Anksčiau ar vėliau daugelis tikinčiųjų susiduria su klausimu – ką daryti su senais ar sugadintais religiniais daiktais. Tai gali būti pajuodusi ar suskilusi ikona, sulūžęs krūtinės kryželis, seni bažnytiniai kalendoriai, žvakių likučiai ar net pašventinti daiktai, kurie dėl laiko ar aplinkos poveikio prarado savo pirminę išvaizdą.
Tokius daiktus laikyti namuose kartais tampa sudėtinga – jie gali būti susidėvėję, sulūžę ar tiesiog nebetinkami naudojimui. Tačiau daugeliui žmonių kyla vidinis prieštaravimas: išmesti šventus daiktus į šiukšlių dėžę atrodo netinkama ir nepagarbu.
Dvasininkai pabrėžia, kad su pašventintais religiniais objektais reikia elgtis pagarbiai, net jei jie yra pažeisti ar nebetinkami naudojimui. Pašventinimo metu tokie daiktai tampa atskirti nuo kasdienybės ir įgyja sakralinę reikšmę. Todėl jų negalima traktuoti kaip paprastų buitinių atliekų.
Kodėl negalima išmesti pašventintų daiktų
Bažnyčios tradicijoje tikima, kad pašventinti daiktai turi ypatingą dvasinę vertę. Net jei jie laikui bėgant sugenda ar praranda savo išvaizdą, jų sakralinė reikšmė išlieka.
Todėl tokius daiktus išmesti kartu su buitinėmis atliekomis laikoma nepagarba religinei tradicijai. Dvasininkai pataria rasti tinkamą ir pagarbų būdą jų atsisakyti.
Yra keletas tradicinių būdų, kaip tai padaryti teisingai.
Geriausias sprendimas – nunešti į bažnyčią
Dažniausiai rekomenduojamas ir paprasčiausias būdas – nunešti senus ar sugadintus religinius daiktus į bažnyčią. Daugelis šventyklų turi specialias vietas arba dėžes, kuriose renkami tokie daiktai.
Jei nesate tikri, ką daryti, galite tiesiog kreiptis į bažnyčios parduotuvę arba pasikalbėti su dvasininku. Jie paaiškins, kur palikti seną ikoną, kryželį ar kitą pašventintą daiktą.
Bažnyčiose dažnai yra specialios krosnys, kuriose sudeginami neberestauruojami religiniai objektai. Tai daroma pagarbiai ir laikantis religinių tradicijų. Po sudeginimo pelenai paprastai užkasami švarioje vietoje arba supilami į tekančią upę.
Kai kuriais atvejais pažeisti religiniai daiktai gali būti užkasami specialiai tam skirtoje vietoje, kur jie nebus mindomi ar išniekinami.
Ką daryti, jei negalite nuvykti į bažnyčią
Jei dėl tam tikrų priežasčių negalite nuvykti į bažnyčią, kai kuriuos religinius daiktus galima sutvarkyti ir savarankiškai.
Pavyzdžiui, seną ikoną ar kitą medinį religinį daiktą galima sudeginti. Tai geriausia daryti švarioje vietoje – krosnyje arba nedideliame lauželyje. Svarbu, kad deginimas nebūtų atliekamas kartu su buitinėmis atliekomis.
Po to pelenus reikia surinkti ir pagarbiai užkasti žemėje. Dažniausiai rekomenduojama pasirinkti vietą po medžiu ar kitoje ramioje vietoje, kur nevaikšto žmonės ir gyvūnai. Taip pat pelenus galima supilti į tekančią upę.
Svarbiausia, kad vieta būtų švari ir nebūtų naudojama kaip takas ar kelias.
Kaip elgtis su senomis ikonomis
Jeigu medinė ikona yra labai pažeista, suskilusi ar jos vaizdas beveik nebeatpažįstamas, ją rekomenduojama sudeginti arba perduoti bažnyčiai.
Tačiau jei ikona yra tiesiog sena, bet jums brangi kaip šeimos relikvija ar istorinis daiktas, ją galima restauruoti. Restauravimo galimybes dažnai gali pasiūlyti dvasininkai arba specialistai, dirbantys su religiniais meno kūriniais.
Kai kuriais atvejais ikoną galima tiesiog saugoti kaip istorinę vertybę – pavyzdžiui, laikyti už stiklo ar specialioje vietoje namuose.
Ką daryti su sulūžusiais kryželiais
Krūtinės kryželiai taip pat laikomi svarbiais religiniais simboliais, todėl su jais reikia elgtis pagarbiai.
Jei kryželis sulūžo, pirmiausia verta pabandyti jį sutaisyti. Pavyzdžiui, jei nulūžo pakabinimo kilpelė ar kita nedidelė detalė, juvelyras dažnai gali jį nesunkiai suremontuoti.
Jeigu kryželio sutaisyti nebeįmanoma, jį galima nunešti į bažnyčią arba užkasti žemėje švarioje vietoje. Svarbiausia – jokiu būdu nemesti jo į šiukšlių dėžę.
Ką daryti su prosforomis
Prosforos – tai pašventinta bažnytinė duona, naudojama religinių apeigų metu. Kartais nutinka taip, kad ji sugenda ar supelija.
Tokiu atveju jos valgyti neberekomenduojama. Sugedusią prosforą galima nunešti į bažnyčią arba sudeginti.
Taip pat leidžiama ją paleisti į tekančią upę.
Kaip elgtis su šventintu vandeniu
Kartais nutinka, kad šventintas vanduo ilgai stovėdamas sugenda ar pradeda „žydėti“. Tokiu atveju jo nereikėtų pilti į kanalizaciją, tualetą ar kriauklę.
Geriausia tokį vandenį išpilti į upę arba po medžiu. Taip pat galima jį išpilti į gėlių vazoną ar kitą švarią vietą, kur jis nebus mindomas.
Ką daryti su pašventintomis verbomis ir velykiniais kiaušiniais
Praėjusių metų pašventintos verbos ar velykiniai kiaušiniai taip pat neturėtų būti išmetami į šiukšlių konteinerį.
Dažniausiai tokie daiktai sudeginami arba paleidžiami į tekančią vandenį. Kai kurie tikintieji juos susmulkina ir išbarsto darže ar sode.
Pagarba religinei tradicijai
Bažnyčios tradicija pabrėžia, kad kiekvienas pašventintas daiktas turi būti tvarkomas pagarbiai. Net jei jis prarado savo išvaizdą ar funkciją, jo negalima traktuoti kaip paprastos šiukšlės.
Todėl tokio daikto likimas paprastai būna vienas iš trijų: jis perduodamas bažnyčiai, sudeginamas ir pelenai užkasami, arba palaidojamas žemėje švarioje vietoje.
Tokiu būdu išlaikoma pagarba religinei tradicijai ir simbolinei šių daiktų reikšmei
