Pažįstama situacija: vienas žmogus namuose sėdi su megztiniu, storomis kojinėmis ir vis tiek skundžiasi šaltomis rankomis, o šalia esantis stebisi: „Kaip tau gali būti šalta? Čia juk šilta.“
Atrodytų, kad atsakymas paprastas – vieni tiesiog mėgsta šilumą labiau nei kiti. Ir iš dalies tai tiesa. Žmonės iš tikrųjų skirtingai jaučia temperatūrą.
Tačiau jeigu šalta beveik nuolat, ypač kai anksčiau taip nebuvo, verta atkreipti dėmesį. Kartais už nuolatinio šalčio pojūčio slepiasi visai paprasti kasdieniai dalykai, o kartais organizmas taip signalizuoja apie pokyčius, kuriuos verta aptarti su gydytoju.
Rankos šaltos, nors kūnui visai nešalta
Pirmiausia reikia atskirti du dalykus.
Viena yra nuolat šąlančios plaštakos ir pėdos, kita – bendras jausmas, kad šalta visam kūnui.
Kai aplinka atvėsta, organizmas stengiasi išlaikyti tinkamą vidaus organų temperatūrą. Kraujagyslės odoje ir galūnėse gali susiaurėti, todėl rankos bei pėdos tampa šaltesnės.
Dėl to žmogus gali turėti ledines rankas, nors jo kūno temperatūra yra visiškai normali.
Kai kuriems žmonėms ši reakcija tiesiog ryškesnė.
Labai mažas kalorijų kiekis gali priversti dažniau šalti
Maistas organizmui nėra tik sotumo jausmas.
Tai energija.
Jeigu žmogus pradeda labai griežtai riboti maistą, praleidinėja valgymus arba ilgą laiką gauna per mažai energijos, gali atsirasti didesnis jautrumas šalčiui.
Ypač tai gali pasijausti numetus nemažai svorio.
Kūno riebalai nėra vien energijos atsarga – poodinis riebalinis sluoksnis taip pat prisideda prie šilumos izoliacijos.
Todėl du vienodo ūgio žmonės toje pačioje patalpoje nebūtinai jaus temperatūrą vienodai.
Tačiau nuolatinis šaltis nėra priežastis pradėti valgyti bet ką ir kuo daugiau. Jeigu jis atsirado kartu su neplanuotu svorio kritimu ar kitais simptomais, geriau ieškoti priežasties.
Geležies trūkumas – viena iš priežasčių, apie kurią verta pagalvoti
Jeigu kartu su šalčio pojūčiu atsiranda neįprastas nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas ar dusulys fizinio krūvio metu, verta pasitarti su gydytoju.
Viena iš galimų priežasčių – mažakraujystė.
Pavyzdžiui, esant geležies stokos anemijai organizmui sunkiau efektyviai pernešti deguonį.
Tačiau vien iš šaltų rankų nuspręsti, kad žmogui trūksta geležies, negalima.
Ir geležies papildų nereikėtų pradėti vartoti vien pagal nuojautą.
Tinkamą atsakymą gali padėti rasti kraujo tyrimai ir gydytojo įvertinimas.
Kartais verta patikrinti skydliaukę
Skydliaukė yra nedidelė, tačiau jos gaminami hormonai dalyvauja reguliuojant daugybę organizmo procesų.
Kai skydliaukės veikla sulėtėja, vienas iš galimų simptomų yra padidėjęs jautrumas šalčiui.
Tačiau dažniausiai jis nebūna vienintelis.
Kartu gali pasireikšti nuovargis, mieguistumas, sausesnė oda, vidurių užkietėjimas, svorio pokyčiai ar kiti simptomai.
Svarbiausia – nebandyti diagnozuoti skydliaukės sutrikimo pagal vieną požymį.
Nuolat šąlant ir pastebint kitus pasikeitimus verta kreiptis į gydytoją, kuris prireikus paskirs tyrimus.
Kodėl moterys ir vyrai kambario temperatūrą kartais vertina visiškai skirtingai?
Ši tema sukelia daugybę buitinių ginčų.
Vienas nori atidaryti langą, kitam jau reikia pledo.
Temperatūros pojūtį veikia kūno sudėjimas, raumenų masė, hormoniniai veiksniai, kraujotaka, aktyvumas ir individuali termoreguliacija.
Raumenys gamina šilumą, todėl didesnę raumenų masę turintis žmogus tam tikromis sąlygomis gali jaustis šilčiau.
Tačiau tai nėra taisyklė, pagal kurią kiekvienam vyrui visada karšta, o kiekvienai moteriai šalta.
Individualūs skirtumai gali būti didžiuliai.
Šaltos rankos gali būti susijusios ir su stresu
Stresas nėra vien mintys galvoje.
Kai jaučiame įtampą, organizme vyksta realūs fiziologiniai pokyčiai.
Keičiasi širdies darbas, kvėpavimas ir kraujagyslių tonusas.
Todėl kai kurie žmonės stresinėje situacijoje pastebi, kad jų rankos tampa neįprastai šaltos.
Kartais jos net pradeda prakaituoti ir kartu atrodo ledinės.
Jeigu šaltos rankos dažniausiai atsiranda prieš svarbų pokalbį, egzaminą ar kitą įtemptą situaciją, verta atkreipti dėmesį ir į šį ryšį.
O jeigu pirštai ne tik šąla, bet ir pakeičia spalvą?
Tai jau įdomesnis signalas.
Kai kurių žmonių pirštai reaguodami į šaltį ar stresą gali labai stipriai pakeisti spalvą – pabąla, vėliau gali pamėlynuoti, o sušilus parausti.
Tai gali būti susiję su Reino fenomenu, kai smulkios kraujagyslės į šaltį ar stresą reaguoja pernelyg stipriu susitraukimu.
Ne kiekvienos šaltos rankos reiškia Reino fenomeną.
Tačiau ryškiai besikeičianti pirštų spalva, skausmas, tirpimas ar dažnai pasikartojantys epizodai yra priežastis pasikalbėti su gydytoju.
Miego trūkumas taip pat gali pakeisti savijautą
Po prastai išmiegotos nakties žmogus gali jaustis ne tik pavargęs.
Gali pasikeisti apetitas, nuotaika, koncentracija ir subjektyvus temperatūros pojūtis.
Jeigu kelias savaites miegama po penkias ar šešias valandas, nereikėtų stebėtis, kad organizmas pradeda elgtis kitaip.
Todėl prieš ieškant egzotiškų paaiškinimų verta įvertinti elementarius dalykus: miegą, maistą, fizinį aktyvumą ir bendrą nuovargį.
Ilgas sėdėjimas irgi turi reikšmės
Įsivaizduokite dvi situacijas.
Vienas žmogus pusvalandį sėdi prie kompiuterio beveik nejudėdamas.
Kitas tuo metu tvarko namus, vaikšto, neša daiktus ir lipa laiptais.
Nors kambario temperatūra ta pati, antrajam greičiausiai bus gerokai šilčiau.
Judant raumenys gamina šilumą.
Todėl dirbant sėdimą darbą šalčio pojūtis gali sustiprėti vien dėl ilgo nejudrumo.
Kartais užtenka atsistoti, kelias minutes pavaikščioti ar atlikti lengvus judesius ir situacija pasikeičia.
Vien šaltos rankos dar nereiškia prastos kraujotakos
Frazę „tau bloga kraujotaka“ žmonės vartoja labai dažnai.
Tačiau mediciniškai tai nėra pakankamas paaiškinimas.
Šaltos galūnės gali atsirasti dėl normalaus kraujagyslių susiaurėjimo šaltyje ir nebūtinai rodo kraujagyslių ligą.
Didesnio dėmesio reikia, jeigu kartu atsiranda skausmas, ilgai trunkantis tirpimas, žaizdos, ryškūs odos spalvos pokyčiai ar simptomai pasireiškia tik vienoje galūnėje.
Tokiais atvejais situaciją verta įvertinti profesionaliai.
Kada nuolatinio šalčio nereikėtų ignoruoti?
Jeigu visą gyvenimą buvote žmogus, kuriam greičiau šalta, ir daugiau niekas nepasikeitė, tai gali būti tiesiog individuali savybė.
Kitokia situacija, jeigu anksčiau temperatūrą toleravote normaliai, o dabar staiga pradėjote nuolat šalti.
Ypač verta atkreipti dėmesį, jeigu kartu atsiranda stiprus nuovargis, nepaaiškinamas svorio pokytis, silpnumas, dusulys, galvos svaigimas, ryškūs odos ar plaukų pokyčiai, tirpimas ar pirštų spalvos pasikeitimai.
Tuomet užuot tiesiog nusipirkus dar vieną šiltą megztinį verta išsiaiškinti priežastį.
Kodėl vienam +21 °C yra šilta, o kitam – šalta?
Nes mūsų kūnai nėra termometrai.
Vienodas skaičius kambario termometre nereiškia vienodo pojūčio kiekvienam žmogui.
Svarbi apranga, fizinis aktyvumas, kūno sudėjimas, nuovargis, miegas, hormoniniai veiksniai ir net tai, ką veikėme prieš kelias minutes.
Todėl ginčas „čia šalta“ – „ne, čia karšta“ iš esmės gali neturėti nugalėtojo.
Abu žmonės gali nuoširdžiai jausti visiškai skirtingai.
Tačiau jeigu jums šalta ne tik vėsiame kambaryje, o beveik visada ir gerokai labiau nei anksčiau, organizmo siunčiamo signalo nereikėtų tiesiog nurašyti charakteriui.
Kartais paaiškinimas bus paprastas – mažai miegojote, ilgai nejudėjote ar nepakankamai valgėte.
O kartais vienas paprastas pokalbis su gydytoju ir keli tyrimai gali parodyti priežastį, apie kurią net nepagalvojote.
Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
