar šiukšlių konteinerio? Atrodo, kad šie paukščiai tiesiog visada buvo šalia mūsų, tačiau jų gyvenimas kur kas įdomesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Varnos priklauso vienai protingiausių paukščių šeimų, puikiai prisitaiko prie miestų, atsimena vietas, randa maisto net sudėtingomis sąlygomis ir gali išgyventi ne vienerius metus.
Lietuvoje dažniausiai matome pilkąją varną – tą pažįstamą paukštį pilku kūnu, juoda galva, sparnais ir uodega. Lietuvos ornitologų duomenimis, pilkoji varna mūsų šalyje aptinkama praktiškai visur ir yra vienas dažniausių paukščių. Ji gyvena tiek miestuose, tiek kaimuose, laukuose, prie vandens telkinių ir kitose žmogaus pakeistose vietose.
Kiek metų iš tikrųjų gali gyventi varna?
Varnos tikrai nėra trumpaamžiai paukščiai. Britų ornitologų žiedavimo duomenyse ilgiausiai užfiksuota pilkoji varna buvo sulaukusi bent 10 metų. Tai nėra absoliuti biologinė riba – žiedavimo rekordas parodo tik tą individą, kuris buvo pažymėtas ir vėliau dar kartą rastas ar stebėtas. Todėl kai kurie paukščiai gamtoje gali gyventi ir ilgiau.
Įdomu tai, kad laukinių paukščių gyvenimas nėra lengvas. Daug jauniklių neišgyvena pirmųjų gyvenimo metų dėl plėšrūnų, maisto trūkumo, ligų, susidūrimų su automobiliais ar kitų pavojų. Tačiau varna, kuri sėkmingai sulaukia suaugusio amžiaus, jau turi daug daugiau galimybių išgyventi ilgai. Varniniai apskritai laikomi gana ilgaamžiais paukščiais.
Todėl visai įmanoma, kad jūsų kieme kelis metus matoma ta pati varna iš tikrųjų ir yra tas pats paukštis.
Kodėl varnos tokios protingos?
Varniniai laikomi vienais protingiausių paukščių. Šiai šeimai priklauso ne tik varnos, bet ir krankliai, kovai, kuosos, šarkos, kėkštai bei kiti paukščiai. Kai kurios varninės rūšys geba naudoti įrankius, slėpti maistą ateičiai ir labai greitai išmoksta pasinaudoti naujais maisto šaltiniais.
Tai puikiai paaiškina, kodėl varnos taip gerai prisitaikė prie miestų. Jos stebi žmonių elgesį, mokosi, kur reguliariai atsiranda maisto, ir greitai išsiaiškina, kurios vietos saugios. Jeigu kažkur nuolat paliekamos maisto atliekos, varnos tai gana greitai pastebi ir gali pradėti ten lankytis kasdien.
Jų elgesys kartais net atrodo apgalvotas. Galima pamatyti, kaip viena varna stebi aplinką, kita tuo metu prieina prie maisto, o pasirodžius pavojui visas būrys akimirksniu pakyla.
Kuo varnos minta?
Varnos yra tikros maisto oportunistės. Kitaip tariant, jos valgo labai įvairų maistą ir prisitaiko prie to, ką tuo metu gali rasti. Lietuvos ornitologai pilkąją varną apibūdina kaip visaėdį paukštį. Ji lesa vabzdžius, įvairius bestuburius, uogas, vaisius, sėklas, taip pat negyvus gyvūnus.
Jos gali pasinaudoti ir žmogaus paliktu maistu. Todėl miestuose varnos dažnai sukiojasi prie šiukšlių konteinerių, parkų, turgaviečių ar vietų, kur žmonės lesina kitus paukščius.
Gamtoje jos taip pat gali užpulti nusilpusius gyvūnus ar labai jaunus jauniklius. Tai natūrali mitybos grandinės dalis, nors žmonėms toks elgesys kartais atrodo žiaurus. Gamtoje varna tiesiog naudojasi prieinamu maisto šaltiniu.
Ar varnos vagia kitų paukščių kiaušinius?
Taip, jeigu pasitaiko galimybė, varnos gali pasisavinti kitų paukščių kiaušinius ar jauniklius. Tačiau būtų neteisinga manyti, kad tai yra pagrindinis jų maistas. Varnos valgo labai įvairų maistą ir didelę jų raciono dalį gali sudaryti vabzdžiai, augalinis maistas, atliekos ar kritę gyvūnai.
Būtent dėl tokio lankstumo jos sugeba išgyventi labai skirtingose vietose. Vieną dieną varna gali maitintis pievoje vabzdžiais, kitą – rinkti uogas, o dar kitą – ieškoti maisto miesto konteinerių aikštelėje.
Kur varnos dingsta žiemą?
Daugelis žmonių pastebi, kad žiemą varnos elgiasi kitaip. Tačiau didžioji dalis pilkųjų varnų nėra tokie tolimi migrantai kaip gandrai ar kregždės. Lietuvos ornitologų duomenyse ši rūšis žymima ir kaip žiemojanti mūsų šalyje, o varniniai apskritai dažniausiai yra sėslūs arba klajojantys, rečiau tolimi migrantai.
Todėl daug varnų žiemą niekur toli neišskrenda. Jos tiesiog pakeičia gyvenimo būdą ir pradeda daugiau judėti ieškodamos maisto. Šaltuoju sezonu jas galima pamatyti prie sąvartynų, fermų, miestų, kelių ar kitų vietų, kur lengviau rasti maisto.
Lietuvos ornitologai taip pat nurodo, kad žiemą pilkosios varnos gali jungtis į mišrius būrius su kitais varniniais paukščiais ir kartu lankytis šiukšlynuose.
Kodėl vakare jų kartais susirenka šimtai?
Vėlyvą rudenį ir žiemą galima išvysti įspūdingą vaizdą – dešimtys ar net labai dideli varninių paukščių būriai vakare skrenda viena kryptimi. Žmonės kartais išsigąsta ir pradeda ieškoti įvairių prietarų paaiškinimų, tačiau dažniausiai priežastis visiškai paprasta.
Paukščiai renkasi bendras nakvynės vietas. Dideliame būryje lengviau pastebėti pavojų, be to, tam tikros vietos gali suteikti geresnę apsaugą nuo vėjo ir šalčio. Ryte paukščiai išsiskirsto maitintis po didelę teritoriją, o vakare vėl susirenka.
Todėl didelis varnų būrys virš miesto nebūtinai reiškia nieko neįprasto ar grėsmingo – tai gali būti tiesiog jų įprasto žieminio gyvenimo dalis.
Kur varnos suka lizdus?
Pilkosios varnos dažniausiai renkasi aukštesnes vietas, iš kurių galima gerai stebėti aplinką. Lizdai dažnai kraunami medžiuose, tačiau varniniai gali naudoti ir įvairius statinius. Pilkoji varna Lietuvoje ypač mėgsta agrarinį ir urbanistinį kraštovaizdį bei vietas netoli vandens.
Lizdas paprastai būna gana masyvus, sukrautas iš šakų. Vidus išklojamas minkštesnėmis medžiagomis. BTO duomenimis, pilkosios varnos dažniausiai deda 3–6 kiaušinius, patelė peri maždaug 18–19 dienų, o jaunikliai lizde praleidžia apie keturias savaites.
Pavasarį prie lizdo varnų elgesys gali gerokai pasikeisti. Paukščiai tampa budresni ir aktyviau reaguoja į žmones ar gyvūnus, kurie priartėja prie jų jauniklių.
Ar varna gali pulti žmogų?
Paprastai varnos žmonių vengia ir be priežasties nepuola. Tačiau jauniklių auginimo metu suaugęs paukštis gali labai aktyviai ginti teritoriją. Jeigu žmogus priartėja prie ką tik lizdą palikusio jauniklio, tėvai gali garsiai kranksėti, skraidyti arti galvos ar bandyti išvyti įsibrovėlį.
Tokioje situacijoje geriausia tiesiog ramiai pasitraukti iš tos vietos. Jauniklis ant žemės nebūtinai yra paliktas – jo tėvai dažnai būna netoliese ir toliau jį maitina.
Ar varnos prisimena žmones?
Varninių šeimos gebėjimai mokytis ir prisiminti yra viena priežasčių, kodėl šie paukščiai taip domina mokslininkus. Jie greitai susieja vietas ir situacijas su maistu arba pavojumi ir gali ilgai naudotis išmokta informacija.
Todėl varnos, gyvenančios mieste, labai greitai supranta kasdienius žmogaus įpročius. Jos gali išmokti, kuriame kieme reguliariai paliekamas maistas ar kada atidaromi atliekų konteineriai. Tokį elgesį kartais žmogus interpretuoja kaip neįprastą „sekimą“, nors dažniausiai paukštis tiesiog išmoko, kur verta ieškoti maisto.
Kodėl varnos taip mėgsta miestus?
Miestas varnoms suteikia beveik viską, ko joms reikia. Čia yra aukštų medžių ir statinių lizdams, daug maisto, mažiau kai kurių natūralių plėšrūnų ir daugybė vietų, kur galima pasislėpti nuo blogo oro.
Pilkoji varna Lietuvoje ypač gerai prisitaikiusi prie urbanistinio kraštovaizdžio. Ji nevengia žmogaus kaimynystės ir geba išnaudoti tai, ko dauguma kitų laukinių paukščių iš pradžių vengia.
Tai viena priežasčių, kodėl varnas matome praktiškai kasdien, nors daugybę kitų panašaus dydžio laukinių paukščių sutinkame gerokai rečiau.
Ar visos juodos „varnos“ yra varnos?
Čia prasideda viena dažniausių painiavų. Lietuvoje gyvena keli varniniai paukščiai, kuriuos žmogus iš toliau gali tiesiog pavadinti varnomis. Be pilkosios varnos, mūsų šalyje galima sutikti kovą, kranklį, kuosą, šarką ir kitus varninius.
Kranklys yra gerokai stambesnis už pilkąją varną, visas juodas, turi masyvų snapą ir būdingą pleišto formos uodegą. Kovas taip pat juodas, tačiau jo kūno forma ir snapas kitokie. Kuosa mažesnė, o suaugusios kuosos akis ir pakaušio spalva padeda ją lengviau atskirti.
Todėl didelis visiškai juodas paukštis nebūtinai yra „juoda varna“.
Paukštis, kurį matome kasdien, bet beveik nepažįstame
Varnos žmonėms tokios įprastos, kad dažnai jų net nepastebime. Tačiau už pilko ir juodo apdaro slepiasi labai prisitaikantis, sumanus ir socialus paukštis, gebantis išgyventi tiek laukinėje gamtoje, tiek pačiame miesto centre.
Jos minta beveik viskuo, žiemą nebūtinai išskrenda iš Lietuvos, gali jungtis į didelius būrius ir gyventi ne vienerius metus. Kitą kartą pamatę varną ant medžio ar stogo, galite pagalvoti – galbūt tas pats paukštis jūsų kiemą stebi jau daugelį metų.
