Pagrindinis ĮdomybėsRūšiuojame norėdami padėti gamtai, bet kartais padarome priešingai: kaip iš tikrųjų mesti plastiką, popierių ir stiklą

Rūšiuojame norėdami padėti gamtai, bet kartais padarome priešingai: kaip iš tikrųjų mesti plastiką, popierių ir stiklą

by admin

Dauguma žmonių atliekas rūšiuoja turėdami gerą tikslą – norėdami mažiau teršti aplinką, sumažinti sąvartynuose atsiduriančių šiukšlių kiekį ir suteikti panaudotoms medžiagoms antrą gyvenimą. Tačiau vien gero noro ne visada pakanka.

Į plastiko konteinerį kartais keliauja seni dantų šepetėliai, žaislai, skutimosi peiliukai ar net elektronikos prietaisai. Į stiklo konteinerį – sudužusi keramika, veidrodžiai ir lemputės. Į popieriaus konteinerį – riebalais permirkusios dėžutės, servetėlės ar maisto likučiais užterštas kartonas.

Žmogui gali atrodyti, kad jis rūšiuoja labai atsakingai. Tačiau atliekų rūšiavimo centre prasideda visai kita istorija.

Netinkamas atliekas tenka atskirti, jos apsunkina perrūšiavimą, o maistu ar kitomis medžiagomis smarkiai užterštos pakuotės gali užteršti ir šalia esančias tinkamas perdirbti žaliavas.

Todėl svarbiausia rūšiavimo taisyklė nėra sudėtinga: pirmiausia reikia suprasti, ar rankoje laikome pakuotę, ar tiesiog daiktą.

Didžiausia klaida – „jeigu plastikas, vadinasi, į plastiko konteinerį“

Tai viena dažniausių klaidų.

Žmogus pamato plastikinį daiktą ir natūraliai nusprendžia: plastikas turi keliauti į plastiko konteinerį.

Tačiau pakuočių rūšiavimo sistema pirmiausia skirta pakuotėms.

Plastikinis šampūno buteliukas – pakuotė.

Jogurto indelis – pakuotė.

Plastikinis maišelis, kuriame buvo prekė – pakuotė.

Tačiau plastikinis dantų šepetėlis nėra pakuotė.

Plastikinė liniuotė nėra pakuotė.

Sulūžęs plastikinis žaislas taip pat nėra pakuotė.

Tas pats pasakytina apie vienkartinius skustuvus, šlepetes ar daugelį kitų namuose naudojamų plastikinių daiktų.

Būtent todėl vien žodis „plastikas“ ant konteinerio kartais žmones suklaidina.

Paprastas klausimas, kuris gali išspręsti pusę abejonių

Prieš mesdami atlieką į pakuočių konteinerį paklauskite savęs:

„Ar tai buvo kažko pakuotė?“

Jeigu taip – labai tikėtina, kad ją reikia rūšiuoti.

Jeigu tai buvo pats daiktas – verta patikrinti konkrečias savo savivaldybės taisykles.

Ši taisyklė nėra absoliuti visoms pasaulio atliekoms, tačiau kasdienėje buityje ji išsprendžia labai daug abejonių.

Geltonasis konteineris – ne vien plastikiniams buteliams

Daugelyje Lietuvos vietų plastiko ir kitų pakuočių konteineris yra geltonas. Vis dėlto skirtingose savivaldybėse spalvos ir priimamų atliekų sąrašai gali šiek tiek skirtis, todėl galutinė taisyklė visada yra tai, kas parašyta ant konkretaus konteinerio.

Į plastiko pakuočių konteinerį paprastai keliauja:

  • plastikiniai gėrimų buteliai;
  • šampūno ir dušo želės buteliukai;
  • indų ploviklio ir skalbimo priemonių pakuotės;
  • jogurto, grietinės ir kitų produktų plastikiniai indeliai;
  • plastikinės maisto produktų pakuotės;
  • polietileno plėvelė ir maišeliai;
  • putplasčio maisto pakuotės;
  • „Tetra Pak“ pieno, sulčių ir kitų gėrimų pakuotės;
  • konservų dėžutės;
  • metalinės gėrimų skardinės;
  • metaliniai dangteliai;
  • kitos metalinės pakuotės.

Daug kur būtent į šį konteinerį metamos ne tik plastikinės, bet ir metalinės bei kombinuotos pakuotės.

Todėl pieno pakelio nereikia mesti į popierių vien todėl, kad iš išorės jis atrodo kartoninis.

Jo sluoksniuose gali būti popieriaus, plastiko ir folijos, todėl tai yra kombinuota pakuotė.

Pakuočių nereikia šveisti iki blizgesio

Tai dar vienas plačiai paplitęs mitas.

Kai kurie žmonės mano, kad jogurto indelį ar padažo buteliuką prieš rūšiuojant reikia kruopščiai išplauti karštu vandeniu ir indų plovikliu.

To daryti nereikia.

Pakuotė turi būti tuščia ir be didelio kiekio maisto likučių, tačiau jai nebūtina atrodyti kaip ką tik iš parduotuvės.

Jeigu jogurto indelyje liko keli lašai produkto, tai nėra problema. Tačiau pusiau pilno padažo indelio į rūšiavimo konteinerį mesti nereikėtų.

Pirmiausia ištuštinkite turinį.

Taip mažiau teršiamos kitos pakuotės ir visa rūšiavimo sistema veikia efektyviau.

Suspauskite butelius ir dėžes

Tai atrodo smulkmena, tačiau ji labai praktiška.

Tuščias 1,5 litro plastikinis butelis užima beveik tiek pat vietos kaip pilnas, nors sveria vos kelias dešimtis gramų.

Suspaudus butelį jo tūris sumažėja kelis kartus.

Tas pats galioja kartoninėms dėžėms.

Prieš metant jas į konteinerį verta išlankstyti ir suplokštinti.

Taip konteineriai lėčiau prisipildo, juose telpa daugiau atliekų, o surinkimo transportui nereikia vežioti daug bereikalingo oro.

Kamštelio nuo plastikinio butelio nebūtina atskirti

Dėl kamštelių ilgą laiką sklandė įvairių patarimų.

Šiandien svarbiausia žiūrėti į konkrečią pakuotę ir vietos taisykles, tačiau paprastai plastikinio butelio kamštelio išmesti atskirai nebūtina.

Jeigu butelį norite suspausti, tai padaryti patogiausia išleidus orą ir tuomet vėl užsukus kamštelį.

Be to, daugelio vienkartinių gėrimų plastikinių butelių kamšteliai šiandien jau yra pritvirtinti prie pačios pakuotės.

Užstato pakuočių į konteinerį mesti neverta

Jeigu butelis ar skardinė pažymėti Lietuvos užstato sistemos ženklu ir pakuotė tinkama grąžinti, geriausias jos kelias – taromatas.

Taip pakuotė patenka į atskirą surinkimo srautą, o žmogus atgauna sumokėtą užstatą.

Prieš grąžinant pakuotės nereikia traiškyti taip, kad taromatas nebegalėtų nuskaityti jos formos ir brūkšninio kodo.

Popierius turi būti sausas ir pakankamai švarus

Į popieriaus konteinerį paprastai galima mesti:

laikraščius, žurnalus, popierines pakuotes, kartonines dėžes, popierinius maišelius, švarų pakavimo popierių ir kitą tinkamą popierių bei kartoną.

Tačiau popierius turi vieną didelį priešą – riebalus ir maisto likučius.

Labai riebaluota picos dėžės dalis nėra gera žaliava perdirbimui.

Jeigu dėžės viršus visiškai švarus, jį galima atskirti ir rūšiuoti, o stipriai riebaluotą dugną mesti pagal vietos taisykles į mišrias atliekas.

Taip pat į popieriaus konteinerį neturėtų keliauti panaudotos servetėlės, tualetinis popierius, popierinės nosinės ar kitos higienos atliekos.

Vien todėl, kad kažkas pagaminta iš popieriaus, dar nereiškia, kad tai tinkama popieriaus perdirbimui.

Stiklo konteineris irgi nėra skirtas viskam, kas dūžta

Tai viena pavojingiausių rūšiavimo klaidų.

Į stiklo konteinerį paprastai metamos:

stiklinės gėrimų pakuotės, stiklainiai, stikliniai maisto produktų indai ir kita tinkama stiklo tara.

Tačiau čia neturėtų keliauti:

  • porcelianas;
  • keramika;
  • veidrodžiai;
  • langų stiklas;
  • automobilių stiklai;
  • krištolas;
  • elektros lemputės;
  • įvairūs karščiui atsparūs stiklo gaminiai.

Kodėl?

Nes skirtingos stiklo ir keramikos rūšys lydosi skirtingoje temperatūroje ir gali sugadinti perdirbamo pakuočių stiklo žaliavą.

Taigi sudužusi lėkštė ir sudužęs stiklainis nėra tas pats.

Dantų šepetėlis – plastikinis, bet jo vieta ne geltoname konteineryje

Tai puikus pavyzdys, kodėl reikia skirti medžiagą nuo paskirties.

Dantų šepetėlis gali būti beveik visas plastikinis.

Tačiau jis yra higienos priemonė ir nėra pakuotė.

Todėl paprastas neelektrinis dantų šepetėlis paprastai keliauja į mišrias komunalines atliekas.

Ten pat keliauja panaudotos sauskelnės, higieniniai paketai, vatos tamponėliai, vienkartiniai skustuvai, panaudotos servetėlės ir kitos panašios higienos atliekos.

Maisto atliekos – atskiras pasaulis

Nuo 2024 metų Lietuvoje sparčiai plėtojamas atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas.

Daugelyje savivaldybių tam jau yra specialūs konteineriai arba kitos surinkimo sistemos.

Į juos gali keliauti maisto likučiai ir kitos savivaldybės nurodytos virtuvės atliekos.

Tačiau čia ypač svarbu žiūrėti vietos taisykles, nes maisto atliekų surinkimo sistema skirtinguose miestuose organizuojama nevienodai.

Maisto likučiai neturėtų keliauti į plastiko, popieriaus ar stiklo pakuočių konteinerius.

Jie gali užteršti jau tinkamai išrūšiuotas medžiagas.

Sena striukė nėra mišri atlieka

Tekstilė Lietuvoje taip pat renkama atskirai.

Drabužiams, avalynei, patalynei, užuolaidoms ir kitai tekstilei yra specialūs tekstilės konteineriai bei didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės.

Jeigu daiktas dar tinkamas naudoti, dar geriau jo neišmesti apskritai.

Jį galima atiduoti kitam žmogui, paaukoti, parduoti arba panaudoti pakartotinai.

Geriausia atlieka visada yra ta, kuri apskritai nesusidaro.

Baterija šiukšliadėžėje – jau ne vien rūšiavimo klaida

Su baterijomis situacija daug rimtesnė.

Jų negalima mesti nei į mišrias atliekas, nei į plastiko ar kitus pakuočių konteinerius.

Ypač pavojingos ličio baterijos.

Suspaustos atliekų surinkimo automobilyje ar rūšiavimo įrenginiuose jos gali būti mechaniškai pažeistos, užsidegti ir sukelti gaisrą.

Naudotas baterijas reikia nešti į specialias surinkimo dėžutes prekybos centruose, elektronikos parduotuvėse ar pristatyti į atliekų surinkimo aikšteles.

Jeigu baterija integruota į telefoną, elektroninį žaislą, ausines ar kitą prietaisą ir jos saugiai išimti negalima, visas daiktas turi būti tvarkomas kaip elektronikos atlieka.

Sugedęs virdulys – ne į plastiko konteinerį

Nesvarbu, kad didžioji jo korpuso dalis plastikinė.

Virdulys yra elektronikos atlieka.

Tas pats galioja:

telefonams, ausinėms, laidams, kompiuteriams, elektriniams dantų šepetėliams, žaislams su elektronika, smulkiems virtuvės prietaisams ir kitai elektros įrangai.

Tokias atliekas reikia pristatyti į elektronikos surinkimo vietas, didelių gabaritų atliekų aikšteles arba perduoti prekybininkams pagal elektronikos atliekų surinkimo tvarką.

Pasibaigę vaistai turi vieną aiškų kelią

Jų negalima išmesti į klozetą.

Negalima pilti į kriauklę.

Ir nereikėtų mesti į įprastą šiukšliadėžę.

Pasibaigusius arba nebereikalingus vaistus Lietuvoje reikia pristatyti į vaistinę. Visuomenės vaistinės privalo juos iš gyventojų priimti nemokamai.

Kartono dėžutę ir informacinį lapelį galima atskirti ir rūšiuoti kaip popierių, tačiau patys vaistai turi būti perduoti vaistinei.

Ko jokiu būdu nereikėtų palikti prie konteinerių

Senas čiužinys, sofa, spintelė, klozetas, statybinių medžiagų likučiai ar didelis televizorius neturėtų būti tiesiog pastatomi šalia daugiabučio konteinerių.

Tam skirtos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės ir savivaldybių organizuojamas tokių atliekų surinkimas.

Šalia konteinerių paliktos atliekos nėra „beveik teisingai išrūšiuotos“.

Jos tiesiog tampa netvarka, kurią kažkam vėliau reikia sutvarkyti.

Ar tikrai visos išrūšiuotos atliekos galiausiai sumaišomos?

Tai vienas atkakliausių mitų.

Pakuočių konteineriuose surinktos atliekos vežamos į rūšiavimo centrus, kur dar kartą išskirstomos pagal medžiagas ir perdirbimo galimybes.

Tos, kurias galima perdirbti, ruošiamos perdirbimui.

Dalis pakuočių, kurioms perdirbimo galimybių nėra, gali būti panaudojamos energijai gauti.

Tačiau tai nėra tas pats, kas visas išrūšiuotas atliekas tiesiog sumesti į vieną bendrą šiukšlių krūvą.

Būtent todėl pirminis rūšiavimas namuose turi prasmę.

Bet neteisingos atliekos tikrai sukelia problemų

Čia jau gerų ketinimų nepakanka.

Atliekų tvarkytojai pakuočių konteineriuose yra radę elektronikos prietaisų, statybinių atliekų, žaislų, laidų, dantų šepetėlių, skustuvų, maisto atliekų ir kitų daiktų.

Visa tai rūšiavimo centre reikia atskirti.

Kai kurios atliekos gali strigti įrenginiuose arba juos gadinti.

Maisto atliekos gali užteršti popierių ir kitas žaliavas.

Pavojingos atliekos gali kelti riziką darbuotojams.

O baterijos – net sukelti gaisrus.

Todėl vienas netinkamas maišas iš tiesų gali sukelti daug daugiau darbo, negu žmogus įsivaizduoja jį išmesdamas.

„Žaliasis taškas“ pastebi labai įdomų paradoksą

Žmonės nori rūšiuoti.

Ir didžioji dauguma mano žinantys, kaip tai daryti.

Tačiau praktiniai patikrinimai parodo visai kitą vaizdą.

Viename naujesnių „Žaliojo taško“ tyrimų daugiau kaip 9 iš 10 apklaustųjų teigė dažniausiai arba visada žinantys, kaip rūšiuoti. Tačiau tikrinant konkrečius pasirinkimus paaiškėjo, kad klaidų vis dar labai daug.

Tai nėra tinginystės problema.

Dažnai tai tiesiog informacijos problema.

Žmogus nuoširdžiai mano, kad plastikinis žaislas turi keliauti į plastiką.

Ir būtent todėl teisingo rūšiavimo taisyklės turi būti kuo paprastesnės.

Įsiminkite penkias pagrindines taisykles

Pirma – rūšiuokite pakuotes, o ne visus daiktus pagal jų medžiagą.

Antra – pakuotę ištuštinkite, bet jos nereikia steriliai išplauti.

Trečia – popierius turi būti sausas ir stipriai neužterštas riebalais ar maistu.

Ketvirta – stiklo konteineris skirtas pirmiausia stiklo pakuotėms, o ne keramikai, veidrodžiams ar lemputėms.

Penkta – baterijos, elektronika, tekstilė, vaistai ir stambios atliekos turi savo atskirus surinkimo kelius.

Jeigu šias penkias taisykles prisimintų kiekvienas namų ūkis, klaidų rūšiavimo konteineriuose būtų gerokai mažiau.

O jeigu vis tiek abejojate?

Tuomet nespėliokite.

Pirmiausia perskaitykite lipduką ant konteinerio.

Tai ypač svarbu todėl, kad Lietuvos savivaldybėse konkrečios rūšiavimo taisyklės ir konteinerių sistema gali šiek tiek skirtis.

Jeigu informacijos nėra arba ji neaiški, verta patikrinti savo savivaldybės ar atliekų tvarkytojo informaciją.

Geriau sugaišti pusę minutės ir išmesti tinkamai, nei su geriausiais ketinimais mesti netinkamą atlieką į rūšiavimo konteinerį.

Teisingas rūšiavimas prasideda ne prie konteinerio

Dar geresnis sprendimas – atliekų apskritai sukurti mažiau.

Renkantis prekę galima pagalvoti, ar tikrai reikia dar vieno vienkartinio maišelio.

Ar galima naudoti tą patį indą kelis kartus.

Ar daiktą galima sutaisyti.

Ar seną drabužį dar galima atiduoti kitam žmogui.

Ar būtina išmesti stiklainį, jeigu jį galima panaudoti namuose.

Rūšiavimas yra labai svarbus, tačiau jis yra tik viena atliekų mažinimo grandinės dalis.

Gamta laimi tik tada, kai rūšiuojame teisingai

Rūšiuoti vien tam, kad jaustumėmės atlikę gerą darbą, neužtenka.

Tikslas yra ne kuo daugiau daiktų sugrūsti į spalvotus konteinerius.

Tikslas – kad kuo daugiau tinkamų medžiagų būtų surinkta švariai, atskirta ir galėtų tapti nauja žaliava.

Kiekviena teisingai išrūšiuota pakuotė yra nedidelis veiksmas.

Tačiau kai tą patį padaro tūkstančiai namų ūkių, poveikis jau tampa labai didelis.

Todėl kitą kartą stovint prie geltono, mėlyno ar žalio konteinerio verta skirti kelias sekundes ir paklausti savęs: ar tikrai žinau, kodėl šią atlieką metu būtent čia?

Kartais tos kelios sekundės gamtai duoda daugiau naudos nei pats noras rūšiuoti.

REKLAMA

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite