Kartais gardžiausi desertai gimsta ne iš brangių ar egzotiškų produktų, o iš to, ką beveik visada galima rasti virtuvėje. Ryžiai, pienas, cukrus, šiek tiek krakmolo ir keli kiaušinių tryniai – būtent tiek reikia desertui, kuris Turkijoje žinomas kaip sutlaç. Iš pirmo žvilgsnio jis gali priminti paprastą ryžių košę, tačiau paragavus skirtumas tampa akivaizdus.
Po plona, orkaitėje parudavusia plutele slepiasi švelnus pieniškas kremas su minkštais ryžių grūdeliais. Desertas patiekiamas gerai atšaldytas, todėl kreminė tekstūra tampa dar malonesnė, o auksinis viršus suteikia lengvai karamelizuoto pieno skonį. Dar vienas privalumas – sutlaç galima pasiruošti iš anksto ir kelias valandas ramiai laikyti šaldytuve.
Ko reikės 6 porcijoms?
Ryžių pagrindui reikės 70 gramų apvaliagrūdžių ryžių, maždaug 250 mililitrų vandens ir mažo žiupsnelio druskos. Geriausia rinktis ryžius, kurie verdami suminkštėja ir šiek tiek sukrenta, nes šiame deserte nereikia birių, atskirų grūdelių.
Pieniškam pagrindui reikės 1 litro maždaug 3,2 proc. riebumo pieno. Iš jo 900 mililitrų naudosime virimui, o likusius 100 mililitrų – krakmolui ir tryniams išmaišyti. Taip pat reikės 100 gramų cukraus, maždaug 10 gramų vanilinio cukraus, 30 gramų kukurūzų krakmolo ir 2 kiaušinių trynių.
Desertui dar prireiks šešių karščiui atsparių indelių ir gilesnės kepimo skardos. Į ją vėliau bus pilamas karštas vanduo, kad desertas orkaitėje šiltų tolygiai, o jo paviršius gražiai paruduotų.
Pirmiausia tinkamai išvirkite ryžius
Ryžius perplaukite po tekančiu vandeniu ir sudėkite į nedidelį storadugnį puodą. Supilkite apie 250 mililitrų vandens, įberkite žiupsnelį druskos ir užvirinkite. Tuomet sumažinkite kaitrą ir virkite maždaug 18–20 minučių, retkarčiais pamaišydami.
Šiame etape labai svarbu, kad ryžiai visiškai suminkštėtų. Jeigu vanduo jau išgaravo, o grūdeliai dar kietoki, įpilkite vieną ar du šaukštus verdančio vandens ir pavirkite dar kelias minutes. Vėliau papildomas kepimas orkaitėje nepadės kietiems ryžiams tinkamai suminkštėti, todėl būtent dabar verta juos patikrinti.
Išvirtų ryžių nereikia skalauti. Ant jų likęs krakmolas padės desertui įgauti vientisesnę, švelnesnę tekstūrą.
Į puodą keliauja beveik visas pienas
Į išvirtus ryžius supilkite 900 mililitrų pieno. Suberkite cukrų ir vanilinį cukrų, viską išmaišykite ir kaitinkite ant vidutinės arba silpnesnės ugnies maždaug 5–7 minutes.
Pienas turėtų gerai įkaisti, tačiau jo nereikia stipriai virti. Aplink puodo kraštus gali pasirodyti smulkūs burbuliukai – tai ženklas, kad temperatūra jau pakankama. Visą laiką perbraukite mentele per dugną, nes saldus pienas gana lengvai prisvyla.
Kol pieno ir ryžių mišinys kaista, galite įjungti orkaitę. Ją įkaitinkite iki maždaug 220 °C, o groteles pastatykite viršutinėje orkaitės dalyje.
Triukas, kad kreme nebūtų gumulėlių
Atskirame dubenyje sudėkite du kiaušinių trynius, kukurūzų krakmolą ir likusius 100 mililitrų šalto pieno. Plakite šluotele tol, kol neliks nė vieno krakmolo gumulėlio. Mišinys turi būti skystas ir vientisas.
Svarbu krakmolo neberti tiesiai į karštą pieną. Taip beveik garantuotai susidarytų gumuliukai, kuriuos vėliau būtų sunku pašalinti. Krakmolą visada pirmiausia išmaišykite šaltame skystyje.
Kai trynių ir krakmolo mišinys paruoštas, į jį įpilkite vieną samtelį karšto pieno iš puodo ir nuolat maišykite. Taip tryniai palaipsniui sušils ir nesutrauks į gabalėlius.
Sutirštinkite, bet nepervirkite
Pašildytą trynių mišinį lėtai supilkite atgal į puodą su ryžiais ir pienu. Visą laiką maišykite. Kaitinkite ant nedidelės ugnies, kol masė pradės vos virti, tada dar maždaug 1–2 minutes švelniai pakaitinkite.
Šiuo etapu nereikia laukti, kol masė taps labai tiršta. Karštas pudingas dar turi lengvai tekėti nuo šaukšto. Galutinę konsistenciją jis įgaus po kepimo ir ypač po kelių valandų šaldytuve.
Jeigu dabar mišinį išvirsite iki labai tirštos košės, atšaldytas desertas gali tapti per standus ir prarasti tą subtilų, kreminį vidų, dėl kurio sutlaç toks gardus.
