Kartais už tai, ko norime, sumokame gerokai daugiau, nei iš pradžių planavome. Ir kalba čia visai ne apie pinigus. Vieni žmonės moka savo laiku, kiti – ramybe, treti – laisve, o kai kurie taip stengiasi pateisinti kitų lūkesčius, kad galiausiai pamiršta paklausti savęs, ko nori patys.
Šis pasirinkimo testas kviečia į save pažvelgti kiek neįprastai. Prieš jus – penki skirtingi aukštakulnių variantai. Nesistenkite išsirinkti madingiausių, praktiškiausių ar brangiausiai atrodančių. Pasikliaukite pirmuoju įspūdžiu.
Kurie aukštakulniai jums patinka labiausiai?
Įsiminkite pasirinktą numerį ir perskaitykite jo aprašymą. Galbūt rezultatas primins apie dalyką, kurio kainą kasdienybėje ne visada pastebite.
Svarbu: tai pramoginis savęs pažinimo testas, o ne psichologinis vertinimas ar diagnozė.
1. Dažniausiai permokate savo laiku
Jeigu pirmiausia pasirinkote pirmuosius aukštakulnius, viena didžiausių jūsų stiprybių gali būti kantrybė. Neskubate visko mesti vos atsiradus pirmajam sunkumui. Esate linkę palaukti, išanalizuoti situaciją, duoti žmogui dar vieną galimybę arba pabandyti dar kartą.
Tai vertinga savybė, tačiau ji turi ir kitą pusę.
Kartais galite per ilgai laukti to, kas jau seniai nerodo jokių pokyčių. Dar vienas mėnuo, dar vienas pažadas, dar vienas bandymas, dar vienas „pažiūrėsime, kaip bus“.
Taip nepastebimai praeina laikas.
Tai gali pasireikšti santykiuose, darbe, draugystėje ar net nedideliuose kasdieniuose sprendimuose. Jūs jau suprantate, kad situacija jūsų nebetenkina, tačiau galutinį sprendimą vis tiek nukeliate.
Jūsų stiprybė – gebėjimas nepasiduoti per anksti. Tačiau svarbu atskirti atkaklumą nuo laukimo vien dėl to, kad sunku paleisti.
Kartais verta savęs paklausti: jeigu po pusmečio niekas nepasikeistų, ar vis dar norėčiau būti šioje situacijoje?
Atsakymas gali būti labai iškalbingas.
2. Dažniausiai permokate savo ramybe
Antrąjį variantą pasirinkę žmonės gali būti įpratę susitvarkyti net tada, kai aplinkybės nėra lengvos.
Iš šalies galite atrodyti stiprūs ir susikaupę. Kai atsiranda problema, nepuolate panikuoti – ieškote sprendimo. Kai reikia užbaigti darbą, susiimate ir padarote. Kai kiti abejoja, jūs dar bandote.
Tačiau aplinkiniai ne visada mato, kiek visa tai jums kainuoja.
Galvoje dar ilgai sukasi pokalbiai, sprendimai ir galimi scenarijai. Net ilsėdamiesi galite mintimis grįžti prie to, ką reikėtų padaryti rytoj. Kartais norisi kontroliuoti net tai, ko iš tikrųjų kontroliuoti neįmanoma.
Todėl tikroji jūsų „sąskaita“ gali ateiti ne iš karto.
Tikslas pasiektas, problema išspręsta, tačiau viduje vis dar jaučiama įtampa.
Jums ypač svarbu prisiminti, kad gebėjimas kažką ištverti dar nereiškia, kad privalote tai ištverti.
Prieš priimdami dar vieną sudėtingą įsipareigojimą paklauskite savęs: ar man svarbus tik rezultatas, ar ir tai, kaip jausiuosi jo siekdamas?
3. Dažniausiai permokate savo laisve
Jeigu labiausiai patraukė trečiasis variantas, tikėtina, kad jums svarbu būti patikimu žmogumi.
Jeigu pažadate – stengiatės ištesėti. Jeigu žmogus jums rūpi – randate jam laiko. Jeigu turite tikslą – galite nemažai paaukoti, kad jį pasiektumėte.
Problema atsiranda tada, kai maži kompromisai pradeda nepastebimai jungtis į vieną didelį apribojimą.
Iš pradžių pakeičiate vieną savo planą. Vėliau – kitą. Dar po kurio laiko tampate žmogumi, kuris beveik visada yra pasiekiamas, pasiruošęs padėti ar prisitaikyti.
Vieną dieną galite pastebėti, kad jūsų pačių norams liko labai mažai vietos.
Ir nebūtinai dėl to kaltas kitas žmogus. Kartais patys atiduodame savo erdvę net neprašomi.
Jūsų stiprybė – atsidavimas. Tačiau sveikas artumas neturėtų reikšti visiško savęs atsisakymo.
Pagalvokite, kada paskutinį kartą kažko atsisakėte vien todėl, kad jūs pats to nenorėjote, o ne todėl, kad negalėjote.
Gebėjimas pasakyti „ne“ kartais yra ne egoizmas, o būdas išsaugoti pakankamai vietos savo gyvenimui.
4. Dažniausiai permokate savo savigarba
Ketvirtasis pasirinkimas gali būti artimas žmonėms, kurie moka ieškoti kompromiso.
Tikriausiai suprantate, kad pasaulis nėra tobulas. Ne kiekvienas nemalonus komentaras vertas konflikto, ne kiekvieną ginčą būtina laimėti, o kartais išmintingiausia tiesiog judėti toliau.
Tai brandus požiūris – iki tam tikros ribos.
Problema prasideda tuomet, kai dėl ramybės pradedate toleruoti dalykus, kurie nuolat žeidžia.
Tai nebūtinai didžiuliai konfliktai. Kartais viskas susideda iš smulkmenų: nemalonaus tono, nuvertinimo, neištesėtų pažadų, nuolatinio poreikio teisintis ar jausmo, kad jūsų poreikiai visada lieka antroje vietoje.
Kiekvienas atskiras atvejis gali atrodyti pernelyg mažas, kad dėl jo kiltų konfliktas.
Tačiau šimtai mažų nuolaidų ilgainiui tampa didele kaina.
Todėl jums gali būti naudinga atskirti du dalykus: kompromisą ir savęs nuvertinimą.
Kompromiso metu abi pusės kažkiek prisitaiko. Jeigu prisitaikote beveik visada tik jūs, tai jau visai kita situacija.
5. Dažniausiai permokate bandydami atitikti lūkesčius
Penktąjį variantą pasirinkusiam žmogui gali būti svarbu išlaikyti tam tikrą savo standartą.
Norisi atrodyti gerai. Atlikti darbą gerai. Nepasirodyti nepasiruošusiam. Nenuvilti žmonių. Ištesėti pažadą. Neparodyti silpnumo net tuomet, kai viduje viskas nėra taip paprasta.
Tokie žmonės neretai sulaukia komplimentų dėl savo atsakingumo ir susikaupimo.
Tačiau yra problema – kartelė gali kilti vis aukščiau.
Tai, kas kažkada buvo jūsų pasirinkimas, pamažu tampa pareiga. Jau nebe „noriu tai padaryti gerai“, o „negaliu sau leisti padaryti prasčiau“.
Ir tada net poilsis gali pradėti kelti kaltę.
Kartais verta savęs paklausti: kas iš tikrųjų iš manęs to reikalauja?
Gali paaiškėti, kad dalis žmonių seniai nieko panašaus nesitiki. Standartą vis dar palaikote jūs patys, nes prie jo pripratote.
Jūsų ambicijos nėra problema. Problema prasideda tada, kai nebeleidžiate sau būti pavargę, persigalvoti, suklysti arba tiesiog pasirinkti paprastesnį kelią.
Kodėl kartais nepastebime tikrosios kainos?
Didžiausios gyvenimo „išlaidos“ dažniausiai neturi kainos etiketės.
Prarastos dvi valandos neatrodo pavojingai. Vienas nemalonus pokalbis taip pat. Vieną kartą pakeisti savo planus dėl kito žmogaus nėra problema. Vieną kartą nutylėti – irgi.
Tačiau kai tas pats scenarijus kartojasi nuolat, mažos išlaidos pradeda kauptis.
Būtent todėl verta kartais vertinti ne vien rezultatą.
Galite gauti tai, ko norėjote, ir vis tiek būti sumokėję per daug.
Vienas žmogus pasiekia tikslą visiškai išsekęs. Kitas išsaugo santykius, tačiau juose nebesijaučia savimi. Trečias atrodo nepriekaištingai kitų akyse, tačiau pats nebeprisimena, kada paskutinį kartą darė tai, ko nuoširdžiai norėjo.
Rezultatas tada nebepasako visos istorijos.
Vienas klausimas, kurį verta sau užduoti dažniau
Prieš dar kartą dėl kažko kovodami, laukdami, prisitaikydami ar bandydami viską padaryti nepriekaištingai, sustokite ties vienu paprastu klausimu:
„Kiek man tai kainuoja?“
Ne tik eurais.
Kiek tai kainuoja laiko? Kiek ramybės? Kiek laisvės? Ar dėl to tenka peržengti savo ribas? Ar bandote patenkinti savo norą, ar kažkieno kito lūkesčius?
Kartais atsakymas parodo, kad tikslas tikrai vertas pastangų.
O kartais paaiškėja, kad problema visai ne tai, jog negalite gauti to, ko norite. Problema ta, kad už tai prašoma kina, kurios jums nebėra prasmės mokėti.
