Pagrindinis ĮdomybėsKepenys riebėja ne tik nuo alkoholio: šie įpročiai ir produktai gali smarkiai padidinti riziką

Kepenys riebėja ne tik nuo alkoholio: šie įpročiai ir produktai gali smarkiai padidinti riziką

by admin

Kai kalbama apie suriebėjusias kepenis, daugelis pirmiausia pagalvoja apie alkoholį. Tačiau tai tik dalis tiesos. Kepenų suriebėjimas gali išsivystyti ir žmonėms, kurie alkoholio beveik nevartoja arba jo nevartoja visai.

Ši būklė šiandien dažnai vadinama metaboline disfunkcija susijusia steatotine kepenų liga, arba MASLD. Ji glaudžiai siejama su antsvoriu, ypač riebalų kaupimusi pilvo srityje, 2 tipo cukriniu diabetu, padidėjusiais trigliceridais, cholesterolio pokyčiais ir mažu fiziniu aktyvumu.

Problema ta, kad kepenų suriebėjimas dažnai ilgą laiką nesukelia jokių aiškių simptomų. Žmogus gali jaustis visiškai normaliai ir apie pokyčius sužinoti tik atlikęs kraujo tyrimus ar pilvo organų echoskopiją.

Todėl verta žinoti ne vien tai, ko vengti, bet ir kokie kasdieniai įpročiai labiausiai stumia kepenis nepalankia kryptimi.

Saldūs gėrimai – viena didžiausių problemų

Vienas svarbiausių dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, yra saldinti gėrimai.

Gaivieji gėrimai, energetiniai gėrimai, saldinta arbata, kai kurie sportiniai gėrimai ir net dalis sulčių gali turėti daug paprastųjų cukrų.

Ypač svarbi yra fruktozė. Kai jos su maistu ir gėrimais gaunama daug, kepenys dalį perteklinės energijos gali paversti riebalais.

Todėl žmogus gali nevartoti alkoholio, bet kasdien išgerti kelis buteliukus saldaus gėrimo ir vis tiek didinti kepenų suriebėjimo riziką.

Būtent todėl oficialiose rekomendacijose saldintų gėrimų ribojimas minimas kaip vienas svarbiausių mitybos pokyčių.

Ne vien cukrus – problema ir nuolatinis kalorijų perteklius

Kepenys nepradeda riebėti nuo vieno pyrago gabalėlio ar vienos picos.

Didesnė problema yra ilgalaikis energijos perteklius.

Kai žmogus nuolat suvalgo daugiau kalorijų, nei organizmas sunaudoja, didėja kūno svoris ir ypač visceralinių, arba pilvo ertmėje esančių, riebalų kiekis.

Būtent pilvinis nutukimas yra vienas svarbiausių metabolinės kepenų ligos rizikos veiksnių.

Todėl svarbu ne demonizuoti vieną konkretų maistą, o vertinti bendrą mitybos modelį.

Jeigu didžiąją raciono dalį sudaro labai kaloringas, stipriai perdirbtas maistas, saldumynai, saldinti gėrimai ir didelės porcijos, rizika auga.

Balta duona, saldumynai ir rafinuoti angliavandeniai

Rafinuoti angliavandeniai labai greitai pasisavinami ir gali sukelti staigesnius gliukozės kiekio kraujyje svyravimus.

Balta duona, bandelės, sausainiai, pyragai, saldūs pusryčių dribsniai ir kiti panašūs produktai nėra „nuodai“, tačiau jų perteklius nėra palankus metabolinei sveikatai.

Ypač tada, kai kartu žmogus mažai juda ir turi antsvorio.

Vietoje jų dažniau verta rinktis viso grūdo produktus, daržoves, ankštinius ir kitus mažiau perdirbtus angliavandenių šaltinius.

Sotieji ir transriebalai – dar vienas signalas

Riebalai savaime nėra blogis.

Tačiau svarbu, kokie riebalai vyrauja racione.

Dažnas didelio kiekio sočiųjų riebalų vartojimas, ypač kartu su kalorijų pertekliumi, gali prisidėti prie metabolinių problemų.

Daug jų gali būti riebiuose mėsos gaminiuose, perdirbtoje mėsoje, kai kuriuose konditerijos gaminiuose, greitajame maiste ir produktuose su daug sviesto ar palmių riebalų.

Transriebalų šiandien maisto produktuose jau mažiau nei anksčiau, tačiau jų vis dar gali pasitaikyti kai kuriuose stipriai perdirbtuose gaminiuose.

Palankesnis pasirinkimas – daugiau nesočiųjų riebalų, kurių yra alyvuogių aliejuje, riešutuose, sėklose ir žuvyje.

Perdirbta mėsa – ne kasdieniam meniu

Dešros, dešrelės, rūkyti gaminiai, šoninė ir kiti perdirbtos mėsos produktai gali turėti daug kalorijų, druskos ir sočiųjų riebalų.

Vienkartinis sumuštinis su dešra kepenų nesuriebins.

Tačiau kai tokie produktai sudaro didelę kasdienės mitybos dalį, kartu su mažu fiziniu aktyvumu ir pertekliniu svoriu tai gali prisidėti prie bendros rizikos.

Todėl verta ne drausti sau viską, o keisti proporcijas.

Kasdieniam maistui dažniau rinktis žuvį, paukštieną, ankštinius ir mažiau perdirbtus baltymų šaltinius.

Didelės porcijos vakare – problema ne dėl paros laiko

Dažnai sakoma, kad „valgyti po 18 valandos kenkia kepenims“.

Tai per daug supaprastinta.

Svarbiausia nėra konkreti valanda.

Svarbiau tai, kiek kalorijų per dieną suvartojama iš viso.

Tačiau praktiškai būtent vakare žmonės dažnai persivalgo, užkandžiauja žiūrėdami televizorių, renkasi saldumynus ar greitą maistą.

Todėl problema kyla ne dėl laikrodžio, o dėl įpročio nuolat suvartoti energijos perteklių.

Sėdimas gyvenimo būdas kepenims taip pat nepatinka

Žmogus gali galvoti, kad kepenų problema yra tik mityba.

Tačiau fizinio aktyvumo trūkumas yra atskiras rizikos veiksnys.

Reguliarus judėjimas padeda gerinti jautrumą insulinui, kontroliuoti svorį ir mažinti riebalų kaupimąsi kepenyse.

Naudos gali duoti net ir toks fizinis aktyvumas, kuris nesukelia didelio svorio kritimo.

Todėl nebūtina iš karto pradėti intensyviai sportuoti.

Greitesnis vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, plaukimas ar kita reguliari veikla jau yra žingsnis į gerą pusę.

Antsvoris – vienas stipriausių signalų

Ypač svarbus ne vien bendras kūno svoris, bet ir riebalų kaupimasis pilvo srityje.

Didelė liemens apimtis dažnai siejama su metaboliniu sindromu, atsparumu insulinui ir didesne kepenų suriebėjimo rizika.

Tai nereiškia, kad kiekvienas antsvorio turintis žmogus turi suriebėjusias kepenis.

Tačiau rizika yra didesnė.

Lygiai taip pat ir lieknas žmogus gali turėti MASLD, ypač jei turi kitų metabolinių rizikos veiksnių.

Todėl vien iš išvaizdos kepenų būklės nustatyti negalima.

2 tipo diabetas ir kepenys labai glaudžiai susiję

Žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, kepenų suriebėjimo rizika yra gerokai didesnė.

Tai susiję su atsparumu insulinui ir tuo, kaip organizmas apdoroja gliukozę bei riebalus.

Jeigu žmogus turi diabetą, padidėjusius trigliceridus, aukštą kraujospūdį ar padidėjusią liemens apimtį, kepenų būklę verta vertinti ypač atidžiai.

Šie dalykai dažnai eina kartu.

Alkoholis vis tiek išlieka svarbus

Nors kepenys gali riebėti ir be alkoholio, tai nereiškia, kad alkoholis tampa nekaltas.

Alkoholis gali atskirai pažeisti kepenis ir dar labiau apsunkinti situaciją, jeigu žmogus jau turi metabolinį kepenų suriebėjimą.

Todėl turint diagnozuotą kepenų problemą alkoholio vartojimą verta aptarti su gydytoju.

Kai kuriems žmonėms gali būti rekomenduojama jo visiškai atsisakyti.

„Detox“ papildai kepenų neišvalo

Tai viena labiausiai paplitusių klaidinančių idėjų.

Internete galima rasti daugybę papildų ir arbatų, kurios esą „valo kepenis“.

Tačiau kepenys nėra filtras, kurį reikia periodiškai išplauti specialiu gėrimu.

Dar daugiau – kai kurie augaliniai papildai patys gali sukelti kepenų pažeidimą.

Todėl prieš vartojant neaiškius papildus ar „kepenų valymo“ preparatus verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Ar galima kepenų suriebėjimą sumažinti?

Dažnai – taip.

Ankstyvos stadijos kepenų suriebėjimas gali sumažėti pakeitus gyvenimo būdą.

Jeigu yra antsvorio, net palyginti nedidelis svorio sumažėjimas gali sumažinti riebalų kiekį kepenyse.

Svarbu, kad svoris kristų palaipsniui.

Labai greitas badavimas ar ekstremalus svorio metimas nėra geras sprendimas ir tam tikrais atvejais net gali pabloginti kepenų būklę.

Naudingiausia – ilgalaikiai pokyčiai, kurių žmogus gali laikytis ne savaitę, o metų metus.

Ką valgyti dažniau?

Palankesnis mitybos modelis paprastai reiškia daugiau:

  • daržovių;
  • ankštinių produktų;
  • viso grūdo produktų;
  • žuvies;
  • riešutų ir sėklų;
  • nesočiųjų riebalų;
  • mažiau perdirbto maisto.

Vaisių bijoti nereikia.

Nors juose yra natūralių cukrų, visas vaisius kartu suteikia skaidulų ir paprastai nėra tas pats, kas saldintas gėrimas.

Visai kita situacija – dideli kiekiai sulčių ar saldintų gėrimų, kuriuos labai lengva išgerti greitai ir suvartoti daug cukraus.

Kepenys dažnai neskauda

Tai viena klastingiausių šios būklės savybių.

Daugelis žmonių, turinčių suriebėjusias kepenis, nejaučia nieko.

Kartais gali pasireikšti nuovargis, bendras negalavimas ar diskomfortas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje.

Tačiau simptomų nebuvimas nereiškia, kad kepenys tikrai sveikos.

Būklė neretai nustatoma atsitiktinai atliekant kraujo tyrimus ar echoskopiją dėl visai kitos priežasties.

Kada verta pasitikrinti?

Pasikalbėti su gydytoju verta, jeigu turite kelis rizikos veiksnius vienu metu.

Pavyzdžiui:

  • antsvorį ar nutukimą;
  • didesnę liemens apimtį;
  • 2 tipo cukrinį diabetą;
  • aukštus trigliceridus;
  • cholesterolio sutrikimų;
  • aukštą kraujospūdį;
  • mažai judate.

Gydytojas gali paskirti kepenų fermentų tyrimus, kitus kraujo tyrimus ar echoskopiją.

Svarbu suprasti, kad vien normalūs kepenų fermentai ne visada visiškai atmeta kepenų suriebėjimą, todėl vertinama bendra situacija.

Kada jau būtina kreiptis skubiau?

Jeigu atsiranda akių ar odos pageltimas, stiprus pilvo tinimas, sumišimas, kraujavimas, vemiama krauju ar išmatos tampa juodos, tai nėra simptomai, kuriuos reikėtų stebėti namuose.

Tokie požymiai gali rodyti rimtą kepenų pažeidimą ar kitą skubią būklę.

Tokiu atveju reikia medicininės pagalbos.

Kepenims labiausiai kenkia ne vienas produktas, o visas gyvenimo modelis

Didžiausia klaida būtų ieškoti vieno „blogiausio“ produkto.

Kepenys riebėja ne todėl, kad vieną kartą suvalgėte picą ar saldainį.

Problema formuojasi tada, kai ilgą laiką susideda keli veiksniai: per daug kalorijų, saldžių gėrimų, mažai fizinio aktyvumo, didėjantis svoris, atsparumas insulinui ir kiti metaboliniai sutrikimai.

Todėl ir sprendimas nėra vienas stebuklingas produktas.

Svarbiausia – mažiau saldintų gėrimų ir stipriai perdirbto maisto, daugiau judėjimo, tinkamas kūno svoris ir metabolinės sveikatos kontrolė.

Kepenys turi didelį gebėjimą atsistatyti, tačiau geriausi rezultatai pasiekiami ne tada, kai ieškome „detox“ gėrimo, o tada, kai pakeičiame kasdienius įpročius.

REKLAMA

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite