Pagrindinis PatarimaiAr galima genėti vaismedžius lapkritį? Viena klaida prieš žiemą gali medžiui brangiai kainuoti

Ar galima genėti vaismedžius lapkritį? Viena klaida prieš žiemą gali medžiui brangiai kainuoti

by admin

Lapkričio mėnesį, kai nuo medžių jau nukritę lapai, sodas atrodo tarsi pats prašytųsi tvarkomas. Geriau matyti vainikas, lengva pastebėti kreivas ar nereikalingas šakas, todėl kyla natūralus noras pasiimti sekatorių.

Tačiau būtent čia verta neskubėti.

Lietuvos klimato sąlygomis vėlyvą rudenį atliktas stiprus vaismedžių genėjimas gali būti rizikingas. Medis jau ruošiasi žiemai, o šviežios didelės pjūvio vietos prieš šalčius nėra tai, ko jam labiausiai reikia.

Kodėl lapkritį stipriai genėti nerekomenduojama?

Nupjovus šaką lieka žaizda.

Šiltuoju metų laiku medis turi daugiau galimybių pradėti ją užauginti, tačiau vėlyvą rudenį augalo aktyvumas jau smarkiai sumažėjęs.

Jeigu netrukus užklumpa stiprus šaltis, pažeista vieta gali būti jautresnė.

Sodininkystės specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad rudenį arba prieš didelius šalčius nugenėti vaismedžiai šaltą žiemą gali labiau pašalti.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis su šalčiui jautresnėmis veislėmis ir kaulavaisiais.

Kada geriausia genėti obelis ir kriaušes?

Pagrindiniam genėjimui geriausias metas paprastai yra žiemos pabaiga ir ankstyvas pavasaris, kai didžiausių šalčių pavojus jau mažėja, tačiau vegetacija dar neprasidėjo.

Praktiškai tai dažnai būna vasario pabaiga, kovas ar balandžio pradžia, priklausomai nuo konkrečių metų oro.

Obelys yra gana atsparios ir kai kuriuose soduose genimos žiemą, tačiau reikėtų vengti didelių pjūvių per stipresnius šalčius.

Jei medis jaunas, jautrus arba ką tik pasodintas, saugiau palaukti pavasario.

O kaip slyvos, vyšnios ir trešnės?

Su kaulavaisiais reikia dar daugiau atsargumo.

Trešnes ir vyšnias dažnai geriau genėti vegetacijos metu arba po derliaus nuėmimo, o ne vėlyvą rudenį.

Slyvoms pagrindinius genėjimo darbus taip pat rekomenduojama atlikti nuo žiemos pabaigos iki vegetacijos pradžios, nors stipriai augančias slyvas galima koreguoti ir vasarą.

Todėl lapkritis nėra geriausias metas imtis didelio vyšnios, trešnės ar slyvos vainiko pertvarkymo.

Ką lapkritį vis dėlto galima pašalinti?

Tai nereiškia, kad sode sekatoriaus išvis negalima liesti.

Jeigu matote:

  • nulūžusią šaką;
  • visiškai nudžiūvusią šaką;
  • aiškiai ligotą ar pažeistą ūglį;
  • po audros pavojingai kabančią šaką,

sanitarinį tvarkymą galima atlikti.

Tačiau reikėtų pašalinti tik tiek, kiek būtina.

Didelio vainiko retinimo, storų skeletinių šakų pjovimo ir stipraus medžio formavimo geriau atsisakyti iki tinkamesnio sezono.

Viena dažna klaida – „jau numetė lapus, vadinasi galima“

Lapų nukritimas dar nereiškia, kad prasidėjo idealus genėjimo laikas.

Medis tik pereina į ramybės periodą ir ruošiasi šalčiams.

Todėl vien tai, kad vainikas dabar aiškiai matomas, nėra pakankama priežastis pradėti didelius darbus.

Daug saugiau lapkritį apžiūrėti medžius ir pasižymėti, kurias šakas norėsite pašalinti vėliau.

Pavasarį sprendimą dar kartą įvertinsite.

Ne kiekvieną seną medį reikia stipriai „atjauninti“

Jeigu senos obels vainikas labai tankus, kartais norisi iš karto pašalinti trečdalį ar net pusę šakų.

To daryti nereikėtų.

Po labai stipraus genėjimo medis gali pradėti masiškai leisti stačius vadinamuosius vilkūglius.

Rezultatas – kitą sezoną vainikas gali būti dar tankesnis.

Seną vaismedį geriau atjauninti palaipsniui per kelis metus.

Ką galima padaryti sode lapkritį vietoje genėjimo?

Darbo tikrai nepritrūks.

Surinkite supuvusius ir mumifikuotus vaisius, likusius ant medžių ar po jais.

Apžiūrėkite kamienus, ar nėra žievės pažeidimų.

Apsaugokite jaunų medelių kamienus nuo kiškių ir graužikų.

Jei ruduo sausas, prieš įšąlant dirvai jauniems medžiams gali prireikti drėgmės.

Taip pat galima susitvarkyti genėjimo įrankius – nuvalyti, pagaląsti ir dezinfekuoti.

Tada pavasarį būsite pasiruošę.

Kada pradėti pavasarinį genėjimą?

Vien kalendoriaus datos neužtenka.

Reikia žiūrėti į orą.

Jeigu prognozuojami dideli šalčiai, genėjimą geriau atidėti.

Kai stiprių šalčių pavojus sumažėja, galima pradėti nuo atsparesnių obelų, o jautresnius medžius palikti vėlesniam laikui.

Jaunus vaismedžius taip pat paprastai geriausia formuoti pavasarį.

Kokias šakas pirmiausia šalinti?

Atėjus tinkamam laikui pirmiausia pašalinkite:

  • sausas ir pažeistas šakas;
  • viena į kitą besitrinančias šakas;
  • į vainiko vidų augančius ūglius;
  • labai stačiai augančius nereikalingus ūglius;
  • ligų pažeistas šakas.

Tik tada spręskite, ar vainiką dar reikia retinti.

Tikslas nėra palikti kuo mažiau šakų.

Tikslas – kad vainikas būtų pakankamai šviesus, vėdinamas ir išlaikytų tvirtą struktūrą.

Lapkritį geriau neskubėti

Rudenį sodininkui dažnai atrodo, kad dabar pats patogiausias metas viską sutvarkyti.

Tačiau vaismedžiams naudingiau, jei dideli pjūviai paliekami tinkamesniam laikotarpiui.

Lapkritį apsiribokite būtinu sanitariniu tvarkymu, o rimtesnį obelų, kriaušių ir slyvų genėjimą planuokite žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį.

Kartais geriausia sodo priežiūra yra ne nukirpti šaką, o žinoti, kada jos dar neliesti.

REKLAMA

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite