Kambarinių augalų dauginimas namuose – puiki galimybė be papildomų išlaidų papildyti savo „žaliųjų augintinių“ kolekciją arba padovanoti originalią dovaną draugams. Yra daug būdų gauti naujų dekoratyvinių pasėlių – naudojant sėklas, jauniklius, auginius, dalijant krūmą, sluoksniuojant ir net sporas. Tačiau, nepaisant pastangų, ne visada pavyksta įsišaknyti lapą ar palaukti, kol įsišaknys ūglis. Pažvelkime į pagrindines klaidas, kurių reikėtų vengti dauginant kambarinius augalus, kad išvengtumėte gedimo.
Ar norite sėkmingai dauginti kambarinius augalus? Nedarykite šių klaidų!
1. Neteisingas lapų auginių pasirinkimas
Dauginimui reikia pasirinkti didžiausią, didžiausią lapą. Tai viena dažniausių klaidų, nes, deja, toks lapas jau gana senas ir išnaudojęs savo galimybes. Nereikėtų nupjauti ir viršutinio jauno lapelio. Jam prireiks daug laiko ir pastangų, kad užaugtų pats. Taigi, Saintpaulia, geriau imti sodinamąją medžiagą iš vidurinių eilių, kad būtų galima įsišaknyti. Savaime suprantama, kad iš sergančio, silpno, blyškaus lapo sunku išgauti stiprų ir sveiką augalą.
2. Pasirengimo prieš nusileidimą nepaisymas
Pirkdami sodinamąją medžiagą, negalite būti tikri dėl daigų kokybės. Jei iš karto pasodinsite į žemę, galite įnešti infekciją į savo namų gėlyną. Įsigytas augalas turi būti nuplaunamas švariu vandeniu ir apdorojamas silpnu kalio permanganato tirpalu. Taip pat patartina auginius kelioms valandoms įdėti į įsišaknijimą skatinančius preparatus (Kornerost, Heteroauxin) arba apibarstyti jų apatinę dalį Kornevinu. Iš pradžių įsigytą sodinuką reikia laikyti atskirai nuo kitų kambarinių gėlių, kol įsitikinsite, kad jis sveikas.
3. Netinkamo indo pasirinkimas įsišaknijimui vandenyje
Pradedantieji sodininkai dažnai galvoja, kad kuo talpesnis konteineris, tuo greičiau auginys prigis. Tačiau jei į didelį stiklainį įdėsite mažą lapelį, dalis lapo ašmenų nuolat bus po vandeniu. Dėl to auginys supūs dar nespėjus išauginti šaknų.
Pastaba! Auginiai greičiau įsišaknija tamsoje, o ne šviesoje, tamsaus stiklo indeliuose. Permatomą indą geriau suvynioti į tamsų audinį ar popierių. Išimtis yra kai kurie epifitai (pavyzdžiui, orchidėjos).
4. Neteisingas dauginimo būdas
Kambarines gėles galima dauginti įvairiais būdais: sėklomis, auginiais, jaunikliais ir daugeliu kitų. Tačiau ne kiekviena augalų rūšis gali daugintis visais būdais. Neteisingai padauginus dekoratyvinį augalą, jis visai neprigis. Taigi pasifloros ir paparčiai gerai dauginasi dalijant krūmą. Dalijant begonijų ir dracenų šakniastiebius. Senpaulijos auginamos lapų atžalomis, o gloksinija ir begonija – stiebiniais auginiais.
5. Neteisingai parinktas laikas
Idealus daugelio rūšių vegetatyvinio dauginimo laikas yra pavasaris ir vasaros pradžia, kai augalai pradeda aktyviai vystytis. Žiemą jie yra ramybės fazėje. Šaltuoju periodu sulėtėja visi gyvybės procesai, todėl auginiai vystosi lėtai ir dažnai pūva, kol neišauga šaknų. Tačiau yra dekoratyvinių augalų, kurie žiemą įsišaknija lengviau nei kiti. Tai tradescantia, plectranthus arba Švedijos gebenė ir kai kurie sukulentai.
Neverta dauginti augalų pumpuravimo ar žydėjimo metu. Šiuo laikotarpiu jie visas jėgas ir gyvybiškai svarbius išteklius atiduoda gėlėms ir vėlesniam vaisiui. Iš tokio augalo paimti auginiai gali būti nepakankamai aprūpinti maistinėmis medžiagomis. Nors pasitaiko retų išimčių, kai kurios kultūros gerai dauginasi žydėjimo metu.
6. Neteisingos temperatūros sąlygos
Yra nuomonė, kad kuo aukštesnė temperatūra patalpoje, tuo greičiau sodinukai įsišaknija. Tačiau tai toli gražu ne visada tiesa. Kiekviena augalų rūšis turi savo optimalią temperatūrą. Daugumos pasėlių temperatūra svyruoja nuo 20 iki 25 °C.
Dauginant sėklomis, naujai išsiritę daigai, atvirkščiai, kelioms dienoms turi būti perkelti į vėsią vietą.
Dauginant sėklomis, naujai išsiritę daigai, atvirkščiai, kelioms dienoms turi būti perkelti į vėsią vietą. Priešingu atveju jie išsities, o jų stiebai taps plonesni. Su kai kuriomis gėlėmis tai dar sudėtingiau. Jiems reikia sukurti sąlygas, artimas natūralioms – dieną temperatūra turėtų būti aukštesnė nei naktį, apie 5 laipsniais.
7. Klaida pasirenkant dirvą
Pirmuoju laikotarpiu po pasodinimo į žemę daigai visą savo energiją praleidžia įsišaknijimui. Kai kurie sodininkai mano, kad svarbiausia, kad dirvožemis būtų kuo prisotintas maistinėmis medžiagomis, ir tai yra klaida. Toks substratas gali būti per tankus ir sunkus.
Visų pirma, dirva turi būti puri, su geru dujų mainu, kad jaunoms šaknims nereikėtų kovoti į dirvą ir jos galėtų normaliai vystytis. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į dirvožemio reakciją. Neutralus dirvožemis tinka daugumai augalų, nors yra rūšių, kurios teikia pirmenybę substratui su rūgštine ar šarmine reakcija. Epifitus, tokius kaip orchidėjos, paprastai geriausia dėti į sfagnų samanas, o ne į dirvą. Jis sugeria drėgmę ir gerai praleidžia deguonį.
8. Neteisingas laistymas
Daugumai jaunų sodinukų su prastai išsivysčiusiomis šaknų sistemomis reikalinga drėgna dirva. Tačiau augalo negalima perlaistyti. Sustingęs vanduo sukels šaknų puvinį. Pavojinga ir viršutinio pagrindo sluoksnio išdžiūvimas. Jis gali nužudyti mažas, trumpas šaknis, esančias arti paviršiaus. Idealiu atveju dirvožemio drėgmė turėtų būti maždaug tokia kaip drėgnos ir išgręžtos kempinės.
Daugumai jaunų sodinukų su prastai išsivysčiusiomis šaknų sistemomis reikalinga drėgna dirva. Tačiau augalo negalima perlaistyti.
Daugeliui rūšių taip pat reikalinga didelė oro drėgmė. Tinkamą režimą galite užtikrinti uždengę daigus skaidriais stiklainiais, taip pat reguliariai apipurškę daigus vandeniu iš purškimo buteliuko.
9. Naudojant bukus instrumentus
Dar viena klaida – nuobodu peiliu pjaunant auginius ar dalijant šaknį. Iškirpta vieta palieka suplyšusius kraštus, „atvirus vartus“ infekcijoms prasiskverbti į vidų. Tai gali pakenkti tiek daigui, tiek motininiam augalui. Svarbu naudoti tik aštrius įrankius, kad pjūvis būtų lygus ir plonas. Tada jis greičiau pasveiks.
10. Apšvietimo klaidos
Ankstyvą pavasarį dauginant kambarines gėles, joms dažnai neužtenka šviesaus paros laiko. Palikti juos be papildomo apšvietimo – didelė klaida. Kitas kraštutinumas – laikyti fitolampą įjungtą 24 valandas per parą. Daugumos augalų optimalus dienos šviesos ilgis yra 12–15 valandų.
Ankstyvą pavasarį dauginant kambarines gėles, joms dažnai neužtenka šviesaus paros laiko. Palikti juos be papildomo apšvietimo – didelė klaida.
Lygiai taip pat rimta klaida yra sodinti daigą ant lango kaitriai saulei. Nuo jo spindulių nudegina daugelis pasėlių. Geriau, kad šviesa būtų ryški, bet išsklaidyta. Tačiau kiekvienai taisyklei yra išimčių. Tarp kambarinių gėlių yra ir pavėsį mėgstančių, ir saulėje besijaučiančių rūšių.
11. Krūmo dalijimo klaidos
Krūmo dalijimas yra paprastas ir efektyvus dauginimo būdas. Naudodami šį metodą iš vieno galite gauti 3–4 naujus kambarinius augalus. Pagrindinė klaida – stengiamasi iš krūmo išauginti daug naujų mažų daigelių, nes didelė tikimybė, kad jie neprigis. Motininis augalas turėtų būti padalintas taip, kad kiekvienas skyrius turėtų gerai išvystytą šaknies fragmentą ir, idealiu atveju, keletą augimo taškų.
12. Drenažo trūkumas
Šią klaidą dažniausiai daro pradedantieji. Augalas įsišaknijęs vazone, kuriame nėra drenažo angos. Tiesą sakant, toks dekoratyvinis vazonas sukurtas tam, kad į jį būtų galima įdėti įprastą, niekuo neišsiskiriantį vazoną iš plastiko ar molio. Ne mažiau dažna klaida yra tai, kad konteinerio su daigeliu dugne nėra keramzito, perlito, vermikulito, akmenukų ar kitos medžiagos drenažo sluoksnio. Abiem atvejais po laistymo vanduo sustings dirvoje, pradės pūti šaknys ir bus sunku išsaugoti daigą.
Nepriklausomas įdomiausių floros atstovų dauginimas namuose yra žavus procesas ir įdomus pomėgis. Sutikite, kiekvienas sodininkas jaučia pasididžiavimą, kai dėl kruopštaus darbo iš nedidelio lapelio ar stiebo gabalėlio išauga elegantiškas augalas, kasmet apaugęs ryškiais žiedais. Tačiau norint gauti tokį gražų vyrą, svarbu atidžiai ištirti jo individualius poreikius ir biologines savybes.
