Pagrindinis ĮdomybėsSmegenų vėžys ne visada prasideda nuo galvos skausmo: šių signalų geriau neignoruoti

Smegenų vėžys ne visada prasideda nuo galvos skausmo: šių signalų geriau neignoruoti

by admin

Galvos skausmas, užmaršumas ar trumpas galvos svaigimas daugeliui bent kartą yra sukėlęs neramių minčių. Tačiau tokie simptomai yra labai dažni ir daugeliu atvejų visiškai nesusiję su smegenų vėžiu.

Vis dėlto smegenų navikai gali pasireikšti labai skirtingai. Simptomai priklauso nuo to, kurioje smegenų vietoje darinys atsiranda, kokio jis dydžio ir kaip greitai auga. Vienam žmogui pirmiausia gali pasikeisti regėjimas, kitam – atsirasti traukuliai, o trečias gali pastebėti neįprastus kalbos, atminties ar judėjimo sutrikimus.

Todėl svarbiausia ne ieškoti vieno „vėžio simptomo“, o pastebėti naujus, neįprastus ir progresuojančius pokyčius.

Naujas arba vis stiprėjantis galvos skausmas

Galvos skausmas yra vienas dažniausiai minimų smegenų naviko simptomų, tačiau kartu tai vienas mažiausiai specifinių požymių.

Daugumą galvos skausmų sukelia visai kitos priežastys – įtampa, migrena, miego trūkumas, dehidratacija, infekcija ar kitos daug dažnesnės būklės.

Daugiau dėmesio verta skirti tada, kai galvos skausmas yra visiškai naujas arba akivaizdžiai skiriasi nuo to, kokį žmogus jausdavo anksčiau.

Įspėjamuoju ženklu gali būti ir tai, kad skausmai palaipsniui stiprėja, dažnėja arba vis prasčiau reaguoja į įprastus vaistus nuo skausmo.

Kai kuriems žmonėms galvos skausmas gali būti ryškesnis rytais arba jį lydėti pykinimas ir vėmimas.

Pirmą kartą gyvenime atsiradę traukuliai

Tai vienas simptomų, kurio nereikėtų ignoruoti.

Traukuliai gali pasireikšti ne vien stipriu viso kūno trūkčiojimu. Kartais žmogus kelioms akimirkoms tarsi „atsijungia“, sustingsta, neatsako į klausimus arba nevalingai trūkčioja tik viena ranka, koja ar veido dalis.

Traukulių priežasčių yra daug ir smegenų navikas nėra vienintelė.

Tačiau jeigu suaugusiam žmogui pirmą kartą gyvenime prasidėjo traukuliai, reikalingas medicininis įvertinimas.

Jeigu priepuolis trunka ilgiau nei penkias minutes, žmogus po jo neatgauna sąmonės, sunkiai kvėpuoja arba rimtai susižalojo, reikia skubios medicininės pagalbos.

Silpnumas ar tirpimas vienoje kūno pusėje

Smegenys kontroliuoja mūsų judesius ir jutimus, todėl tam tikroje jų vietoje atsiradęs procesas gali paveikti ranką, koją ar veidą.

Žmogus gali pastebėti, kad viena ranka tapo silpnesnė, pradeda kristi daiktai, sunkiau užsisegti sagas arba viena koja tarsi „neklauso“.

Kartais atsiranda tirpimas ar pasikeičia jutimas.

Tačiau staiga atsiradęs vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip galima skubi neurologinė būklė, pavyzdžiui, insultas.

Tokiu atveju nereikia laukti, ar praeis.

Kalba staiga arba palaipsniui pasikeičia

Kai kuriems žmonėms gali tapti sunkiau rasti tinkamą žodį.

Žmogus žino, ką nori pasakyti, tačiau negali prisiminti paprasto daikto pavadinimo. Kiti gali pradėti painioti žodžius, sunkiau suprasti kalbą arba jų pačių kalba tampa neaiški.

Vienkartinis žodžio pamiršimas nėra priežastis galvoti apie smegenų vėžį – taip nutinka beveik visiems.

Tačiau vis dažnėjantis ir ryškėjantis kalbos sutrikimas jau vertas gydytojo dėmesio.

Staiga prasidėjęs kalbos sutrikimas yra skubus simptomas, nes taip taip pat gali pasireikšti insultas.

Regėjimas pradeda keistis

Smegenų navikai gali paveikti regėjimą įvairiais būdais.

Gali pradėti lietis vaizdas, atsirasti dvejinimasis, sumažėti regėjimo laukas arba žmogus gali nebepastebėti objektų vienoje pusėje.

Kartais pokyčiai vystosi pamažu ir žmogus prie jų net prisitaiko.

Pavyzdžiui, pradeda dažniau kliūti už daiktų iš vienos pusės arba vairuojant nepastebi to, ką anksčiau matydavo be problemų.

Nauji ir progresuojantys regėjimo pokyčiai turėtų būti įvertinti medikų, net jei akių neskauda.

Pusiausvyros ir vaikščiojimo problemos

Jeigu žmogus anksčiau vaikščiojo normaliai, tačiau pradėjo dažniau svyruoti, kliūti arba prarasti pusiausvyrą, priežastį verta išsiaiškinti.

Kai kurių smegenų sričių pažeidimas gali paveikti koordinaciją.

Žmogui gali būti sunkiau eiti tiesia linija, atlikti tikslius judesius arba gali atsirasti neįprastas galvos svaigimas.

Žinoma, pusiausvyros sutrikimus labai dažnai sukelia vidinės ausies problemos, kraujospūdžio pokyčiai, vaistai ir daugybė kitų priežasčių.

Svarbiausia – ar simptomas naujas ir ar jis progresuoja.

Neįprasti asmenybės ar elgesio pokyčiai

Vienas mažiau žinomų požymių – ryškus žmogaus elgesio ar asmenybės pasikeitimas.

Artimieji gali pastebėti, kad žmogus tapo neįprastai irzlus, apatiškas, impulsyvus ar sunkiau kontroliuoja emocijas.

Gali atsirasti problemų planuojant paprastus darbus, priimant sprendimus arba susikaupiant.

Tokie pokyčiai turi daugybę galimų paaiškinimų – nuo streso ir depresijos iki miego ar kitų neurologinių sutrikimų.

Tačiau jeigu pasikeitimas ryškus, naujas ir vis stiprėja, jo nereikėtų tiesiog nurašyti charakteriui ar amžiui.

Atmintis ir mąstymas pablogėja neįprastai greitai

Visi kartais pamirštame, kur padėjome raktus.

Tai savaime nėra pavojingas ženklas.

Daugiau dėmesio reikia tada, kai žmogus pradeda pamiršti įprastus dalykus, nebesusigaudo gerai pažįstamose situacijose arba jam tampa sunkiau atlikti užduotis, kurios anksčiau buvo paprastos.

Gali pablogėti koncentracija, sprendimų priėmimas arba gebėjimas sekti pokalbį.

Tokie simptomai ypač svarbūs, jeigu jie atsirado palyginti neseniai ir progresuoja.

Nuolatinis pykinimas ir vėmimas

Pykinimas ir vėmimas dažniausiai susiję su virškinimo sistema, infekcijomis ar kitomis daug dažnesnėmis priežastimis.

Tačiau kai kuriais atvejais padidėjęs spaudimas kaukolės viduje gali sukelti pykinimą ir vėmimą.

Ypač svarbus derinys, kai kartu atsiranda nauji ar stiprėjantys galvos skausmai, mieguistumas, regėjimo arba neurologiniai pokyčiai.

Vien vėmimas savaime nėra tipiškas įrodymas, kad žmogus turi smegenų naviką.

Svarbus visas simptomų vaizdas.

Neįprastai didelis mieguistumas

Žmogus gali pradėti miegoti gerokai daugiau nei anksčiau arba dieną jaustis neįprastai apsnūdęs.

Nuovargis ir mieguistumas yra itin dažni simptomai, kuriuos gali sukelti miego trūkumas, infekcijos, anemija, vaistai, stresas ir daugybė kitų priežasčių.

Tačiau jeigu stiprus mieguistumas atsiranda kartu su kitais neurologiniais simptomais – galvos skausmais, sumišimu, vėmimu, pusiausvyros ar regėjimo sutrikimais – tai jau svarbesnis signalas.

Kodėl simptomai labai skirtingi?

Smegenys nėra vienalytis organas.

Skirtingos jų sritys kontroliuoja skirtingas funkcijas – judėjimą, kalbą, regėjimą, atmintį, emocijas, koordinaciją ir daugelį kitų procesų.

Todėl vienoje vietoje augantis navikas gali pirmiausia sukelti regėjimo problemų, o kitoje – rankos silpnumą ar elgesio pokyčius.

Būtent todėl nėra vieno simptomo, pagal kurį būtų galima namuose nustatyti smegenų vėžį.

Ar kiekvienas smegenų navikas yra vėžys?

Ne.

Smegenyse gali atsirasti ir nepiktybinių, ir piktybinių navikų.

Nepiktybinis navikas nevadinamas vėžiu ir dažniausiai auga lėčiau. Tačiau net ir nepiktybinis darinys smegenyse gali būti rimtas, nes kaukolėje vietos labai nedaug, o augantis darinys gali spausti svarbias smegenų struktūras.

Todėl simptomus lemia ne vien tai, ar navikas piktybinis.

Svarbi jo vieta, dydis ir augimo greitis.

Kada užsiregistruoti pas gydytoją?

Planinės konsultacijos verta neatidėlioti, jeigu atsirado naujas simptomas, kuris nepraeina arba palaipsniui blogėja.

Ypač verta pasitikrinti, jeigu:

  • galvos skausmai tapo kitokie nei anksčiau ir vis stiprėja;
  • pradėjo kartotis nepaaiškinamas pykinimas ar vėmimas;
  • palaipsniui blogėja regėjimas;
  • atsiranda pusiausvyros ar koordinacijos problemų;
  • ryškiai pasikeitė atmintis, koncentracija ar elgesys;
  • atsirado nepaaiškinamas rankos ar kojos silpnumas.

Tai dar nereiškia vėžio.

Tokius simptomus daug dažniau sukelia kitos ligos, tačiau jų priežastį turi įvertinti specialistas.

Kada pagalbos reikia nedelsiant?

Yra simptomų, kurių nederėtų laukti iki planinės konsultacijos.

Skubios pagalbos reikia, jeigu žmogui pirmą kartą prasideda traukuliai, staiga nusilpsta ar nutirpsta viena kūno pusė, staiga sutrinka kalba ar regėjimas, prarandama sąmonė arba atsiranda itin stiprus ir staigus galvos skausmas.

Tokie simptomai gali būti susiję ne tik su smegenų naviku.

Jie gali rodyti insultą, kraujavimą smegenyse ar kitą skubią neurologinę būklę, todėl čia svarbi kiekviena minutė.

Vien galvos skausmo nereikėtų iš karto sieti su vėžiu

Tai turbūt svarbiausia žinutė.

Galvos skausmai yra labai dažni, o smegenų navikai – gerokai retesni.

Todėl žmogui, kuriam po prastos nakties ar įtemptos dienos pradėjo skaudėti galvą, nereikėtų iš karto galvoti apie blogiausią scenarijų.

Didesnę reikšmę turi ne pats vienas simptomas, o jo pobūdis, progresavimas ir kartu atsirandantys neurologiniai pokyčiai.

Jeigu kažkas jūsų organizme pasikeitė neįprastai ir nepraeina, geriausia ne bandyti pačiam nustatyti diagnozę internete, o kreiptis į gydytoją.

REKLAMA

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite