Lapkričiui įsibėgėjus vis dažniau kyla labai praktiškas klausimas – kokia bus artėjanti 2026–2027 metų žiema? Ar laukia stiprūs šalčiai ir gilus sniegas, ar vėl didžiąją sezono dalį temperatūra svyruos apie nulį? O tiems, kurie namus šildo malkomis, granulėmis ar kitu kietuoju kuru, svarbus dar vienas klausimas: ar kuro šiai žiemai reikės daugiau?
Naujausios ilgalaikės prognozės kol kas nerodo vieno paprasto scenarijaus. Žiema greičiausiai nebus vien tik šilta, tačiau nėra ir patikimo pagrindo kalbėti apie tris mėnesius trunkančius ekstremalius speigus.
Šiuo metu labiausiai tikėtinas gerai lietuviams pažįstamas variantas – permaininga žiema, kai šiltesnius laikotarpius keis šalčio bangos, sniegą – šlapdriba ar lietus, o po atlydžio gali staigiai sugrįžti minusinė temperatūra.
Pirmiausia – lapkritis dar nerodo ankstyvos gilios žiemos
Naujausia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ilgalaikė prognozė rodo, kad 2026 metų lapkritis turėtų būti maždaug iki 1 laipsnio šiltesnis už 1991–2020 metų klimato normą.
Įprasta viso lapkričio vidutinė temperatūra Lietuvoje siekia apie 2,6 °C.
Prognozuojama, kad antroje lapkričio pusėje temperatūra gali būti maždaug 1,5 °C aukštesnė už daugiametį vidurkį. Tai nėra signalas apie labai ankstyvą ir ilgai užsitęsiančią žiemą.
Tačiau lapkritis Lietuvoje gali labai greitai pasikeisti. Net jei mėnesio vidurkis galų gale bus aukštesnis, atskiromis naktimis jau gali spausti šaltukas, pasirodyti sniegas ir susidaryti plikledis.
Ar 2026–2027 metų žiema bus šalta?
Šiuo metu atsakymas būtų toks: greičiausiai ne nuolat šalta, tačiau šalčio epizodų tikrai atmesti negalima.
Europos sezoninių prognozių modeliai didesnėje žemyno dalyje šiai žiemai vis dar teikia didesnę tikimybę aukštesnei nei įprastai vidutinei temperatūrai.
Tačiau Baltijos šalims prognozės nėra tokios aiškios kaip Pietų ar Vakarų Europai.
Lietuva yra labai nepatogioje vietoje ilgalaikėms žiemos prognozėms. Mus gali pasiekti ir švelnios Atlanto oro masės, ir labai šaltas oras iš šiaurės ar rytų.
Todėl net palyginti šilta žiema pagal trijų mėnesių vidurkį gali turėti savaitę ar dvi tikro žiemiško šalčio.
Vieną savaitę pliusas, kitą – rimtas minusas?
Toks scenarijus šiuo metu atrodo gerokai realesnis nei stabilus šaltis nuo gruodžio iki vasario.
Pavyzdžiui, kelias dienas gali laikytis 2–5 laipsnių šiluma, lyti arba kristi šlapdriba.
Po to pasikeičia atmosferos cirkuliacija ir per kelias paras temperatūra pereina į minusą.
Būtent tokios žiemos Lietuvoje būna problemiškos ne tik dėl šalčio.
Atlydžio metu sniegas tirpsta, keliai ir kiemai šlampa, o sugrįžus šalčiui visa drėgmė užšąla. Atsiranda plikledis, ledo sluoksnis ir gerokai sudėtingesnės eismo sąlygos.
Ar galima jau dabar pasakyti, iki kiek laipsnių nukris temperatūra?
Ne.
Tai viena svarbiausių vietų, kur ilgalaikės prognozės dažnai interpretuojamos neteisingai.
Lapkričio pradžioje patikimai pasakyti, kad, pavyzdžiui, sausio mėnesį Lietuvoje bus –23 °C ar –28 °C, neįmanoma.
Sezoniniai modeliai prognozuoja ne konkrečią šalčiausią naktį, o bendresnę kelių savaičių ar mėnesių temperatūros tendenciją.
Stipraus šalčio banga paprastai tampa daug aiškiau matoma tik gerokai priartėjus prie konkretaus laikotarpio.
Todėl jeigu dabar internete matote teiginį, kad „šią žiemą Lietuvoje bus –30 °C“, į tokį skaičių reikėtų žiūrėti labai skeptiškai.
Bet ar –20 °C Lietuvoje apskritai įmanoma?
Žinoma.
Net šiltesnę nei klimato norma žiemą atskiromis naktimis gali pasitaikyti labai stipraus šalčio.
Štai čia ir slypi skirtumas tarp vidutinės žiemos temperatūros ir vienos šalčiausios nakties.
Tarkime, didžiąją sausio dalį temperatūra svyruoja nuo 0 iki –5 °C, kelias dienas būna atlydys, tačiau vieną savaitę įsiveržia arktinė oro masė ir naktimis temperatūra krinta gerokai žemiau –10 °C.
Mėnesio vidurkis vis tiek gali būti normalus ar net šiek tiek aukštesnis už normą.
Todėl šiltesnės žiemos prognozė visiškai nereiškia, kad nebus rimtesnio šalčio.
Gruodis kol kas išlieka didžiausia mįslė
Būtent gruodžio mėnuo gali parodyti, kokia kryptimi pradės vystytis sezonas.
Naujausios sezoninės prognozės leidžia manyti, kad žiemos pradžioje didelėje Europos dalyje temperatūros vidurkis gali būti aukštesnis už įprastą.
Tačiau tai nereiškia žalios Kalėdų garantijos.
Lietuvoje net gana šiltu gruodžiu gali iškristi sniegas, kelias dienas laikytis žiemiška temperatūra ir susidaryti sniego danga.
Vėliau ją gali sunaikinti atlydys.
Todėl klausimas „ar Kalėdos bus baltos?“ šiuo metu dar neturi patikimo atsakymo.
Sausis paprastai tampa rimčiausiu žiemos mėnesiu
Jeigu šią žiemą sulauksime stipresnio šalčio, sausis išlieka vienas realiausių kandidatų.
Tačiau ir čia sezoniniai modeliai kol kas nerodo patikimo signalo, kad Lietuva visą mėnesį turėtų išgyventi ekstremalų speigą.
Daug realesnis scenarijus – temperatūros svyravimai.
Kelios šaltesnės dienos ar savaitė, vėliau sušvelnėjimas, tada galbūt naujas šalčio įsiveržimas.
Tokiu atveju šildymo sistema gauna visai kitokią apkrovą nei esant vienodai temperatūrai visą mėnesį.
Vasaris gali pateikti dar vieną staigmeną
Vasaris Lietuvoje kartais būna labai skirtingas.
Vienais metais mėnesio pradžioje spaudžia stiprus šaltis, o pabaigoje jau jaučiamas beveik pavasaris.
Kitais metais būna atvirkščiai – po palyginti švelnaus sausio tikras šaltis ateina vasarį.
Todėl dabar būtų per anksti paskelbti, kad vasaris bus šiltas arba labai šaltas.
Sezoniniai modeliai geriausiai parodo bendrą tendenciją, bet konkrečių šalčio bangų prieš kelis mėnesius patikimai nenuspėja.
El Ninjo gali turėti įtakos ir šiai žiemai
Šiemet svarbus pasaulinis veiksnys yra Ramiajame vandenyne vykstantis El Ninjo reiškinys.
Naujausios „Copernicus“ sezoninės prognozės rodo, kad jis gali išlikti reikšmingas ir artėjant žiemai.
Tačiau nereikėtų manyti, kad El Ninjo automatiškai pasako, kokia temperatūra bus Lietuvoje.
Europos orams įtaką daro daugybė kitų procesų – atmosferos slėgio pasiskirstymas, Šiaurės Atlanto cirkuliacija, poliarinių regionų būklė ir kiti veiksniai.
Todėl vien El Ninjo neužtenka pasakyti: „žiema bus šilta“ arba „žiema bus šalta“.
Kas gali būti nemaloniausia – ne pats šaltis
Jeigu išsipildys permainingos žiemos scenarijus, žmonėms daugiausia problemų gali sukelti ne ilgalaikis speigas, o nuolatiniai temperatūros šuoliai.
Plius 3 °C.
Po kelių dienų –7 °C.
Tada vėl atodrėkis.
Po to sniegas ir naujas atšalimas.
Tokie svyravimai reiškia daugiau plikledžio, daugiau drėgmės, dažnesnį šlapdribos ir sniego kaitaliojimąsi bei sudėtingesnes sąlygas keliuose.
Namams irgi ne visada patogu.
Kai vieną savaitę beveik nereikia intensyviai kūrenti, o kitą temperatūra greitai nukrinta, šildymą tenka nuolat reguliuoti.
Ar reikės daugiau malkų?
Čia jau labai praktiškas klausimas.
Pagal dabartines sezonines prognozes nėra pagrindo tikėtis, kad visiems Lietuvoje šią žiemą reikės gerokai daugiau malkų vien todėl, kad sezonas bus neįprastai šaltas.
Šiuo metu tokio signalo nėra.
Tačiau dėl to mažinti pasiruoštas malkų atsargas irgi nebūtų protinga.
Žiemos vidutinė temperatūra gali būti aukštesnė už normą, tačiau keli stipresnio šalčio periodai per trumpą laiką gali sunaudoti nemažai kuro.
Malkų geriau turėti su atsarga
Jeigu namas šildomas tik malkomis, racionaliausia planuoti ne pagal optimistiškiausią prognozę, o pagal įprastą savo sunaudojimą.
Jeigu per normalią žiemą sunaudojate, tarkime, tam tikrą kiekį malkų, neverta šiemet nusipirkti gerokai mažiau vien todėl, kad sezoniniai modeliai rodo šiltesnio sezono tikimybę.
Praktiškai saugiau turėti atsargą.
Ypač jeigu malkos gerai išdžiovintos ir tinkamai laikomos – jų juk neprivalote sudeginti šią žiemą. Kas liks, galima naudoti kitą sezoną.
Didžiulę reikšmę turi ne tik oras
Dviejų vienodų namų malkų sąnaudos net ir toje pačioje vietovėje gali labai skirtis.
Svarbu:
- namo šiltinimas;
- langų sandarumas;
- šildomas plotas;
- norima vidaus temperatūra;
- katilo ar krosnies efektyvumas;
- malkų drėgnumas;
- medienos rūšis.
Prastai išdžiovintų malkų gali reikėti pastebimai daugiau, nes didelė dalis energijos sunaudojama vandeniui išgarinti.
Todėl kartais efektyvesnis katilas ir sausos malkos kuro poreikį pakeičia labiau nei vienas ar du laipsniai lauke.
Sniego greičiausiai pamatysime, bet jo danga gali būti nepastovi
Šiltesnės žiemos scenarijus taip pat nereiškia žiemos be sniego.
Sniego laikotarpių tikėtis galima.
Kitas klausimas – kiek ilgai sniego danga išsilaikys.
Jeigu dažnai keisis šalčiai ir atlydžiai, sniegas gali iškristi, kelias dienas ar savaitę išsilaikyti, o vėliau ištirpti.
Tuomet po kelių dienų ciklas gali prasidėti iš naujo.
Tai visiškai kitokia žiema nei ilgalaikis sausas šaltis su stabilia sniego danga.
Šalčio pojūtį stiprina ir vėjas
Termometras nėra vienintelis dalykas, lemiantis tai, kaip jaučiame žiemą.
Esant –5 °C temperatūrai ir stipriam vėjui lauke gali būti gerokai nemaloniau nei esant –10 °C ramiu oru.
Tas pats aktualu ir namams.
Vėjuotomis dienomis nesandarus ar prasčiau apšiltintas pastatas šilumą praranda greičiau.
Todėl gyventojai kartais pastebi, kad kuro sunaudojimas padidėja net tada, kai termometras nerodo ypatingo šalčio.
Kada jau bus galima pasakyti daug tiksliau?
Kuo arčiau konkretaus laikotarpio, tuo prognozės tampa patikimesnės.
Dabartiniai sezoniniai modeliai gerai atsako į klausimą, ar yra didesnė tikimybė šiltesniam, šaltesniam ar normalesniam sezonui.
Tačiau jie nepasako, kokia temperatūra bus konkrečią sausio savaitę.
Apie tikrą stipresnio šalčio bangą jau galima kalbėti daug užtikrinčiau tuomet, kai iki jos lieka dienos ar maždaug savaitė, o skirtingi prognozių modeliai pradeda rodyti tą pačią kryptį.
Ką dabar žinome apie 2026–2027 metų žiemą?
Šiuo metu vaizdas maždaug toks.
Rekordiškai šaltos ir tris mėnesius nesibaigiančios žiemos prognozių nėra.
Didesnėje Europos dalyje išlieka šiltesnio už ilgalaikį vidurkį sezono tikimybė.
Tačiau Lietuva yra regione, kuriame šis signalas nėra toks tvirtas.
Todėl galimi ir rimtesni šalčio įsiveržimai.
Tikėtini sniego, šlapdribos, atlydžių ir plikledžio periodai.
O konkrečios žemiausios žiemos temperatūros dabar patikimai numatyti negalima.
Tad ar ruoštis šalčiui?
Taip – bet be panikos.
Jeigu šildotės malkomis, nereikia pirkti dvigubai daugiau vien dėl internete pasirodančių gąsdinančių prognozių apie „šalčiausią žiemą per 100 metų“.
Tačiau ir palikti tik minimalų kuro kiekį nebūtų išmintinga.
Dabartinė prognozė labiau sako viena: žiema gali būti permaininga, o trumpi stipresnio šalčio periodai išlieka visiškai realūs.
Todėl malkų, granulių ar kito kuro geriausia pasiruošti tiek, kiek paprastai sunaudojate per įprastą žiemą, ir turėti nedidelę atsargą.
Jeigu sezonas bus švelnesnis – ji liks kitai žiemai.
Jeigu sausį ar vasarį kelioms savaitėms užgrius stipresnis šaltis – nereikės paskutinę minutę ieškoti kuro.
