Sąnarių skausmas dažnai prasideda nepastebimai. Iš pradžių sunkiau atsistoti nuo žemos kėdės, ilgiau pasėdėjus tenka „išsijudinti“, o stiklainio dangtelis ar butelio kamštelis staiga tampa gerokai sunkesne užduotimi nei anksčiau. Daugelis tokius pokyčius nurašo nuovargiui, amžiui ar fizinio aktyvumo stokai.
Tačiau kai kasdieniai veiksmai tampa vis sunkesni, verta ne vien kentėti ir laukti. Tai dar nereiškia, kad sąnarį būtinai reikės keisti, tačiau gali būti ženklas, kad laikas išsiaiškinti tikrąją priežastį.
Sąnario keitimo operacija paprastai nėra pirmas žingsnis. Iki jos dažniausiai nueinama tik tada, kai yra pažengę sąnario pakitimai, nuolatinis skausmas ir kitos gydymo priemonės nebeduoda pakankamo rezultato.
Sunku atsistoti nuo kėdės – ką tai gali reikšti?
Kai žmogui sunku atsistoti nuo kėdės, priežastis nebūtinai slypi vien keliuose.
Problema gali būti susijusi su kelio ar klubo sąnario skausmu, sumažėjusiu sąnario judrumu, šlaunų ir sėdmenų raumenų silpnumu, nugaros problemomis ar nervų dirginimu.
Jeigu atsistojant jaučiate skausmą kirkšnyje, klubo srityje ar priekinėje šlaunies dalyje, verta atkreipti dėmesį į klubo sąnarį. Jei labiausiai skauda kelį, jis tinsta, traška ar jaučiasi nestabilus, daugiau dėmesio gali reikėti pačiam keliui.
Svarbiausia – ne vien pats skausmas, bet ir tai, ar jis pradeda riboti funkciją.
Sunku atsukti stiklainį – nebūtinai tik „silpnos rankos“
Rankų jėgos sumažėjimas taip pat turi daugybę galimų priežasčių.
Jeigu atsukant dangtelį skauda nykščio pagrindą, riešą ar pirštų sąnarius, problema gali būti susijusi su sąnarių nusidėvėjimu ar uždegimu.
Jeigu labiau jaučiate tirpimą, dilgčiojimą ar silpnumą, verta įvertinti nervų spaudimą. Pavyzdžiui, kai kurios riešo ar kaklo problemos gali paveikti plaštakos jėgą.
O jei tiesiog pastebite, kad silpsta abiejų rankų suėmimo jėga, gydytojui verta apie tai pasakyti net tada, kai stipraus skausmo nėra.
Kada sąnario keitimas apskritai pradedamas svarstyti?
Vien rentgeno nuotrauka ar vienas stipresnio skausmo epizodas paprastai nėra pakankama priežastis operacijai.
Sąnario keitimas dažniausiai svarstomas tada, kai žmogus turi ryškius ir pažengusius sąnario pakitimus, o simptomai stipriai blogina kasdienį gyvenimą.
Tai gali būti nuolatinis arba dažnas skausmas, labai sumažėjęs judrumas, sunkumas vaikščioti, lipti laiptais, atsikelti nuo kėdės, apsiauti batus ar normaliai išsimiegoti dėl naktinio skausmo.
Taip pat svarbu, ar jau išbandytas kitas gydymas ir ar jis padėjo.
Ką gydytojai dažniausiai bando prieš operaciją?
Priklausomai nuo priežasties, gali būti siūloma kineziterapija, tiksliniai pratimai, fizinio aktyvumo korekcija, svorio mažinimas, jei jis didina sąnario apkrovą, skausmo kontrolė ar kitos gydymo priemonės.
Kai kuriais atvejais svarstomos injekcijos į sąnarį ar kitos intervencijos.
Tačiau visos šios priemonės turi būti parenkamos individualiai. Tai, kas padeda vienam žmogui, kitam gali beveik neveikti.
Todėl svarbiausia ne ieškoti vieno „geriausio tepalo“ ar pratimo, o turėti aiškią diagnozę.
Vienas svarbus ženklas – skausmas ramybėje
Kol sąnarį skauda tik po didesnio fizinio krūvio, situacija gali būti lengvesnė.
Didesnį susirūpinimą kelia skausmas, kuris atsiranda ramybėje ar naktį. Jei dėl klubo ar kelio skausmo tenka keisti miego padėtį, dažnai pabundate arba reikia vaistų vien tam, kad galėtumėte išsimiegoti, gydytojo konsultacijos nereikėtų atidėlioti.
Tai nereiškia, kad operacija neišvengiama, tačiau tokie simptomai rodo, kad problema jau turi didesnę įtaką gyvenimo kokybei.
Kitas ženklas – vis trumpėjantis nueinamas atstumas
Kartais žmogus nepastebi, kaip palaipsniui prisitaiko prie sąnario problemos.
Iš pradžių nustoja eiti ilgesniu maršrutu. Vėliau renkasi liftą vietoje laiptų. Po kurio laiko pradeda vengti parduotuvių ar išvykų, kur reikės daugiau vaikščioti.
Jeigu pastebite, kad savo gyvenimą vis labiau planuojate pagal tai, kiek skaudės sąnarį, tai svarbus signalas.
Gydymo tikslas nėra vien sumažinti skausmą – svarbu išsaugoti žmogaus judėjimą ir savarankiškumą.
Kada jau tikrai nereikėtų laukti?
Jeigu simptomai ryškiai progresuoja per kelias savaites ar mėnesius, verta kreiptis į gydytoją.
Taip pat nereikėtų ilgai laukti, jei darosi sunku atsistoti be rankų pagalbos, lipti laiptais, apsiauti kojines, vaikščioti įprastus atstumus ar atlikti kasdienius namų darbus.
Vizitą verta planuoti ir tada, kai sąnarys nuolat tinsta, užsikerta, nestabiliai „pabėga“ arba judesių amplitudė aiškiai sumažėjo.
Kada reikia skubios pagalbos?
Yra simptomų, kurių nereikėtų laukti iki planinės konsultacijos.
Skubiai kreipkitės į medikus, jei sąnarys staiga labai patino, paraudo, tapo karštas ir kartu pakilo temperatūra.
Taip pat skubiai reikia įvertinti situaciją, jei po traumos nebegalite atsistoti ar remtis koja, atsiranda ryški deformacija arba skausmas labai stiprus.
Jeigu kartu su rankos ar kojos silpnumu staiga atsiranda veido kreivumas, kalbos sutrikimas ar jutimo pokyčiai, tai gali būti neurologinė skubi būklė, o ne vien sąnario problema.
Jei skauda kelis sąnarius – verta pagalvoti plačiau
Jeigu vienu metu vargina rankų, riešų, kelių ar kitų sąnarių skausmas, problema gali būti ne vien mechaninis nusidėvėjimas.
Ypač svarbu paminėti gydytojui, jei rytais sąnariai ilgai sustingę, jie tinsta, jaučiatės neįprastai pavargę arba simptomai yra abiejose kūno pusėse.
Tokiais atvejais gydytojas gali svarstyti, ar nereikia reumatologo konsultacijos ir papildomų tyrimų.
Kokie tyrimai gali būti reikalingi?
Pirmiausia gydytojas paprastai įvertina, kur skauda, kaip sąnarys juda ir kas simptomus sustiprina.
Dažnai atliekama rentgeno nuotrauka, ypač jei įtariama kelio ar klubo artrozė.
MRT reikalingas ne visais atvejais. Jis dažniau skiriamas tada, kai reikia išsamiau įvertinti minkštuosius audinius, kremzlę, raiščius ar kitus pakitimus.
Jei simptomai apima kelis sąnarius arba yra įtarimas dėl uždegiminės ligos, gali būti skiriami kraujo tyrimai.
Ar sąnario keitimo reikėtų bijoti?
Jei gydytojas galiausiai rekomenduoja sąnario keitimą, tai nereiškia, kad situacija „beviltiška“.
Klubo ir kelio sąnario endoprotezavimo operacijos atliekamos būtent tam, kad sumažėtų skausmas ir žmogus galėtų geriau judėti.
Tačiau operacija yra rimtas gydymo etapas, todėl sprendimas priimamas įvertinus ne vien nuotraukas, bet ir žmogaus simptomus, sveikatos būklę, kasdienį aktyvumą bei tai, kaip veikė ankstesnis gydymas.
Kartais rentgeno nuotraukoje matomi dideli pakitimai, tačiau žmogus dar gana gerai juda. Kitam pokyčiai atrodo mažesni, bet skausmas labai stipriai riboja gyvenimą.
Geriausias laikas kreiptis – ne tada, kai jau nebegalite paeiti
Dažnas žmogus laukia tol, kol skausmas tampa beveik nepakeliamas.
Tačiau anksčiau atliktas įvertinimas gali padėti suprasti priežastį ir pradėti gydymą dar tada, kai įmanoma išlaikyti daugiau judrumo bei raumenų jėgos.
Tai ypač svarbu, nes ilgai vengiant judėjimo silpsta aplinkiniai raumenys, o tada net ir išsprendus sąnario problemą atsigauti gali būti sunkiau.
Todėl jeigu kasdien pastebite, kad atsisėsti, atsistoti, vaikščioti ar naudotis rankomis tampa sunkiau, nereikėtų laukti, kol situacija taps kritinė.
Sąnario keitimas gali būti reikalingas tik daliai žmonių. Tačiau konsultacija ir aiški diagnozė reikalinga daug anksčiau.
