Dar vasarą sodriai žalia buvusi tuja rudenį gali staiga pradėti geltonuoti, ruduoti ar mesti dalį šakelių. Pirmoji mintis dažnai būna paprasta – gal per stipriai nukirpau? Gal pažeidžiau šaknis? O gal augalui tiesiog trūksta vandens?
Priežasčių iš tiesų gali būti daug, tačiau ne visos jos vienodai pavojingos. Kartais geltonuojanti tuja tiesiog natūraliai atsikrato senų vidinių spyglių. Kitais atvejais spalvos pokytis gali būti pirmasis ženklas, kad šaknys negauna deguonies, pradėjo pūti arba buvo pažeistos.
Svarbiausia ne skubėti berti trąšas ar pilti daugiau vandens, o pirmiausia išsiaiškinti, kur tiksliai geltonuoja tuja ir kokia yra žemė aplink jos šaknis.
Ne kiekviena geltona šakelė reiškia problemą
Rudenį tujos natūraliai atnaujina dalį savo lajos.
Jeigu geltonuoja daugiausia šakelės augalo viduje, arčiau kamieno, o išorinė lajos dalis išlieka žalia ir gyvybinga, dažnai tai yra natūralus procesas.
Senesni spygliai gauna mažiau šviesos, palaipsniui paruduoja ir nukrinta.
Tai gali atrodyti gana dramatiškai, ypač tankioje tujoje, tačiau pats augalas nebūtinai serga.
Visai kita situacija, jeigu geltonuoja:
- išoriniai ūglių galiukai;
- visa viena tujos pusė;
- augalas nuo apačios iki viršaus;
- keli gretimi augalai;
- šakelės ne tik geltonos, bet ir sausos bei trapios.
Tokiu atveju verta ieškoti konkrečios priežasties.
Ar netinkamas kirpimas gali pražudyti tują?
Paprastas apkarpymas šaknų sistemos paprastai nesunaikina.
Tačiau tujos turi vieną savybę, kurią sodininkai kartais pamiršta: jos prastai atželia iš senos, visiškai plikos medienos.
Jeigu kerpant pašalinama visa žalia ūglio dalis ir lieka tik sena ruda šaka, toje vietoje žaluma gali nebeatsinaujinti.
Todėl tują geriau formuoti reguliariai ir nepašalinti pernelyg didelės žaliosios masės vienu kartu.
Tačiau net ir stipriai apkarpius tują, dažniau nukenčia laja, o ne šaknys.
Jeigu visas augalas pradeda gelsti netrukus po kirpimo, verta patikrinti, ar problema nesutapo su sausra, užmirkimu arba šaknų pažeidimu.
Viena pavojingiausių klaidų – nuolat šlapia žemė
Daugelis žmonių, pamatę geltonuojančią tują, padaro tai, kas gali situaciją tik pabloginti – pradeda dar daugiau laistyti.
Tačiau tujų šaknims reikia ne tik vandens.
Joms reikia ir oro.
Jeigu dirva nuolat permirkusi, tarp žemės dalelių lieka mažiau deguonies. Šaknys pradeda silpti, o ilgainiui gali prasidėti puvinys.
Iš pradžių augalas gali atrodyti tik šiek tiek išblyškęs.
Vėliau žaluma pradeda gelsti, ruduoti, ūgliai praranda gyvybingumą.
Pavojingiausia tai, kad žmogus mato geltoną tują ir nusprendžia ją dar kartą palaistyti.
Taip problema tik didėja.
Kaip patikrinti, ar tuja neperlaistyta?
Nebūtina spręsti vien pagal paviršių.
Viršutiniai keli centimetrai gali atrodyti sausi, nors giliau žemė tebėra visiškai šlapia.
Atsargiai patikrinkite dirvą maždaug 10–15 centimetrų gylyje.
Jeigu žemė labai šlapia, lipni, susispaudžia į sunkų gumulą ir ilgai neišdžiūsta, papildomo vandens augalui greičiausiai nereikia.
Ypač atsargiems reikia būti sunkiose molingose dirvose, kuriose vanduo nuteka lėtai.
Jeigu po stipraus lietaus prie tujos ilgai telkšo balos, šaknims tai nėra gera vieta.
Tačiau perdžiūvimas taip pat pavojingas
Kita kraštutinė situacija – per mažai vandens.
Ypač jautrios neseniai pasodintos tujos, kurių šaknų sistema dar nespėjo išplisti į aplinkinę dirvą.
Karštą ir sausą laikotarpį jų šaknų gumulas gali išdžiūti daug greičiau nei atrodo.
Tada pirmiausia gali pradėti džiūti ūglių galiukai.
Šakelės praranda elastingumą, geltonuoja ir ruduoja.
Todėl geriausia tujas laistyti ne kasdien po truputį, o rečiau, bet taip, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius.
Nuolat sudrėkintas tik pats paviršius skatina šaknis laikytis aukščiau, kur jos vėliau dar greičiau išdžiūsta.
Per giliai pasodinta tuja gali silpti metų metus
Tai viena klastingiausių sodinimo klaidų.
Pasodinus tują per giliai, jos kamieno pagrindas atsiduria žemėje.
Iš pradžių nieko blogo gali nesimatyti.
Augalas prigyja.
Auga.
Praeina keli mėnesiai ar net ilgesnis laikas.
Tačiau ilgainiui kamieno pagrindas nuolat liečiasi su drėgna žeme, blogėja oro patekimas į viršutinę šaknų zoną ir augalas gali pradėti silpti.
Sodinant šaknies kaklelis neturėtų būti giliai užkastas.
Jeigu aplink tują metams bėgant buvo pilama papildoma žemė, verta patikrinti, ar kamieno pradžia nėra visiškai pasislėpusi.
Mulčias taip pat gali pridaryti žalos
Mulčias tujoms naudingas.
Jis padeda išlaikyti drėgmę, mažina piktžoles ir saugo dirvos paviršių.
Tačiau klaida yra supilti jį tiesiai prie kamieno storu kūgiu.
Kartais aplink medelį padaromas tikras „mulčio kalnas“.
Kamieno apačia tada nuolat lieka drėgna.
Augalui tai nėra naudinga.
Aplink kamieną geriau palikti nedidelį tarpą, o mulčią paskleisti aplink šaknų zoną.
Tas pats galioja ir žemei.
Kamieno nereikia kasmet vis giliau užpilti.
Šaknų pažeidimas gali pasirodyti tik vėliau
Tujos šaknys gali būti pažeistos atliekant darbus šalia augalo.
Pavyzdžiui:
kasant tranšėją;
statant tvorą;
dedant trinkeles;
keičiant bortelius;
vedant kabelį;
sodinant kitą augalą.
Jeigu nukertama reikšminga dalis šaknų vienoje pusėje, tuja nebūtinai pagelsta tą pačią dieną.
Problema gali pasirodyti vėliau.
Ypač įtartina, jeigu pradeda silpti ta lajos pusė, prie kurios neseniai buvo kasama.
Smulkios šaknys atsakingos už didelę dalį vandens ir maisto medžiagų įsisavinimo, todėl jų pažeidimas augalui gali būti rimtas.
Per daug trąšų nėra pagalba
Kai tuja gelsta, norisi ją „pamaitinti“.
Tačiau aklas tręšimas gali būti dar viena klaida.
Per didelė mineralinių trąšų koncentracija gali pažeisti šaknis.
Ypač pavojinga berti didelį trąšų kiekį prie pat kamieno arba į sausą dirvą.
Šaknų pažeidimas nuo druskų pertekliaus kartais vadinamas trąšų nudeginimu.
Augalas tada gali atrodyti tarsi jam trūktų vandens – pradeda gelsti ir džiūti.
Todėl nusilpusios tujos nereikėtų automatiškai tręšti vien todėl, kad jos spalva pasikeitė.
Pirmiausia būtina suprasti priežastį.
Geltonuoja tik viena pusė? Pažiūrėkite, kas vyksta aplink
Vienos pusės geltonavimas suteikia daug informacijos.
