Šlapimo nelaikymas – tai būklė, kai žmogus nevalingai netenka šlapimo. Nors ši problema dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje, ji gali paveikti įvairaus amžiaus moteris ir vyrus. Daugelis žmonių vengia apie tai kalbėti dėl gėdos jausmo, tačiau specialistai pabrėžia, kad šlapimo nelaikymas nėra neišvengiama senėjimo dalis. Daugeliu atvejų simptomus galima sumažinti arba visiškai suvaldyti taikant tinkamą gydymą.
Kas sukelia šlapimo nelaikymą?
Šlapimo pūslės veiklą reguliuoja sudėtinga sistema, kurioje dalyvauja nervai, dubens dugno raumenys ir šlapimo pūslės sfinkteriai. Sutrikus bent vienai šios sistemos daliai, gali atsirasti šlapimo nutekėjimas.
Dažniausios priežastys yra:
- susilpnėję dubens dugno raumenys po nėštumo ar gimdymo;
- hormonų pokyčiai menopauzės metu;
- prostatos ligos vyrams;
- antsvoris;
- lėtinis kosulys;
- neurologinės ligos, tokios kaip Parkinsono liga ar išsėtinė sklerozė;
- tam tikrų vaistų vartojimas;
- šlapimo takų infekcijos.
Kartais šlapimo nelaikymas būna laikinas ir praeina išgydžius pagrindinę priežastį.
Pagrindiniai šlapimo nelaikymo tipai
Gydytojai išskiria kelias pagrindines formas.
Stresinis šlapimo nelaikymas pasireiškia kosint, čiaudint, juokiantis ar keliant sunkesnius daiktus. Dažniausiai jis susijęs su susilpnėjusiais dubens dugno raumenimis.
Skubos (urgentinis) nelaikymas pasireiškia staigiu ir sunkiai sulaikomu noru šlapintis. Tokiu atveju žmogus kartais nespėja pasiekti tualeto.
Mišrus nelaikymas– tai abiejų tipų derinys.
Persipildymo nelaikymas atsiranda tada, kai šlapimo pūslė neištuštėja iki galo, todėl šlapimas nuolat laša.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu šlapimo nelaikymas kartojasi dažnai arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba urologą. Specialistas gali paskirti reikalingus tyrimus ir nustatyti tikrąją problemos priežastį.
Nedelsiant kreiptis į medikus būtina, jeigu kartu pasireiškia:
- kraujas šlapime;
- stiprus skausmas;
- karščiavimas;
- staiga atsiradęs nelaikymas po traumos;
- šlapimo susilaikymas.
Kaip diagnozuojamas šlapimo nelaikymas?
Pirmiausia gydytojas išklauso paciento nusiskundimus ir surenka ligos istoriją. Dažnai rekomenduojama kelias dienas pildyti šlapinimosi dienoraštį, kuriame fiksuojama, kada ir kiek kartų šlapinamasi bei kokiomis aplinkybėmis atsiranda simptomai.
Prireikus atliekami:
- šlapimo tyrimai;
- kraujo tyrimai;
- ultragarsinis tyrimas;
- liekamojo šlapimo kiekio nustatymas;
- urodinaminiai tyrimai.
Veiksmingiausi gydymo būdai
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties ir nelaikymo tipo.
Dubens dugno pratimai
Tai vienas efektyviausių konservatyvių gydymo metodų, ypač moterims po gimdymo ir menopauzės laikotarpiu. Reguliariai atliekami Kėgelio pratimai stiprina raumenis, kurie padeda kontroliuoti šlapimo pūslę.
Gyvensenos pokyčiai
Net nedideli pokyčiai gali sumažinti simptomus:
- normalizuoti kūno svorį;
- riboti kofeino ir alkoholio vartojimą;
- mesti rūkyti;
- reguliariai judėti;
- gydyti vidurių užkietėjimą.
Šlapimo pūslės treniravimas
Kai kuriems pacientams padeda specialios treniruotės, kurių metu palaipsniui ilginami tarpai tarp šlapinimosi.
Vaistai
Esant tam tikroms šlapimo nelaikymo formoms gydytojas gali skirti vaistų, kurie mažina pernelyg aktyvios šlapimo pūslės simptomus arba padeda geriau kontroliuoti šlapinimąsi.
Chirurginis gydymas
Jeigu konservatyvus gydymas neveiksmingas, kai kuriems pacientams gali būti rekomenduojama operacija. Šiuolaikiniai metodai daugeliu atvejų yra mažai invaziniai, o sveikimo laikotarpis – palyginti trumpas.
Ar maisto papildai gali padėti?
Vaistinėse ir internetinėse parduotuvėse siūloma įvairių maisto papildų, skirtų šlapimo pūslės funkcijai palaikyti. Kai kurių jų sudėtyje yra spanguolių ekstrakto, moliūgų sėklų, vitamino D ar kitų medžiagų.
Svarbu suprasti, kad maisto papildai nėra vaistai ir negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo. Jų veiksmingumas priklauso nuo konkretaus produkto, sudėties ir individualios žmogaus būklės. Prieš pradedant vartoti bet kokį papildą verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Kaip sumažinti riziką?
Specialistai rekomenduoja:
- reguliariai stiprinti dubens dugno raumenis;
- palaikyti normalų kūno svorį;
- gerti pakankamai vandens;
- vengti ilgalaikio vidurių užkietėjimo;
- laiku gydyti šlapimo takų infekcijas;
- reguliariai tikrintis sveikatą.
Apibendrinimas
Šlapimo nelaikymas gali turėti didelę įtaką gyvenimo kokybei, tačiau šiandien egzistuoja daugybė veiksmingų gydymo būdų. Ankstyvas kreipimasis į gydytoją leidžia tiksliau nustatyti priežastį ir parinkti tinkamiausią gydymo planą. Nereikėtų taikstytis su šia problema ar manyti, kad ji yra neišvengiama senėjimo pasekmė. Daugeliu atvejų tinkamai parinktas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai padeda susigrąžinti komfortą bei pasitikėjimą savimi.
