Pagrindinis PatarimaiKada iš tikrųjų laistyti kambarinius augalus? Daugelis daro vieną klaidą, dėl kurios pūva šaknys

Kada iš tikrųjų laistyti kambarinius augalus? Daugelis daro vieną klaidą, dėl kurios pūva šaknys

by admin

Kambarinius augalus žmonės dažnai laisto iš geros valios – reguliariai, tuo pačiu metu, kartais net pagal griežtą savaitės grafiką. Tačiau būtent čia ir slypi viena dažniausių klaidų.

Augalui nesvarbu, ar šiandien antradienis, ar sekmadienis. Jam svarbu visai kas kita – kiek drėgna žemė, kiek šviesos jis gauna, kokia kambario temperatūra, koks metų laikas ir kokios rūšies pats augalas.

Todėl taisyklė „laistyti kartą per savaitę“ ne visada veikia. Vienam augalui vandens jau reikės po kelių dienų, kitam – tik po pusantros ar dviejų savaičių.

Būtent dėl per dažno laistymo daugybė kambarinių augalų pradeda gelsti, vysti ar pūti, nors šeimininkui atrodo, kad jis juos prižiūri labai rūpestingai.

Geriausias laikas – rytas, bet svarbiau ne valanda

Jeigu kalbame būtent apie paros laiką, daugeliui kambarinių augalų palankiausias metas yra rytas.

Ryte palaistytas augalas visą dieną gali naudoti drėgmę, o žemės paviršius ir lapai, jei jie netyčia sušlapo, turi daugiau laiko pradžiūti.

Vakare laistyti taip pat galima, tačiau svarbu nepalikti lapų ilgai šlapių, ypač vėsesnėje patalpoje. Ilgai išliekanti drėgmė gali sudaryti palankesnes sąlygas kai kurioms grybinėms problemoms.

Tačiau yra dar svarbesnė taisyklė: jeigu žemė dar drėgna, augalo nelaistykite vien todėl, kad atėjo „laistymo diena“.

Pirštas žemėje gali pasakyti daugiau nei kalendorius

Vienas paprasčiausių būdų patikrinti, ar augalui reikia vandens, yra tiesiog paliesti žemę.

Įkiškite pirštą kelis centimetrus į substratą.

Jeigu viršus sausas, bet giliau vis dar jaučiama drėgmė, daugeliui augalų dar galima palaukti.

Jeigu žemė sausa ir giliau, vazonas tapo gerokai lengvesnis, o augalo rūšis nemėgsta ilgai būti sausa, tikėtina, kad jau metas laistyti.

RHS taip pat rekomenduoja vertinti vazono svorį – sausas vazonas tampa pastebimai lengvesnis nei ką tik palaistytas.

Kodėl laistymas pagal grafiką dažnai neveikia?

Nes augalo vandens poreikis nuolat keičiasi.

Vasarą, kai dienos ilgos, kambaryje šilta ir augalas aktyviai auga, vanduo sunaudojamas greičiau.

Žiemą augimas dažnai sulėtėja, šviesos būna mažiau, todėl tam pačiam augalui vandens gali reikėti gerokai rečiau.

Tačiau ir žiemą nėra vienos taisyklės visiems.

Jeigu vazonas stovi labai šiltame kambaryje prie radiatoriaus, substratas gali džiūti greičiau. Jeigu augalas laikomas vėsesnėje vietoje, vandens poreikis sumažėja.

Todėl du vienodi augalai skirtinguose kambariuose gali būti laistomi skirtingai.

Didžiausia klaida – „truputį, bet dažnai“

Daug žmonių bijo perlaistyti augalą, todėl pila tik po kelis gurkšnius vandens.

Atrodo logiška: mažiau vandens – mažesnė rizika.

Tačiau dažnai nutinka priešingai.

Jeigu nuolat sudrėkinamas tik pats žemės paviršius, vanduo gali nepasiekti visos šaknų sistemos. Augalas pradeda formuoti šaknis arčiau paviršiaus, o apatinė vazono dalis lieka sausa.

Daugeliui augalų geriau laistyti rečiau, bet gausiai.

Vanduo turėtų sudrėkinti visą žemės gumulą ir pradėti tekėti pro vazono apačioje esančias drenažo skyles.

Tada vandens perteklių iš lėkštelės reikia išpilti.

Vanduo lėkštelėje neturėtų stovėti valandų valandas

Šaknims reikia ne tik vandens, bet ir oro.

Jeigu vazonas nuolat stovi vandenyje, substrato oro tarpai prisipildo vandens, o šaknims pradeda trūkti deguonies.

Ilgainiui gali prasidėti šaknų puvinys.

Todėl po laistymo verta palaukti, kol vandens perteklius nutekės, ir išpilti jį iš lėkštelės ar dekoratyvinio vazono.