Pažiūrėkite:
ar toje pusėje nėra kelio, kuriame žiemą naudojama druska;
ar šalia nekasta;
ar ten neatsispindi stipri saulė nuo sienos ar stiklo;
ar šuo nuolat nešlapinasi toje pačioje vietoje;
ar šaka nebuvo mechaniškai pažeista.
Kartais priežastis yra ne pačioje tujoje, o jos aplinkoje.
Kada įtarti šaknų puvinį?
Šaknų problemą verta įtarti, jeigu tuja gelsta arba ruduoja nepaisant to, kad žemė nuolat drėgna.
Kiti neraminantys požymiai:
augalas silpsta nuo apačios;
naujas augimas menkas;
žemė ilgai neišdžiūsta;
kamieno apačia atrodo neįprastai patamsėjusi;
augalo šaknys, jei kurią nors galima saugiai apžiūrėti, yra tamsios, minkštos ar nemalonaus kvapo.
Sveikos smulkios šaknys paprastai būna tvirtos.
Pūvančios tampa minkštos ir lengvai suyra.
Jeigu įtariamas rimtas šaknų puvinys, vien mažiau laistyti gali nebeužtekti – reikia spręsti drenažo problemą ir įvertinti augalo būklę.
Ko nedaryti geltonuojančiai tujai
Pamačius geltoną tują vienu metu nereikėtų:
stipriai jos apkarpyti;
gausiai patręšti;
kasdien laistyti;
pilti įvairių preparatų nežinant priežasties.
Taip vienu metu pakeičiama per daug sąlygų ir tampa dar sunkiau suprasti, kas iš tiesų vyksta.
Geriau pradėti nuo paprastų dalykų.
Greitas patikrinimas gali daug pasakyti
Pirmiausia pažiūrėkite, kur yra geltona spalva.
Tik viduje? Gali būti natūralus sezoninis atsinaujinimas.
Ant išorinių galiukų? Reikia ieškoti streso priežasties.
Visa viena pusė? Patikrinkite aplinką ir galimą šaknų pažeidimą.
Visa tuja vienodai? Tikrinkite drėgmę ir šaknų zoną.
Tada patikrinkite žemę 10–15 cm gylyje.
Galiausiai apžiūrėkite kamieno pagrindą.
Jeigu jis giliai užkastas žemėje ar mulčiu, atsargiai atlaisvinkite aplink esančią medžiagą.
Kokia klaida labiausiai gali pražudyti tujos šaknis?
Jeigu reikėtų išskirti vieną pavojingiausių ilgalaikių problemų, tai būtų nuolatinis šaknų užmirkimas kartu su prastu drenažu.
Šaknys be deguonies negali normaliai funkcionuoti.
Jeigu tokia situacija trunka ilgai, jos pradeda žūti, o tada augalas nebegali tinkamai paimti vandens net tada, kai aplink jo šaknis vandens yra per daug.
Todėl paradoksalu, bet užmirkusi tuja gali atrodyti panašiai kaip išdžiūvusi.
Abiem atvejais galutinis rezultatas tas pats – augalo viršutinė dalis negauna to, ko jai reikia.
Geltona tuja dar nebūtinai pasmerkta
Svarbiausia nereaguoti paniškai.
Jeigu tuja dar turi daug gyvų žalių ūglių, o problema pastebėta anksti, dažnai galima ją sustabdyti.
Kartais užtenka pakoreguoti laistymą.
Kartais – atlaisvinti užkastą kamieno pagrindą.
Kartais reikia pagerinti drenažą arba tiesiog nustoti kas kelias dienas „gelbėti“ augalą papildomu vandeniu.
O jeigu geltonuoja tik senos vidinės šakelės, gali būti, kad apskritai nieko gelbėti nereikia.
Tujos genėjimas retai pražudo jos šaknis. Kur kas pavojingesni dalykai slypi po žeme – per didelė drėgmė, per gilus pasodinimas, pažeistos šaknys ir netinkamas dirvožemis.
Todėl pamačius geltonuojančią tują pirmiausia verta žiūrėti ne į sekatorių, o į tai, kas vyksta aplink jos kamieną ir po žeme.
