Kai kalbame apie naminę girą, dažniausiai pirmiausia pagalvojame apie duonos pluteles, razinas ir tamsų, saldžiarūgštį gėrimą. Tačiau yra ir gerokai paprastesnis, šiandien kiek primirštas variantas – naminė kmynų gira.
Jos skonis visai kitoks.
Kmynai suteikia ryškų, šiek tiek aštroką aromatą, citrina – gaivumo, o trumpa fermentacija sukuria tą malonų rūgštelės ir lengvo putojimo pojūtį, dėl kurio šaltos giros stiklinė karštą dieną dingsta neįtikėtinai greitai.
Dar vienas šio recepto privalumas – nereikia nei specialios įrangos, nei sudėtingų produktų. Didžiąją dalį jų tikriausiai jau turite virtuvėje.
Kuo kmynų gira skiriasi nuo įprastos duonos giros?
Pagrindinis skirtumas – jos skonis ir aromatas.
Duonos giroje dominuoja skrudintos duonos, salyklo ir fermentacijos natos. Kmynų giroje pagrindinį vaidmenį atlieka prieskonis, kurį dažniausiai esame įpratę sutikti visai kituose patiekaluose.
Kmynus dedame į duoną, varškės sūrį, kopūstus ar bulvių patiekalus, tačiau iš jų galima paruošti ir labai gaivų gėrimą.
Iš pradžių toks derinys gali skambėti neįprastai. Tačiau tinkamai paruošta gira neturėtų būti karti ar priminti stipraus kmynų nuoviro.
Svarbiausia – nepadauginti kmynų ir jų nevirti pernelyg ilgai.
Tuomet išgaunamas aromatas, o ne nemalonus kartumas.
Naminė kmynų gira
Maždaug 3 litrams giros reikės:
- 3 l vandens;
- 2–3 valgomųjų šaukštų kmynų;
- 180–220 g cukraus;
- 1 citrinos;
- apie 5–7 g sausų kepimo mielių;
- saujelės razinų – nebūtina, tačiau jos suteikia papildomo skonio.
Cukraus kiekį galima šiek tiek koreguoti pagal savo skonį. Tačiau fermentuojant nereikėtų jo sumažinti iki visiško minimumo, nes dalį cukraus naudoja mielės.
Pirmasis žingsnis – išgaukite kmynų aromatą
Į puodą supilkite maždaug 3 litrus vandens ir suberkite kmynus.
Užvirkite.
Kai vanduo pradės virti, sumažinkite kaitrą ir pavirkite maždaug 5–10 minučių.
Tuomet puodą nukelkite nuo kaitros, uždenkite ir palikite dar maždaug 20–30 minučių.
Per šį laiką vanduo prisigers kmynų aromato.
Nuoviro spalva neturi būti labai tamsi. Daug svarbiau kvapas – jis turėtų būti aiškiai juntamas, tačiau ne pernelyg intensyvus.
Dabar – cukrus ir citrina
Dar šiltą kmynų nuovirą perkoškite.
Suberkite cukrų ir gerai išmaišykite, kol jis visiškai ištirps.
Tuomet palaukite, kol skystis atvės.
Čia labai svarbi viena taisyklė: mielių negalima berti į karštą skystį.
Per aukšta temperatūra gali mieles pažeisti ir fermentacija neprasidės taip, kaip tikitės.
Kai gėrimas bus vos šiltas arba kambario temperatūros, įspauskite maždaug pusės citrinos sultis. Likusią citrinos dalį galima supjaustyti keliomis plonomis riekelėmis.
Jeigu norite ryškesnės rūgštelės, citrinos sulčių galima įpilti daugiau.
Kada dėti mieles?
Kai kmynų gėrimas jau atvėsęs.
Nedideliame puodelyje sumaišykite mieles su keliais šaukštais paruošto skysčio. Galite įberti žiupsnelį cukraus.
Palaukite maždaug 5–10 minučių ir supilkite į bendrą indą.
Gerai išmaišykite.
Indo sandariai neuždarykite, kol vyksta aktyvi fermentacija. Patogu jį pridengti švaria marle ar laisvai uždėtu dangčiu.
Palikite kambario temperatūroje maždaug 8–12 valandų.
Šiltesnėje virtuvėje procesas gali vykti greičiau, vėsesnėje – lėčiau.
Kaip suprasti, kad gira pradėjo rūgti?
Pažiūrėję į paviršių galite pastebėti mažų burbuliukų.
Gėrimas pradės skleisti kitokį – gaivesnį, fermentacijai būdingą – aromatą.
Paragaukite.
Tai geriausias būdas nuspręsti, kada fermentaciją perkelti į kitą etapą.
Jeigu norite saldesnės giros, nelaukite pernelyg ilgai.
Jeigu patinka rūgštesnė ir ryškesnė – galima fermentuoti šiek tiek ilgiau.
Tačiau namuose ruošiamos giros nereikėtų kelioms paroms pamiršti šiltoje virtuvėje. Fermentacija tęsis, keisis skonis ir didės susidarančių dujų kiekis.
Maža gudrybė – kelios razinos butelyje
Kai giros skonis jau patinka, gėrimą dar kartą perkoškite ir supilstykite į tinkamus butelius.
Į kiekvieną galima įmesti po 2–3 razinas.
Jos suteikia papildomą subtilų skonį, o dėl likusių fermentuojamų cukrų gėrimas gali tapti gyvesnis ir labiau putojantis.
Tačiau čia svarbu nepamiršti saugumo.
Fermentuojantis gėrimui uždarame inde susidaro anglies dioksidas, todėl kyla slėgis. Geriausia naudoti fermentuotiems gazuotiems gėrimams tinkamus butelius ir nepalikti jų ilgam šiltai. Paprastas plonas stiklinis butelis nėra geriausias pasirinkimas.
Po trumpo antrojo fermentacijos etapo girą dėkite į šaldytuvą.
Šaltis labai sulėtins fermentaciją.
Kodėl verta palaukti iki kitos dienos?
Ką tik paruošta kmynų gira jau gali būti skani, tačiau gerai atšaldyta ji atsiskleidžia visai kitaip.
Per naktį skoniai susijungia.
Kmynų aromatas tampa švelnesnis, citrina suteikia gaivumo, o saldumas nebeatrodo toks ryškus.
Todėl geriausias momentas paragauti – kitą dieną išėmus butelį tiesiai iš šaldytuvo.
Atidarykite atsargiai, ypač jeigu gėrimas tapo stipriai gazuotas.
Kodėl gira kartais nepavyksta?
Viena dažniausių priežasčių – per karštas skystis, į kurį buvo subertos mielės.
Kita klaida – per didelis mielių kiekis.
Norėdami pagreitinti procesą žmonės kartais jų įberia gerokai daugiau. Tačiau tuomet gėrime gali pernelyg stipriai jaustis mielių skonis.
Dar viena problema – per ilgas kmynų virimas.
Kmynų turi būti jaučiama, tačiau gira neturi virsti karčiu prieskonių nuoviru.
Ir galiausiai – per ilga fermentacija šilumoje.
Gira yra gyvas fermentuojamas gėrimas. Jos skonis nuolat keičiasi, todėl svarbiausia ne aklai skaičiuoti valandas, o paragauti.
Norite įdomesnio skonio? Išbandykite šiuos pakeitimus
Kai pagrindinis receptas jau išbandytas, su kmynų gira galima šiek tiek paeksperimentuoti.
Dalį baltojo cukraus galima pakeisti ruduoju – skonis taps sodresnis.
Labai įdomų aromatą suteikia nedidelis kiekis medaus, tačiau jį geriau naudoti kaip papildomą skonį, o ne visą cukrų pakeisti medumi.
Prie kmynų taip pat dera citrinos žievelė.
Tik naudokite plonai nutarkuotą geltoną jos dalį – baltoji žievelės dalis gali suteikti kartumo.
Vasarą į jau paruoštą stiklinę galima įdėti mėtos lapelį, citrinos griežinėlį ir keletą ledo kubelių.
Gaunamas visiškai kitoks gėrimas nei parduotuvėje perkama saldi gira.
Kiek laiko laikyti naminę girą?
Paruoštą girą geriausia laikyti šaldytuve ir suvartoti per kelias dienas.
Net ir šaldytuve fermentacija visiškai nesustoja – ji tik smarkiai sulėtėja. Todėl kuo ilgiau gira stovi, tuo mažiau saldi ir labiau fermentuota ji gali tapti.
Jeigu butelis atrodo labai stipriai išsipūtęs ar atidarant girdimas itin didelis slėgis, elkitės atsargiai.
Naminė gira nėra ilgai sandėliuojamas konservuotas gėrimas.
Vienas senas receptas, kurį verta prisiminti
Kmynų gira patinka būtent dėl savo paprastumo.
Vanduo, kmynai, cukrus, citrina ir truputis mielių – iš tokių kasdienių produktų galima pagaminti gėrimą, kurio skonis nustebina net žmogų, įpratusį prie klasikinės duonos giros.
Pirmą kartą verta gaminti nedidelį kiekį ir paragauti skirtingais fermentacijos etapais.
Galbūt vienam labiausiai patiks saldesnė, vos pradėjusi putoti gira. Kitam – rūgštesnė, gerai atšaldyta ir kelias dienas pastovėjusi.
Tačiau vienas dalykas beveik garantuotas: pastačius ant stalo ąsotį ledinės naminės kmynų giros, žmonės tikrai paklaus:
„O iš ko ji padaryta?“
Ir išgirdę atsakymą gali gerokai nustebti.