Supilstykite į indelius
Šešis karščiui atsparius indelius sustatykite į gilią kepimo skardą. Prieš pilstydami dar kartą gerai pamaišykite puodo dugną, kad ryžiai pasiskirstytų tolygiai ir vienoje porcijoje jų nebūtų per daug, o kitoje – beveik visai nebūtų.
Supilstykite desertą į indelius, palikdami maždaug centimetrą iki viršaus. Kaitinamas paviršius gali šiek tiek pakilti, todėl pripildyti iki pat kraštų nereikėtų.
Į kepimo skardą atsargiai įpilkite karšto vandens maždaug iki pusės indelių aukščio. Vanduo neturi patekti į patį desertą. Patogiausia skardą pirmiausia pastatyti ant ištrauktų orkaitės grotelių ir tik tada pripilti vandens.
Kaip išgauti tą gražią auksinę plutelę?
Desertą kepkite maždaug 20–25 minutes. Viršuje turėtų susiformuoti plona pieniška plėvelė su auksinėmis ir rusvomis dėmelėmis. Būtent tokia nevienoda spalva ir yra gražiausia.
Jeigu po 25 minučių paviršius dar labai šviesus, palaikykite orkaitėje dar kelias minutes, tačiau stebėkite nuolat. Nereikia siekti, kad visas viršus taptų tamsiai rudas. Per daug apskrudusi ar beveik pajuodusi plėvelė gali įgauti kartumo.
Ištraukus iš orkaitės deserto vidurys dar gali šiek tiek judėti. Tai visiškai normalu – atvėsęs jis sutvirtės.
Atšaldymas čia ne mažiau svarbus nei kepimas
Indelius atsargiai išimkite iš karšto vandens ir sustatykite ant grotelių arba karščiui atsparaus paviršiaus. Nepalikite jų skardoje su karštu vandeniu, nes jie ir toliau kaistų.
Kai stipriausias karštis nuslūgs, desertą dėkite į šaldytuvą. Prieš valgant sutlaç reikėtų šaldyti bent 3 valandas. Dar patogiau jį pagaminti iš anksto ir palikti šaldytuve iki vakaro.
Atšalęs kremas pastebimai sutirštėja, tačiau neturi tapti kietas. Šaukštas turėtų lengvai kabinti ir švelnų pienišką vidų, ir ploną apskrudusią plutelę.
Ką daryti, jeigu ryžiai lieka kieti?
Dažniausia klaida – per trumpai virti ryžius pačioje pradžioje. Jeigu jie dar kieti prieš pilant pieną, vien tik kepimas orkaitėje situacijos beveik nepataisys. Kremas sutirštės, o ryžiai vis tiek liks pernelyg kieti.
Todėl prieš pilant pieną verta tiesiog paragauti kelių grūdelių. Jie turi būti visiškai minkšti. Tai vienas svarbiausių momentų visame recepte.
Kita klaida – krakmolo gumulėliai. Jų išvengsite tik tada, jei krakmolą kruopščiai išmaišysite šaltame piene ir vėliau mišinį į karštą pagrindą pilsite palaipsniui, nuolat maišydami.
Norite kitokio aromato?
Klasikinis vanilės skonis šiam desertui puikiai tinka, tačiau kartais galima paeksperimentuoti. Į pieną galima įdėti plačią apelsino žievelės juostelę be baltosios dalies ir kartu pakaitinti. Prieš dedant trynių mišinį žievelę reikėtų ištraukti.
Taip desertas įgaus labai subtilų citrusinį aromatą, tačiau jo pagrindinis kepto pieno ir ryžių skonis išliks. Galima naudoti ir mažą žiupsnelį cinamono, tačiau geriau berti jau patiekiant, kad cinamonas neužgožtų švelnaus vanilės aromato.
Su kuo patiekti?
Sutlaç geriausia valgyti tiesiai iš atšaldytų indelių. Jo nereikia bandyti išversti į lėkštę kaip pyrago ar želė – šio deserto žavesys būtent ir yra švelni, kreminė konsistencija.
Prie jo labai tinka nesaldinta kava arba juodoji arbata. Papildomo padažo ar didelio kiekio priedų nereikia, nes gražiai parudęs viršus ir pieniškas vanilinis vidus jau sukuria pakankamai ryškų kontrastą.
Jeigu norisi papuošti, galima užberti vos žiupsnelį cinamono arba kelių smulkintų riešutų, tačiau pirmą kartą verta paragauti be nieko. Tik tada geriausiai pajusite, kodėl šis toks paprastas ryžių ir pieno desertas Turkijoje turi tiek gerbėjų.
Paprasti produktai, o rezultatas – tarsi iš desertinės
Didžiausias sutlaç žavesys tas, kad jo sudėtis beveik neįtikėtinai paprasta. Nereikia nei grietinėlės, nei sudėtingų kremų, nei egzotiškų ingredientų. Tačiau lėtai išvirti ryžiai, pienas, vanilė ir trumpas kepimas labai karštoje orkaitėje paprastą produktų derinį paverčia desertu, kuris atrodo daug prabangiau, nei kainuoja jo paruošimas.
Svarbiausia neskubėti: ryžius gerai suminkštinti, pieną kaitinti atsargiai, krakmolą išmaišyti be gumulėlių ir leisti desertui gerai atšalti. Tuomet po plona auksine plutele rasite minkštą, švelnų ir kreminį vidų, dėl kurio kitą kartą litrą pieno galbūt pirksite jau specialiai šiam desertui.
