Galbūt nustebsite sužinoję, kad kai kurie dalykai, jūsų nuomone, yra „švarūs“, nėra tokie saugūs, kaip galėtumėte įsivaizduoti. Bakterijos, virusai ir mikrobai slypi netikėčiausiose vietose.
Charlesas Gerba, Arizonos universiteto mikrobiologijos profesorius, yra žinomas aplinkos bakteriologas. Dar aštuntajame dešimtmetyje jis perspėjo apie užteršto vandens „debesius“, kurie užpildo mūsų vonios kambarius kiekvieną kartą, kai nuleidžiame vandenį.
Po daugelio metų jis atrado mikrobų minų, slypinčių ant kempinių, pjaustymo lentų, stalviršių ir kriauklių mūsų virtuvėse. Ir tada jis atvėrė mums akis į nematomą, ligas nešiojantį pasaulį, esantį viešbučio kambario televizoriaus nuotolinio valdymo pultuose.
Ar žinojote, kad 75% žmonių yra naudojęsi savo mobiliuoju telefonu tualete? Dar blogiau, 1 iš 6 žmonių telefone yra išmatų. Štai 15 dalykų, kuriuos atlikę turite kruopščiai nusiplauti rankas.
1. Gatvės fontano ar vandens aušintuvo mygtukas.
Arizonos universiteto mikrobiologijos profesoriaus Charleso Gerbos atliktas tyrimas parodė, kad 23 % fontano mygtukų ATP matavimai buvo didesni nei 300. ATP arba adenozino trifosfatas yra cheminė medžiaga, rodanti bakterijų, mielių ar pelėsių buvimą.
ATP rodmenys virš 100 rodo nešvarų daiktą, o 300+ rodmenys jau pavojingi sveikatai. Bet kuriuo atveju tai yra tikras ženklas, kad net vandens aušintuvas yra puiki vieta užsikrėsti infekcija. Palietę mygtuką, nusiplaukite arba nuvalykite rankas antibakterine servetėle.
2. Šaldytuvo durų rankena.
Šaldytuvo durelėse yra daug enterosgelio, o tai rodo, kad jose yra ligas sukeliančių mikrobų, įskaitant salmonelę. Kai kitą kartą pasieksite šaldytuvo rankenas, jums gali prasidėti skrandžio spazmai.
3. Klaviatūra ir pelė.
Jei skaitote tai dabar, tikriausiai jūsų rankos yra ant klaviatūros. Vidutinė biuro tualeto sėdynė turi 49 mikrobus kvadratiniame centimetre, o klaviatūroje – 3925 mikrobus kvadratiniame centimetre!
4. Batų padas.
Prie batų padų gali prilipti bet kas. Ir net kruopščiai nuvalę ant durų kilimėlio, negalėsite atsikratyti visų bjaurybių. Todėl batus reikia skalbti kiekvieną dieną ir laikyti specialiai batams skirtoje vietoje. Mes net nekalbame apie tai, kad nereikėtų vaikščioti po butą su gatvės batais, o palietus padus geriau gerai nusiplauti rankas.
5. Skalbimo mašina.
Vidutinėje apatinio trikotažo poroje yra 0,1 gramo išmatų. Profesorius Gerba atliko skalbimo mašinų tyrimą ir nustatė, kad 60 % skalbimo mašinų yra žarnyno bakterijų, o 10 % – E. coli. Tai reiškia, kad 100 milijonų E. coli bakterijų ląstelių sukasi jūsų skalbimo mašinoje kiekvieną kartą, kai kraunate naują.
6. Mobilusis telefonas.
Vidutiniame mobiliajame telefone viename kvadratiniame centimetre yra 25 127 mikrobų. Tai 6 kartus blogiau nei klaviatūra ir 500 kartų nešvaresnė nei tualetas. Ekspertai teigia, kad jūsų telefone bakterijų yra daugiau nei ant batų padų.
7. Pinigai.
Mokslinis tyrimas atskleidė, kad viso pasaulio banknotuose buvo kokaino pėdsakų. Ir nemanykite, kad plastiko naudojimas apsaugos jus nuo mikrobų. 8% kreditinių kortelių yra tiek išmatų, kiek nešvariame tualete – tiek, kad susigraudintumėte.
Monetos taip pat neša savo dalį mikrobų. Afrikos mokslininkai išanalizavo monetų pavyzdžius, paimtus iš įvairių gatvės pardavėjų ir kitų vietų Nairobio gyvenamajame rajone.
Jie išskyrė daugybę potencialiai patogeniškų bakterijų, įskaitant E. coli, Klebsiella, Salmonella ir Staphylococcus. Jie taip pat aptiko grybelinių padermių pėdsakų, kurios, kaip žinoma, sukelia ligas, paskatino juos rekomenduoti plauti rankas visiems, tvarkantiems monetas.
8. Pavarų perjungimo svirtis.
Kai vairuojate, paskutinis dalykas, apie kurį galvojate, yra infekcija. Bet veltui! Net ir trumpoje kelionėje ranka daug laiko praleidžia glamonėdama pavarų perjungimo rankenėlę ir rinkdama ten galinčius gyventi mikroorganizmus bei pelėsių sporas. Tyrėjai teigia, kad vairuotojai renkasi pelėsių sporas pakeliui į savo automobilius. Tada jie neša šias sporas į transporto priemonę ir užsidaro viduje teršalais.
9. Viešas tušinukas.
2006 m. pediatras daktaras Hendlis bendradarbiavo su tyrimu, kuriame buvo tiriamas rinovirusų – peršalimo ligas sukeliančių mikrobų – paplitimas viešbučių kambariuose.
Štai ką padarė Hendley ir jo komanda: jie paprašė 15 žmonių, kuriems patvirtinta peršalimo liga, praleisti naktį netoliese esančiame viešbutyje. Čiaudėjusiems svečiams pernakvojus, mokslininkai į patalpas įžengė prieš valytojus ir išbandė įvairius paviršius, ar nėra rinovirusų.
Kaip ir tikėtasi, viruso dalelių jie aptiko ant durų rankenų, televizoriaus nuotolinio valdymo pultelių, šviesos jungiklių, telefonų ir žadintuvų. Tačiau jie taip pat rado didelių sumų ant viešbučių tušinukų.
Ekstrapoliuojant galima daryti prielaidą, kad kiti komunaliniai gardai – bankuose, maisto prekių parduotuvėse, vaikų darželiuose, restoranuose ir universalinėse parduotuvėse – taip pat yra užterštos. Tiesą sakant, daktaras Neilas Schachteris, Sinajaus kalno ligoninės plaučių ligų specialistas, rekomenduoja visada nešiotis savo rašiklį ir „naudoti jį vietoj gydytojo, gimdytojo ar restorano serverio rašiklio“.
10. Skysto muilo dozatorius.
Pasinaudojus viešuoju tualetu būtina nusiplauti rankas. Gerai, visi tai žino. Tačiau ką daryti, jei sužinojote, kad prie kriauklės esančiame dozatoriuje esančiame muile yra tiek pat mikrobų, kiek ir klozete?
Arizonos universiteto mokslininkai teigia, kad tai nėra toks jau toks jau išgalvotas klausimas. Paėmę 132 pakartotinai užpildomų muilo dozatorių viešuosiuose tualetuose ir restoranuose, jie nustatė, kad 23 procentai buvo užkrėsti gyvybingomis bakterijomis, įskaitant Serratia marcescens, Enterobacter aerogenes ir Klebsiella pneumoniae. Beje, tai visi patogenai, vadinasi, gali sukelti ligas.
Be to, mokslininkai mano, kad mikrobai išgyvena nepaisant muilo. Jie metabolizuoja muilu esančias chemines medžiagas, kad išliktų riebūs ir laimingi. Taigi, pasiimkite su savimi alkoholio pagrindu pagamintą dezinfekavimo priemonę ir naudokite ją pasinaudoję tualetu. Naudodami vandenį be muilo, net karštą, bakterijos iš odos nepašalinsite.
11. Eskalatoriaus turėklai.
Naujausi tyrimai rodo, kad eskalatorių turėklai laikomi nešvariausiais objektais prekybos centre, po tualetų ir greito maisto stalų. Išbandę kietos gumos dangą, sudarančią bėgius, mokslininkai aptiko šlykščių daiktų – maisto, kraujo, gleivių, šlapimo ir išmatų – žvėrį. Jie taip pat aptiko potencialiai patogeninių bakterijų, tokių kaip E. coli, kurios taip pat sukelia viršutinių kvėpavimo takų infekcijas.
12. Lifto mygtukas.
Mokslininkai įsitikinę, kad ant lifto iškvietimo mygtuko bakterijų yra daugiau nei ant viešojo tualeto vandens nuleidimo mygtuko. Nežinome, kiek tai tiesa, bet tame yra tam tikra logika: kasdien į liftą skambina dešimtys žmonių, ir negali būti tikras, kad jie tai daro švariomis rankomis. Lifto mygtuko nuvalymas yra juokingas, todėl laikykitės universalios taisyklės: nusiplaukite rankas arba naudokite nešiojamąjį skystą dezinfekavimo priemonę, kai pakilsite liftu.
13. Bankomatų mygtukai.
Ar kada nors matėte žmogų, kuris nusiplauna rankas prieš spausdamas bankomato mygtukus? Geriausiu atveju jie suspaudžiami nenusiimant pirštinių. Tačiau pirštinės saugo tik savo dėvėtoją visiems kitiems, jos palieka dosnią surinktų mikrobų kolekciją kaip suvenyrą. Mokslininkai ant vieno bankomato mygtuko aptiko apie 1200 bakterijų. Vos įvedus kodą į kortelę, ant piršto jų bus surinkta penkis kartus daugiau.
14. Maisto prekių vežimėlio rankena.
Ilgai kentėjusią bakalėjos vežimėlio rankeną kasdien paliečia dešimtys žmonių. Ir taip, savaitė po savaitės, mėnuo po mėnesio. Vežimėlio tarnavimo laikas yra nuo 10 iki 15 metų. Ir visus šiuos metus griebia jį nešvariomis rankomis, liečia gatvės drabužiais, o retkarčiais nušluosto nutrintu skuduru. Maži vaikai dažnai sėdi tokiuose vežimėliuose ir prisideda prie savo indėlio, kurį daugiausia sudaro snargliai ir seilės, kurios puikiai tinka mikroorganizmams daugintis. Tyrimų duomenimis, kas trečio vežimėlio didžiajame prekybos centre rankenoje yra E. coli bakterijų.
15. Jungikliai viešose vietose.
Brūkštelite jungiklius net negalvodami. Jie atrodo švarūs ir blizgūs. Tačiau iš tikrųjų jungiklis yra vienas dažniausiai naudojamų dalykų namuose, kuris liečiasi su oda. Ypač „nepatikimi“ yra jungikliai, atsakingi už šviesą virtuvėje, tualete ir vonios kambaryje. Apie jungiklius viešose vietose net neverta minėti!
Ar dažnai plaunate rankas? Ar naudojate antiseptiką?
