Šiandien kalbėsime apie nerimo sutrikimus, kuriais serga beveik 20 % suaugusių gyventojų, ir apie tai, kaip kasdieniai įpročiai gali subtiliai padidinti stresą. Daugelis žmonių net nepastebi, kaip jų kasdieniai pasirinkimai gali turėti didelę įtaką psichologinei savijautai. Įpročiai, kuriuos ugdome per laiką, gali arba prisidėti prie nerimo mažinimo, arba, priešingai, sustiprinti stresą ir nerimo simptomus. Štai keletas įprastų klaidų, kurios gali pabloginti jūsų emocinę būseną.
Sėdimas gyvenimo būdas
Reguliarus fizinis aktyvumas yra svarbi psichinės sveikatos dalis. Net 10 minučių mankštos per dieną gali padėti sumažinti stresą, pagerinti koncentraciją ir pakelti nuotaiką, nes išsiskiria endorfinai – vadinamieji laimės hormonai. Aktyvumas taip pat gerina kraujotaką ir padeda kūnui efektyviau reguliuoti kortizolio – streso hormono – lygį. Būdami fiziškai aktyvūs, mažiname įtampą, geriname miego kokybę ir tampame energingesni. Todėl verta skirti laiko net ir trumpam pasivaikščiojimui ar lengvam tempimo pratimų rinkiniui.
Valgymo praleidimas
Valgymo plano nesilaikymas arba valgių praleidimas dėl užimtumo gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje, o tai gali sukelti mieguistumą, dirglumą ir nerimą. Kai organizmas ilgą laiką negauna maistinių medžiagų, jis patiria stresą, o tai skatina kortizolio gamybą. Subalansuota mityba ir reguliarus maitinimasis padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje, todėl išlaikoma geresnė nuotaika ir išvengiama staigių energijos šuolių bei kritimų.
Piktnaudžiavimas greitu maistu
Dažnas riebaus ir nesveiko maisto vartojimas ne tik pablogina fizinę būklę, bet ir prisideda prie padidėjusio nervingumo. Tyrimai rodo, kad dieta, kurioje yra daug sočiųjų riebalų ir perdirbtų angliavandenių, gali sumažinti antidepresantų veiksmingumą bei padidinti nerimo simptomus. Be to, nesveikas maistas gali neigiamai paveikti žarnyno mikroflorą, o tai turi tiesioginį ryšį su psichologine savijauta.
Per didelis kofeino vartojimas
Kava padeda mums pabusti ir išlaikyti budrumą, tačiau per didelis jos kiekis gali sustiprinti nerimo simptomus, sukelti širdies plakimą, drebulį ir net panikos priepuolius. Jei esate jautrus kofeinui arba linkęs į nerimą, verta apriboti kavos vartojimą ir ieškoti mažiau stimuliuojančių alternatyvų, pavyzdžiui, žaliosios arbatos ar žolelių užpilų.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Per didelis laiko praleidimas socialiniuose tinkluose gali sukelti nerimą ir sumažinti pasitenkinimą gyvenimu. Nuolatinis savo gyvenimo lyginimas su kitų žmonių „idealiomis“ nuotraukomis gali skatinti pavydą, žemą savivertę ir depresiją. Be to, socialiniai tinklai dažnai sukelia informacijos perkrovą, kuri gali sukelti stresą ir padidinti nerimo lygį.
Miego trūkumas
Miego kokybė tiesiogiai veikia mūsų emocinę būseną. Miegojimas mažiau nei 7 valandas per parą gali pabloginti pažinimo funkcijas, silpninti imunitetą ir padidinti jautrumą stresui. Miego trūkumas taip pat gali sukelti išankstinį nerimą prieš svarbius įvykius, pavyzdžiui, egzaminus ar viešą kalbėjimą. Kokybiškas miegas padeda atstatyti organizmą ir suteikia energijos, todėl svarbu laikytis stabilaus miego režimo.
Izoliacija nuo visuomenės
Socialiniai ryšiai yra labai svarbūs mūsų emocinei būsenai. Bendravimas su artimaisiais ir draugais padeda sumažinti stresą, palaikyti gerą nuotaiką ir jaustis palaikomiems. Pernelyg didelė vienatvė gali sukelti susvetimėjimo jausmą ir skatinti depresiją, todėl svarbu skirti laiko socialinei veiklai ir palaikyti ryšį su kitais žmonėmis.
Liūdnos muzikos klausymas
Muzika tiesiogiai veikia mūsų emocijas. Jei jaučiatės neramūs ar liūdni, liūdnos dainos gali tik pabloginti savijautą. Nors kartais norisi pasiduoti melancholijai, geriau rinktis pozityvesnes melodijas, kurios padės pakelti nuotaiką ir atsipalaiduoti.
Išvada
Įpročiai, kuriuos pasirenkame kiekvieną dieną, gali padidinti stresą arba padėti su juo susidoroti. Dėmesingas požiūris į mitybą, fizinį aktyvumą, miegą ir net žiniasklaidos vartojimą gali žymiai pagerinti jūsų emocinę būseną. Maži pokyčiai kasdienėje rutinoje gali sumažinti nerimo lygį ir padėti jaustis geriau tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Svarbiausia – būti sąmoningiems ir priimti sprendimus, kurie ilgainiui padės išlaikyti gerą savijautą.
