Pagrindinis Patarimai12 svarbiausių darbų gėlyne lapkritį: ką būtina padaryti prieš rimtesnius šalčius

12 svarbiausių darbų gėlyne lapkritį: ką būtina padaryti prieš rimtesnius šalčius

by admin

Lapkritis sode dažnai atrodo kaip ramybės pradžia, tačiau gėlyne darbai dar nesibaigė. Būtent dabar keli tinkamai atlikti žingsniai gali lemti, kaip daugiamečiai augalai, rožės, svogūninės gėlės ir dekoratyviniai krūmai pasitiks pavasarį.

Svarbiausia neskubėti visko uždengti vos pasirodžius pirmosioms šalnoms. Augalams pavojingas ne tik šaltis, bet ir drėgmė, iššutimas bei staigūs temperatūros svyravimai. Štai 12 darbų, kuriuos lapkritį gėlyne verta patikrinti.

1. Sutvarkykite daugiamečius augalus

Nušalusius, ligotus ir suglebusius daugiamečių augalų stiebus galima pašalinti. Ypač verta nupjauti augalines dalis, ant kurių matyti dėmių, puvinio ar kitų ligų požymių.

Tačiau nebūtina gėlyno nuskusti iki plikos žemės. Tvirti dekoratyvinių žolių, ežiuolių ar kitų augalų stiebai žiemą gali atrodyti dekoratyviai ir suteikti prieglobstį naudingiems vabzdžiams.

2. Nepersistenkite genėdami

Skirtingiems augalams reikia skirtingo pasiruošimo. Bijūnų antžeminę dalį paprastai galima nupjauti, kai ji visiškai nunyksta, tačiau kai kurių krūmų rudenį smarkiai genėti nereikėtų.

Ypač atsargiai elkitės su hortenzijomis, nes kai kurios jų žiedinius pumpurus formuoja ant praėjusių metų ūglių. Netinkamai nugenėję galite kitą sezoną likti be žiedų.

3. Apsaugokite jautresnes rožes

Rožių nereikėtų apvynioti storu sluoksniu vos atvėsus orams. Palaukite, kol temperatūra stabiliau nukris ir dirvos paviršius pradės šalti.

Krūmo pagrindą galima apkaupti sausesne žeme ar kompostu. Jautresnėms rožėms naudinga kvėpuojanti agroplėvelė ar eglišakės. Svarbu, kad po danga nekauptųsi drėgmė.

4. Patikrinkite svogūninių gėlių lysves

Tulpės, narcizai, krokai ir kitos rudenį pasodintos svogūninės gėlės paprastai žiemoja dirvoje. Tačiau ką tik įrengtas lysves prieš stipresnius šalčius galima mulčiuoti.

Tinka sausas kompostas, lapai, smulkinta žievė ar kitos laidžios mulčiavimo medžiagos. Itin storas sluoksnis nėra būtinas – jo tikslas pirmiausia sumažinti staigius temperatūros svyravimus.

5. Nepalikite lauke jautrių augalų vazonuose

Vazonuose šaknys sušąla gerokai greičiau nei augdamos grunte. Todėl šalčiui jautrius augalus būtina pernešti į tinkamą žiemojimo vietą.

Jeigu augalas atsparus šalčiui, bet lieka vazone, indą verta pastatyti nuo vėjo apsaugotoje vietoje ir apšiltinti. Didžiausia klaida – manyti, kad jei augalas atsparus šalčiui lysvėje, jis taip pat lengvai žiemos mažame vazone.

6. Mulčiuokite tik atvėsusią dirvą

Mulčias padeda apsaugoti šaknis ir sumažina dirvos temperatūros svyravimus. Tačiau per anksti užbertas storas sluoksnis gali ilgiau išlaikyti šiltą ir drėgną dirvą.

Geriausia mulčiuoti tada, kai orai jau stabiliai vėsūs. Kompostas, lapų pūdinys, žievė ar durpės gali būti naudojami priklausomai nuo konkretaus augalo poreikių.

7. Saugokite augalus nuo graužikų

Atšalus orams pelės ir kiti graužikai pradeda ieškoti maisto bei saugių slėptuvių. Tankiai uždengtas gėlynas jiems kartais tampa idealia vieta.

Todėl prieš dengdami augalus patikrinkite, kad po danga nebūtų didelių ertmių. Taip pat nepalikite šalia krūvų augalinių atliekų ar kitų vietų, kuriose graužikai galėtų lengvai įsikurti.

8. Surinkite ir sutvarkykite vazonus

Tušti vazonai neturėtų visą žiemą stovėti pilni drėgnos žemės, ypač jei jie pagaminti iš keramikos. Šąlant vandeniui tokie indai gali sutrūkti.

Vazonus ištuštinkite, išplaukite ir išdžiovinkite. Keraminius indus geriausia laikyti sausoje vietoje, o plastikinius galima tiesiog sudėti taip, kad juose nesikauptų vanduo.

9. Patikrinkite jurginų ir kardelių atsargas

Jeigu jau iškasėte jurginus, kardelius, begonijas ar kitus neatsparius šalčiui augalus, lapkritį juos verta dar kartą apžiūrėti.

Pašalinkite pradėjusias pūti ar stipriai pažeistas dalis. Sandėliavimo vieta turėtų būti vėsi, tačiau neužšąlanti. Kartkartėmis atsargas verta patikrinti ir žiemą – vienas pradėjęs pūti gumbas gali pažeisti šalia esančius.

10. Paruoškite gėles žiemos pražydinimui

Norint žiemą ar ankstyvą pavasarį namuose turėti žydinčių hiacintų, narcizų ar kitų svogūninių gėlių, lapkritis gali būti tinkamas metas pradėti jų pražydinimo procesą.

Svarbu pasirinkti sveikus svogūnėlius ir laikytis konkrečiai rūšiai reikalingo vėsinimo laikotarpio. Čia skubėti neverta – be pakankamo šaltojo periodo augalas gali auginti lapus, tačiau žydėti prasčiau.

11. Apsaugokite jautrius visžalius augalus

Spygliuočiams ir kitiems visžaliams augalams žiemą pavojingas ne tik šaltis. Žalos gali pridaryti šlapias sniegas, ledas, stiprus vėjas ir žiemos pabaigoje vis ryškesnė saulė.

Jaunus ar jautrius augalus galima lengvai surišti, kad šlapias sniegas neišlaužytų šakų. Jei reikia apsaugos nuo saulės, naudokite kvėpuojančią medžiagą, o ne sandarią plėvelę.

12. Nepamirškite sodo įrankių

Baigus paskutinius gėlyno darbus, sekatoriai, kastuvai ir kiti įrankiai neturėtų likti purvini iki pavasario.

Nuvalykite žemes, pašalinkite augalų likučius, įrankius gerai išdžiovinkite. Sekatorių ir žirklių ašmenis verta dezinfekuoti bei, jei reikia, pagaląsti. Metalines dalis galima lengvai apsaugoti nuo korozijos tinkama priemone.

Viena dažna lapkričio klaida – per didelis skubėjimas

Pirmoji šalna dar nereiškia, kad visą gėlyną reikia nedelsiant storai uždengti. Lietuvos rudenys nepastovūs – po kelių šaltų naktų gali sugrįžti gana šilti ir lietingi orai.

Tokiu atveju per anksti uždengti augalai gali pradėti šusti. Todėl verta sekti ne vien kalendorių, o realias oro sąlygas.

Lapkričio tikslas paprastas: sutvarkyti tai, kas gali tapti ligų šaltiniu, apsaugoti jautriausius augalus ir sudaryti sąlygas jiems ramiai pereiti į žiemos poilsį. Jei šie darbai atlikti laiku, pavasarį gėlyne bus gerokai mažiau nemalonių staigmenų.

REKLAMA

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite