Situacija gana dažna: pora daug metų gyvena kartu, augina bendrą vaiką, tačiau nėra susituokusi. Namas registruotas tik vyro vardu. Kas nutiktų išsiskyrus? Ar vyras gali tiesiog pasakyti „išeik“ ir moteris su vaiku turi tą pačią dieną palikti namus?
Trumpas atsakymas – viskas priklauso nuo to, kam priklauso namas ir kokiu pagrindu jame gyvenate.
Jei namas priklauso tik vyrui
Nesusituokusių partnerių turtas Lietuvoje nėra automatiškai laikomas bendru taip, kaip gali būti santuokoje įgytas turtas.
Teismų praktikoje aiškiai nurodoma, kad kartu gyvenantys, bet nesusituokę asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams. Vien bendras gyvenimas nesukuria bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.
Todėl jeigu namas registruotas tik vyro vardu ir jūs neturite nuosavybės dalies, nuomos, panaudos ar kito teisinio pagrindo juo naudotis, savininkas iš principo gali reikalauti, kad jūs išsikeltumėte.
Tačiau tai dar nereiškia, kad jis gali savavališkai jus išmesti iš namų tą pačią minutę.
Ar jis gali tiesiog pakeisti spynas?
Jeigu kyla ginčas ir žmogus atsisako išsikelti, savininkas paprastai savo teises gina teisme.
Teismų praktikoje savininkui pripažįstama teisė reikalauti iškeldinti asmenį, kuris jo patalpose gyvena neturėdamas teisėto pagrindo.
Priverstinis iškeldinimas vykdomas pagal teismo sprendimą ir jį vykdo antstolis.
Todėl situacija nėra tokia paprasta kaip „namas mano – rytoj tavęs čia nebebus“.
Bet mes turime bendrą vaiką – ar tai ką nors keičia?
Taip, bet ne taip stipriai, kaip daugelis mano.
Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra vienodos nepriklausomai nuo to, ar jie buvo susituokę.
Abu tėvai privalo rūpintis vaiku, jį išlaikyti ir dalyvauti jo auklėjime.
Jeigu tėvai išsiskiria ir nesusitaria, teismas gali nustatyti:
- su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas;
- kito tėvo bendravimo su vaiku tvarką;
- vaiko išlaikymo dydį.
Tačiau vien faktas, kad vaikas gyvena su motina, savaime nesuteikia motinai nuosavybės teisės į vyro namą.
Kodėl susituokusi moteris tokioje situacijoje gali turėti daugiau apsaugos?
Civilinis kodeksas numato specialią apsaugą sutuoktiniams.
Jeigu šeimos būstas priklauso vienam sutuoktiniui, po santuokos nutraukimo teismas tam tikrais atvejais gali palikti kitam sutuoktiniui teisę jame gyventi, jei su juo lieka nepilnamečiai vaikai.
Tokia teisė gali būti nustatyta iki vaikų pilnametystės.
Tačiau ši konkreti Civilinio kodekso apsauga yra skirta sutuoktiniams, o ne automatiškai visoms nesusituokusioms poroms.
Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl ilgai gyvenant nesusituokus turtiniai klausimai gali tapti gerokai sudėtingesni.
O jeigu aš daug investavau į namą?
Čia situacija jau visiškai kitokia.
Jeigu gyvenote kartu ir savo pinigais ar darbu reikšmingai prisidėjote prie namo statybos, rekonstrukcijos, paskolos ar esminio pagerinimo, gali atsirasti turtinis ginčas.
Lietuvos teismai pripažįsta, kad nesusituokusių žmonių bendras gyvenimas, bendras ūkio tvarkymas ir turto kūrimas bendromis lėšomis bei darbu tam tikrais atvejais gali būti pagrindas pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę.
Tačiau tai nėra automatinė taisyklė.
Reikėtų įrodymų:
- banko pavedimų;
- statybinių medžiagų sąskaitų;
- paskolos mokėjimų;
- susirašinėjimų;
- sutarčių;
- liudytojų;
- įrodymų apie jūsų darbą ar investicijas.
Todėl frazė „mes kartu čia gyvenome dešimt metų“ pati savaime nebūtinai reiškia, kad pusė namo priklauso jums.
O jei esu deklaruota tame name?
Gyvenamosios vietos deklaravimas nėra tas pats, kas nuosavybė.
Tai, kad žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą konkrečiu adresu, savaime nesukuria nuosavybės dalies.
Ginčo atveju svarbiausia tampa tai, kokiu teisiniu pagrindu žmogus naudojasi būstu.
Kas atsitinka vaikui, jei motina turi išsikelti?
Vaiko gyvenamosios vietos klausimas sprendžiamas atskirai nuo namo nuosavybės.
Teismas vertina vaiko interesus, gyvenimo sąlygas, ryšį su abiem tėvais ir kitas aplinkybes.
Tas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, vis tiek turi pareigą jį išlaikyti.
Todėl namo nuosavybė ir vaiko išlaikymas yra du atskiri klausimai.
Negalima sakyti: „namas mano, todėl vaikui nieko neprivalau“.
Ką verta padaryti, kol santykiai dar geri?
Jeigu kartu gyvenate daug metų, auginate vaiką ir vienas partneris nėra turto savininkas, protingiausia šių klausimų nepalikti iki konflikto.
Galima iš anksto aiškiai susitarti dėl:
- teisės gyventi name;
- nuosavybės dalies;
- investicijų į būstą;
- paskolos mokėjimų;
- kas nutiktų išsiskyrus.
Didžiausia klaida – daugelį metų investuoti savo pinigus į svetimu vardu registruotą namą ir neturėti jokių dokumentų.
Kai santykiai geri, tai atrodo nereikalinga.
Kai santykiai nutrūksta, dokumentai tampa labai svarbūs.
Taigi – ar vyras gali išvaryti?
Jeigu namas yra vien jo nuosavybė ir jūs neturite atskiros teisės juo naudotis, jis iš principo gali reikalauti, kad išsikeltumėte.
Tačiau kilus ginčui, priverstinis iškeldinimas nėra paprastas savavališkas veiksmas – tam gali prireikti teismo sprendimo ir antstolio.
Bendras vaikas suteikia jums svarbias teises vaiko atžvilgiu, tačiau savaime nepadaro jūsų vyro namo bendrasavininke.
O jei prie namo įsigijimo, statybos ar reikšmingo pagerinimo prisidėjote savo pinigais ar darbu, situacija gali būti visai kitokia ir tada verta individualiai pasikonsultuoti su šeimos bei turto teisės advokatu.
