Kaip atpažinti šviežią vištieną
- Spalva
- Šviežia vištiena turi vienodą rausvą spalvą.
- Pilkos, geltonos ar žalsvos dėmės rodo, kad mėsa gali būti sugedusi.
- Kvapas
- Šviežia mėsa beveik neturi kvapo.
- Sugedusi mėsa skleidžia aštrų, rūgštų arba puvimo kvapą.
- Tekstūra
- Šviežia filė yra elastinga ir paspaudus greitai atgauna formą.
- Lipnus paviršius arba skysčio išsiskyrimas gali reikšti gedimą.
Kodėl sugedusi vištiena pavojinga
Sugedusi arba nepakankamai iškepta vištiena gali turėti bakterijų, tokių kaip:
- Salmonella
- Escherichia coli
- Campylobacter
Jos gali sukelti:
- viduriavimą
- pilvo skausmą
- pykinimą ir vėmimą
- karščiavimą
Didžiausia rizika yra vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir silpnesnio imuniteto asmenims.
Kiek laiko galima laikyti vištieną
- Šaldytuve: iki 2 dienų.
- Šaldiklyje (–18 °C): iki 1 metų.
- Kambario temperatūroje: ne ilgiau kaip 2 valandas (karštu oru dar trumpiau).
Vištienos filė yra viena populiariausių ir dažniausiai vartojamų mėsos rūšių daugelyje pasaulio šalių. Ji vertinama dėl švelnaus skonio, palyginti nedidelės kainos ir mažo riebalų kiekio. Dėl šių savybių vištiena dažnai pasirenkama tiek kasdieniams patiekalams, tiek dietinei mitybai. Tačiau kartu ši mėsa laikoma ir viena dažniausių apsinuodijimo maistu priežasčių, jei ji buvo netinkamai laikoma, transportuojama arba prarado šviežumą. Todėl labai svarbu mokėti atpažinti, ar vištiena vis dar tinkama vartoti.
Pirmiausia verta suprasti, kas laikoma šviežia vištienos mėsa. Maisto saugos specialistai teigia, kad šviežia mėsa yra tokia, kuri buvo tinkamai atšaldyta, užšaldyta arba laikoma vakuuminėje pakuotėje, tačiau nėra apdorota marinatais ar prieskoniais. Tokia mėsa yra visiškai natūrali ir nepakeista papildomais ingredientais. Vis dėlto būtent dėl savo natūralumo ji genda greičiau nei perdirbti produktai, todėl ją reikia laikyti tinkamomis sąlygomis ir vartoti per gana trumpą laiką.
Vienas svarbiausių požymių, leidžiančių įvertinti vištienos šviežumą, yra spalva. Šviežia vištienos filė paprastai turi vienodą, šviesiai rausvą atspalvį. Ji neturėtų būti per daug blyški ar pilkšva. Jei ant mėsos paviršiaus pastebite pilkų, gelsvų ar net žalsvų dėmių, tai gali būti ženklas, kad mėsa pradeda gesti arba jau yra sugedusi. Spalvos pokyčiai dažniausiai atsiranda dėl bakterijų dauginimosi arba dėl netinkamų laikymo sąlygų.
Kitas labai svarbus šviežumo indikatorius yra kvapas. Šviežia vištiena paprastai beveik neturi ryškaus aromato – jos kvapas yra neutralus arba vos juntamas. Jei atidarius pakuotę jaučiamas stiprus, rūgštus, aitrus ar net puvimo kvapas, tai yra aiškus ženklas, kad produktas nebėra saugus vartoti. Kartais žmonės bando tokį kvapą „užmaskuoti“ prieskoniais ar marinatais, tačiau tai nėra saugus sprendimas. Net jei mėsa bus gerai iškepta, bakterijos jau gali būti išskyrusios toksinus, kurie gali sukelti apsinuodijimą.
Tekstūra taip pat gali daug pasakyti apie vištienos kokybę. Šviežia filė yra gana elastinga. Jei lengvai paspausite pirštu, įdubimas turėtų greitai išnykti ir mėsa grįžti į pradinę formą. Jei mėsa yra minkšta, gleivėta arba jos paviršius tampa lipnus, tai gali reikšti, kad prasidėjo gedimo procesai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į skysčius pakuotėje. Nedidelis kiekis skaidraus skysčio yra normalu, tačiau jei skystis yra drumstas, lipnus ar turi nemalonų kvapą, tokios mėsos geriau nevartoti.
Sugedusios vištienos vartojimas gali būti pavojingas sveikatai. Žalioje arba netinkamai termiškai apdorotoje paukštienoje dažnai aptinkamos įvairios bakterijos, galinčios sukelti apsinuodijimą maistu. Tarp dažniausiai aptinkamų mikroorganizmų yra Salmonella, Escherichia coli ir Campylobacter. Šios bakterijos gali patekti į žmogaus organizmą per nepakankamai iškeptą mėsą arba per kryžminę taršą virtuvėje, pavyzdžiui, kai žalia mėsa liečiasi su kitais maisto produktais.
Apsinuodijimas tokiomis bakterijomis dažniausiai pasireiškia per kelias valandas arba per vieną–dvi dienas po užkrėsto maisto vartojimo. Dažniausi simptomai yra stiprus viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas. Kai kuriais atvejais gali atsirasti dehidratacija, silpnumas ir bendras organizmo išsekimas. Nors dauguma sveikų suaugusių žmonių pasveiksta per kelias dienas, tam tikros žmonių grupės yra daug labiau pažeidžiamos. Didžiausia rizika kyla vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.
Kad išvengtumėte tokių pavojų, labai svarbu laikytis tinkamų vištienos laikymo taisyklių. Žalią vištieną šaldytuve rekomenduojama laikyti ne ilgiau kaip dvi dienas. Ideali temperatūra šaldytuve turėtų būti apie 0–4 °C. Jei planuojate mėsą laikyti ilgiau, geriausia ją užšaldyti. Šaldiklyje, kur temperatūra yra apie –18 °C, vištieną galima laikyti iki vienerių metų. Vis dėlto verta prisiminti, kad nors tokia mėsa išlieka saugi vartoti, ilgai laikoma ji gali prarasti dalį savo skonio ir tekstūros savybių.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į laiką, kurį vištiena praleidžia kambario temperatūroje. Bakterijos labai greitai dauginasi esant šilumai, todėl žalią paukštieną kambario temperatūroje galima laikyti ne ilgiau kaip dvi valandas. Jei aplinkos temperatūra yra aukšta, pavyzdžiui, vasarą ar šiltose patalpose, šis laikas dar labiau sutrumpėja. Todėl grįžus iš parduotuvės rekomenduojama kuo greičiau padėti mėsą į šaldytuvą.
Be laikymo sąlygų, svarbi ir tinkama higiena virtuvėje. Dirbant su žalia vištiena būtina kruopščiai plauti rankas, naudoti atskiras pjaustymo lenteles ir peilius, kad būtų išvengta kryžminės taršos su kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovėmis ar jau paruoštu maistu. Taip pat rekomenduojama vištieną kepti ar virti tol, kol jos vidinė temperatūra pasiekia maždaug 75 °C. Tokia temperatūra padeda sunaikinti daugumą pavojingų bakterijų.
Apibendrinant galima teigti, kad vištienos šviežumo patikrinimas nėra sudėtingas, jei žinote pagrindinius požymius. Reikia įvertinti spalvą, kvapą ir tekstūrą, taip pat laikytis tinkamų laikymo bei higienos taisyklių. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl produkto kokybės, geriau nerizikuoti ir jo nevartoti. Sveikata visada yra svarbesnė už bandymą „išgelbėti“ galimai sugedusį maistą. Tinkamai laikant ir ruošiant vištieną galima saugiai mėgautis šia maistinga ir universalia mėsos rūšimi kasdienėje mityboje.