Vazonas be drenažo skylės yra daug rizikingesnis, nes vandens perteklius neturi kur pasišalinti.

Geltoni lapai nebūtinai reiškia, kad trūksta vandens

Tai viena dažniausių klaidingų interpretacijų.

Žmogus pamato pageltusius ar suglebusius lapus ir iš karto palaisto.

Tačiau tiek per mažai vandens, tiek per daug vandens gali sukelti panašius požymius.

Perlaistytas augalas gali vysti todėl, kad pažeistos šaknys nebegali normaliai pasisavinti vandens.

RHS tarp perlaistymo požymių nurodo gelstančius ir krentančius lapus, tamsias minkštas šaknis, stiebo puvinį ir pelėsį.

Todėl prieš pilant dar vandens pirmiausia patikrinkite žemę.

Kaip atskirti perlaistymą nuo išdžiūvimo?

Visada pradėkite nuo substrato.

Jeigu žemė labai sausa, lengva, atsitraukusi nuo vazono kraštų, o lapų kraštai traškūs ir rudi, augalui greičiausiai trūksta vandens.

Jeigu žemė ilgai drėgna, jaučiamas nemalonus kvapas, lapai gelsta ir krenta, o stiebai tampa minkšti, galima įtarti perlaistymą.

Kartais būtina išimti augalą iš vazono ir patikrinti šaknis.

Sveikos šaknys dažniausiai būna tvirtos.

Puvinio pažeistos šaknys būna tamsios, minkštos, gali lengvai suirti palietus.

Žiemą dažniausiai laistome per daug

Šaltuoju metų laiku tai viena didžiausių problemų.

Žmogus vasarą pripranta augalą laistyti kas penkias ar septynias dienas ir tokį pat režimą tęsia lapkritį, gruodį bei sausį.

Tačiau sumažėjus natūraliai šviesai augalas dažnai auga lėčiau ir sunaudoja mažiau vandens.

Žemė išlieka drėgna gerokai ilgiau.

Jeigu žmogus vis tiek pila naują porciją vandens, šaknys nuolat būna šlapios.

Dėl to žiemą dažniau atsiranda šaknų puvinys, pelėsis ir lapų kritimas.

Tačiau šildymas gali viską pakeisti

Yra viena svarbi išimtis.

Centrinis šildymas gali labai išsausinti kambario orą ir padidinti vandens netekimą per lapus.

Todėl kai kurie augalai šiltame, sausame kambaryje gali išdžiūti greičiau net žiemą.

Būtent dėl to negalima aklai vadovautis nei taisykle „žiemą laistyti retai“, nei „vasarą laistyti dažnai“.

Visada reikia tikrinti konkretų vazoną.

Kaktusai ir sukulentai – visai kita istorija

Storalapiai augalai, kaktusai ir daugelis sukulentų turi gebėjimą sukaupti vandens.

Todėl jiems nuolat drėgna žemė ypač pavojinga.

Pavasarį ir vasarą juos geriausia gausiai palaistyti tik tada, kai substratas jau pradžiūvęs.

Rudenį ir žiemą daugeliui kaktusų vandens poreikis smarkiai sumažėja.

Kai kurios rūšys vėsesnėmis sąlygomis žiemą laistomos minimaliai.

Tačiau yra išimčių – pavyzdžiui, kalėdinis kaktusas žydi žiemą ir jo priežiūra skiriasi nuo dykumų kaktusų.

Tropiniams augalams dažnai reikia daugiau drėgmės

Paparčiai, kai kurie filodendrai ir kiti tropiniai augalai paprastai nemėgsta taip stipriai išdžiūti kaip kaktusai.

Tačiau tai nereiškia, kad jų žemė turi būti nuolat permirkusi.

Daugeliui jų patinka tolygesnė drėgmė ir geras drenažas.

Svarbus ir oro drėgnumas.

Kartais žmogus bando kompensuoti sausą kambario orą vis dažniau pildamas vandenį į vazoną.

Tai klaida.

Drėgnesnis oras ir šlapia žemė nėra tas pats.

Ar reikia purkšti lapus?

Tai priklauso nuo augalo.

Kai kuriems tropiniams augalams didesnė oro drėgmė naudinga.

Tačiau lapų purškimas nėra universali priemonė ir negali pakeisti tinkamo laistymo.

Kai kurių augalų lapai apskritai nemėgsta būti nuolat šlapi.

Jeigu norite padidinti oro drėgmę, gali padėti drėkintuvas, augalų grupavimas arba tinkamai įrengtas padėklas su drėgnais akmenukais.

Tačiau vanduo neturėtų nuolat liesti vazono dugno.

Koks vanduo geriausias?

Daugeliui įprastų kambarinių augalų tinka vanduo iš čiaupo.

Tačiau jis turėtų būti maždaug kambario temperatūros, ypač žiemą.

Labai šaltas vanduo tiesiai iš čiaupo gali sukelti augalui papildomą stresą.

Kai kurie jautresni augalai nemėgsta labai kieto ar mineralais turtingo vandens.

Tokiais atvejais gali tikti lietaus vanduo arba kitas augalui tinkamesnis vanduo.

Svarbu ir tai, kad vanduo iš buitinių minkštinimo sistemų, į kurias dedama druskų, daugeliui augalų nėra tinkamas.

Ar galima laistyti vakare?

Taip.

Kambarinių augalų atveju vakarinis laistymas nėra automatiškai blogas.

Tačiau yra keli niuansai.

Jeigu kambarys vėsus, augalo lapai sušlapinami, o oras beveik nejuda, drėgmė ant lapų gali išlikti ilgiau.

Todėl jeigu galite rinktis, rytas daugeliu atvejų yra paprastesnis ir saugesnis variantas.

Vis dėlto augalui, kuris aiškiai išdžiūvęs, nereikia kentėti iki ryto vien todėl, kad dabar vakaras.

Jeigu jam vandens reikia – palaistykite.

Ar galima laistyti vidurdienį?

Kambariniams augalams tai ne tokia didelė problema kaip lauke augantiems augalams, nes namuose nėra tokios kaitrios tiesioginės saulės ir stipraus vandens garavimo.

Tačiau vasarą ant labai saulėtos palangės stovintį augalą vis tiek patogiau laistyti ryte arba vakare.

Svarbiausia – pilti vandenį į žemę, prie šaknų, o ne bereikalingai apipilti visus lapus.

Kurie vazonai išdžiūsta greičiau?

Maži vazonai paprastai išdžiūsta greičiau nei dideli.

Terakotiniai vazonai leidžia drėgmei garuoti per sieneles, todėl juose substratas gali išdžiūti greičiau nei plastikiniuose vazonuose.

Augalas šviesioje ir šiltoje vietoje sunaudos daugiau vandens nei toks pats augalas tamsesnėje, vėsesnėje vietoje.

Didelis, lapuotas ir aktyviai augantis augalas taip pat gali būti gerokai „ištroškęs“.

Todėl kaimynystėje stovintys vazonai nebūtinai turi būti laistomi vienu metu.

Paprasta taisyklė, kuri apsaugo nuo daugybės problemų

Vietoj klausimo:

„Ar šiandien mano augalų laistymo diena?“

geriau paklauskite:

„Ar šiam augalui šiandien iš tikrųjų reikia vandens?“

Palieskite žemę.

Pakelkite vazoną ir pajuskite jo svorį.

Pažiūrėkite į augalą.

Prisiminkite, kada paskutinį kartą laistėte.

Įvertinkite kambario temperatūrą, šviesą ir metų laiką.

Tik tada imkite laistytuvą.

Penkios dažniausios laistymo klaidos

Pirma – laistymas pagal kalendorių.
Tas pats grafikas netinka skirtingiems augalams ir skirtingiems metų laikams.

Antra – keli gurkšniai kasdien.
Dažnai geriau sudrėkinti visą žemės gumulą ir tada palaukti, kol jis pradžius.

Trečia – vandens palikimas lėkštelėje.
Šaknys neturėtų ilgai stovėti vandenyje.

Ketvirta – geltonus lapus automatiškai laikyti sausros ženklu.
Jie gali būti ir perlaistymo pasekmė.

Penkta – visus augalus prižiūrėti vienodai.
Kaktusas ir papartis nėra tas pats augalas, todėl jų vandens poreikiai visiškai skirtingi.

Kada augalas jau siunčia rimtą signalą?

Jeigu lapai nuolat gelsta, stiebas minkštėja, žemė pradeda skleisti nemalonų kvapą arba augalas ima griūti, vien pakeisti laistymo laiką gali nebeužtekti.

Tokiu atveju reikia patikrinti šaknis ir substratą.

Jeigu randate puvinio požymių, pažeistas šaknis gali tekti pašalinti, o augalą persodinti į šviežią, jo rūšiai tinkamą ir gerai drenuojamą substratą.

Jeigu augalas tiesiog buvo išdžiūvęs, po tinkamo palaistymo jo būklė dažnai pagerėja gana greitai.

Taigi kada laistyti?

Jeigu norite vieno aiškaus atsakymo – rytas daugeliui kambarinių augalų yra geras metas.

Tačiau dar svarbesnis atsakymas yra toks: laistykite ne tada, kai rodo kalendorius, o tada, kai konkrečiam augalui iš tikrųjų reikia vandens.

Vien šis įprotis gali išgelbėti daugiau kambarinių augalų nei bet kokia sudėtinga priežiūros schema.

Kartais augalą pražudo ne tai, kad juo per mažai rūpinomės.

Kartais problema būna priešinga – rūpinomės per daug ir per dažnai pylėme vandens ten, kur jo dar visiškai nereikėjo.

REKLAMA

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite