Lietuvos elektros energetikoje vyksta pokytis, kurio mastas prieš kelerius metus būtų atrodęs sunkiai įsivaizduojamas. Šalyje sparčiai daugėja ne tik saulės ir vėjo elektrinių – milžinišku tempu statomi ir elektros energijos kaupikliai.
2026 metų rudenį Lietuvoje veikiančių baterijų energijos kaupimo sistemų galia jau perkopė 1 GW ir pasiekė maždaug 1,3 GW, o jų bendra talpa siekia apie 2,5 GWh.
Dar įspūdingesni saulės ir vėjo skaičiai. Saulės elektrinių galia jau artėja prie 3,9 GW, o vėjo elektrinių siekia apie 2,7 GW. Kartu tai daugiau nei 6,5 GW.
Tačiau kartu atsiranda naujas klausimas: ką darysime tomis valandomis, kai saulė šviečia, vėjas pučia, o elektros pagaminama daugiau, nei Lietuva tuo metu gali suvartoti?
Elektros perteklius tampa ne teorine, o realia problema
Saulės elektrinės didžiausią kiekį elektros pagamina dieną, ypač saulėtomis pavasario ir vasaros dienomis.
Problema ta, kad elektros vartojimas tuo metu nebūtinai būna didžiausias.
Jeigu vienu metu stipriai gamina saulės ir vėjo elektrinės, pasiūla gali tapti gerokai didesnė už paklausą.
Tokiose situacijose elektros rinkos kaina gali nukristi iki nulio ar net tapti neigiama.
Tai reiškia labai paprastą dalyką – vien pastatyti dar daugiau elektrinių neužtenka. Reikia sugebėti pagamintą energiją išsaugoti arba rasti, kas ją suvartos būtent tada, kai jos daugiausia.
Pirmasis atsakymas – milžiniškos baterijos
Būtent todėl Lietuvoje taip greitai statomos baterijų energijos kaupimo sistemos.
Jų veikimo principas paprastas: kai elektros daug ir ji pigi, baterijos įkraunamos. Kai gamyba sumažėja, o elektros poreikis ir kaina išauga, sukaupta energija grąžinama į tinklą.
Šiuo metu veikiančių baterijų galia jau didesnė nei Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės 900 MW galia.
Tačiau vien galia nepasako visko.
Svarbi ir talpa. Maždaug 2,5 GWh reiškia, kad dabartinės baterijos negalėtų visą šalį aprūpinti elektra kelias paras. Jos labiau skirtos kelių valandų balansavimui – perkelti pigios elektros perteklių iš vienos paros dalies į kitą.
Iki metų pabaigos gali būti perkopta 2 GW riba
Kaupiklių bumas dar tik įsibėgėja.
Jeigu suplanuoti projektai bus užbaigti, iki 2026 metų pabaigos Lietuvoje veikiančių baterijų galia gali viršyti 2 GW, o talpa – 4 GWh.
Tai jau būtų didesnė galia nei momentinis Lietuvos elektros poreikis daugeliu šiltojo sezono valandų.
Dar daugiau projektų laukia eilėje.
Todėl energetikos sistema palaipsniui keičiasi: anksčiau pagrindinis klausimas buvo, kur pagaminti pakankamai elektros, o dabar vis dažniau teks spręsti, kur padėti jos perteklių.
Antras sprendimas – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Lietuva jau seniai turi vieną milžinišką energijos kaupimo įrenginį – Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.
Kai elektros sistemoje yra perteklius, vanduo pumpuojamas į viršutinį baseiną. Kai elektros reikia daugiau, vanduo leidžiamas žemyn ir gaminama elektra.
Tai iš esmės milžiniška vandens baterija.
Didėjant saulės ir vėjo gamybai Kruonio vaidmuo tik didės, nes jis gali padėti perkelti elektros energiją iš pigių valandų į brangesnes.
Trečias kelias – eksportuoti elektrą
Jeigu Lietuvoje elektros per daug, ją galima parduoti kaimyninėms valstybėms.
Tam naudojamos tarptautinės elektros jungtys.
Tačiau čia yra problema: kai Lietuvoje labai saulėta ar vėjuota, panaši situacija neretai būna ir aplinkinėse valstybėse.
Tada elektros perteklių vienu metu turi ne viena šalis.
Todėl eksportas yra svarbus, bet jis negali būti vienintelis sprendimas.
Ketvirtas kelias – vartoti elektrą tada, kai ji pigiausia
Ateityje vis svarbesnis taps lankstus elektros vartojimas.
Elektromobilį nebūtina krauti 19 valandą vakaro, kai visi grįžta iš darbo. Jį galima automatiškai pradėti krauti vidurdienį, kai saulės elektrinės gamina daugiausia.
Tas pats galioja šilumos siurbliams, vandens šildytuvams, pramonės įrenginiams ir kitai daug energijos naudojančiai technikai.
Jeigu milijonai elektros vartojimo sprendimų bus automatiškai perkeliami į pigiausias valandas, dalis perteklinės elektros bus sunaudojama net nestatant papildomų baterijų.
Gaminantiems vartotojams problema jau matoma
Elektros perteklius aktualus ne tik didelėms elektrinėms.
Dešimtys tūkstančių gyventojų jau susiduria su situacija, kai jų saulės elektrinė per metus pagamina daugiau elektros, nei šeima iš tikrųjų suvartoja.
Todėl didžiausia saulės elektrinė ne visada reiškia didžiausią naudą.
Ateityje vis daugiau namų ūkių gali rinktis ne papildomus saulės modulius, o bateriją, elektromobilį, išmanų vandens šildymą ar kitą būdą daugiau elektros suvartoti vietoje.
Dar vienas variantas – elektrą paversti šiluma
Kai elektra itin pigi, ją galima panaudoti šilumai gaminti.
Dideli elektriniai katilai ir šilumos siurbliai gali šildyti vandenį centralizuoto šildymo sistemoms.
Karštą vandenį didelėse talpyklose galima išlaikyti ilgiau nei elektrą paprastoje baterijoje.
Tai ypač įdomus sprendimas miestams, nes perteklinė elektros energija gali būti paversta šiluma ir panaudota vėliau.
Tolimesnėje ateityje – žaliasis vandenilis
Dar vienas kelias yra elektrolizė.
Elektros perteklius naudojamas vandeniui skaidyti ir gaminti vandenilį.
Vandenilis vėliau gali būti panaudotas pramonėje, transporte ar kitose srityse, kurias sunku tiesiogiai elektrifikuoti.
Tačiau tai nėra stebuklingas sprendimas.
Elektros pavertimas vandeniliu ir vėlesnis jos panaudojimas turi nemažus energijos nuostolius, todėl trumpalaikiam kelių valandų elektros kaupimui baterijos yra efektyvesnės.
Vandenilis prasmingesnis tada, kai kalbama apie didelius energijos kiekius ir ilgesnį laikotarpį.
Ar gali tekti tiesiog išjungti saulės ar vėjo elektrines?
Taip.
Jeigu elektros bus pagaminama daugiau, nei galima suvartoti, eksportuoti ar sukaupti, dalį elektrinių tam tikromis valandomis gali tekti riboti.
Energetikoje tai nėra katastrofa.
Problema prasidėtų tada, jei tokios situacijos taptų labai dažnos. Tuomet elektrinės pagamintų mažiau parduodamos energijos, o investicijų atsiperkamumas prastėtų.
Todėl naujų saulės ir vėjo projektų plėtra vis labiau turės vykti kartu su baterijomis, stipresniais tinklais, lanksčiu vartojimu ir eksporto galimybėmis.
Lietuva artėja prie visiškai naujo energetikos etapo
Daugelį metų Lietuvos energetikos problema buvo elektros trūkumas ir priklausomybė nuo importo.
Dabar situacija pradeda keistis.
Turime daugiau nei 6,5 GW saulės ir vėjo elektrinių, daugiau kaip 1 GW baterijų, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir sparčiai augantį gaminančių vartotojų skaičių.
Kitas etapas bus sudėtingesnis: nebeužteks klausti, kiek elektrinių galime pastatyti.
Svarbiausias klausimas taps kitas – kaip kiekvieną pagamintą kilovatvalandę panaudoti tada ir ten, kur ji turi didžiausią vertę.
Jeigu Lietuvai pavyks suderinti saulę, vėją, baterijas, Kruonį, tarptautines jungtis ir išmanų vartojimą, elektros perteklius gali tapti ne problema, o vienu didžiausių šalies energetinių pranašumų.
