Pavasarį, vasarą ir net ankstyvą rudenį daugelis žmonių daugiau laiko praleidžia lauke – tvarko sodą, prižiūri veją ar tiesiog mėgaujasi poilsiu kieme. Tačiau ne visiems buvimas gryname ore sukelia tik malonius įspūdžius. Kai kuriems žmonėms šiuo laikotarpiu prasideda čiaudulys, nosies užgulimas, akių ašarojimas ar nuolatinis kosulys. Dažnai manoma, kad dėl to kaltos ryškiaspalvės gėlės, tačiau iš tikrųjų pagrindinė problema dažniausiai slypi visai kitur.
Alergologai pabrėžia, kad didžiausią sezoninių alergijų riziką kelia ne vabzdžių apdulkinami augalai, o tie, kurių žiedadulkes platina vėjas. Jos yra labai smulkios, lengvos ir gali nukeliauti net kelis kilometrus. Todėl net ir kruopščiai prižiūrimas kiemas negarantuoja, kad ore nebus alergenų.
Kodėl vieni augalai alergizuoja labiau nei kiti?
Vėjo apdulkinami medžiai, žolės ir piktžolės išskiria milijonus smulkių žiedadulkių. Jos lengvai patenka į nosį, akis ir kvėpavimo takus. Dėl to jautresniems žmonėms gali pasireikšti sezoninė alergija, dar vadinama šienlige.
Dažniausi simptomai:
- dažnas čiaudulys;
- nosies užgulimas arba vandeninga sloga;
- akių niežėjimas ir paraudimas;
- gerklės perštėjimas;
- kosulys;
- nuovargis;
- sunkesniais atvejais – astmos paūmėjimas.
Simptomų stiprumas priklauso ne tik nuo augalo, bet ir nuo žmogaus jautrumo bei žiedadulkių kiekio ore.
Beržas – vienas dažniausių pavasario alergenų
Beržai vertinami dėl savo išvaizdos, tačiau jų žydėjimo metu ore atsiranda labai daug žiedadulkių. Jei medis auga prie pat miegamojo langų ar terasos, jautrūs žmonės simptomus gali jausti dar stipriau.
Planuojant naujus želdinius verta apsvarstyti, ar beržas tikrai turėtų augti visai šalia gyvenamojo namo. Kartais pakanka pasirinkti kitą vietą sklype.
Alksniai ir lazdynai pradeda žydėti labai anksti
Vos tik orai pradeda šilti, dar prieš išsiskleidžiant lapams, kai kurie medžiai jau paskleidžia žiedadulkes. Dėl to nemažai žmonių mano susirgę peršalimu, nors iš tikrųjų prasidėjo alergijų sezonas.
Jeigu kiekvienais metais panašūs simptomai pasireiškia tuo pačiu metu, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju.
Veja taip pat gali būti problema
Tvarkinga veja dažnai laikoma gražaus kiemo simboliu, tačiau žolėms pradėjus žydėti į orą patenka daug žiedadulkių.
Specialistai pataria:
- reguliariai pjauti veją;
- neleisti žolėms subrandinti varpų;
- veją pjauti po lietaus arba ramesniu oru;
- naudojant žoliapjovę dėvėti apsauginę kaukę ir akinius.
Jeigu alergija labai stipri, veją geriau pjauti paprašyti kito šeimos nario.
Piktžolės dažnai lieka nepastebėtos
Ne visos piktžolės kelia vienodą pavojų, tačiau kai kurios jų išskiria itin daug žiedadulkių. Jos dažniausiai auga pakelėse, apleistuose sklypuose, prie tvorų ar komposto krūvų.
Reguliarus teritorijos tvarkymas padeda sumažinti žiedadulkių kiekį aplink namus. Geriausia nepalikti augalų iki žydėjimo.
Ką dar galima padaryti?
Jeigu alergija kartojasi kasmet, verta įvesti keletą paprastų įpročių.
Po darbo sode persirenkite drabužius ir nusiprauskite po dušu. Taip nuo odos ir plaukų pašalinamos žiedadulkės.
Sausomis ir vėjuotomis dienomis langus geriau laikyti uždarytus, ypač rytais, kai žiedadulkių koncentracija dažnai būna didžiausia.
Grįžus iš lauko naudinga nuplauti veidą, rankas, o jei simptomai ryškesni – ir plaukus.
Drabužių bei patalynės žiedadulkių sezono metu geriau nedžiovinti lauke, nes ant audinių gali nusėsti daug alergenų.
Ar verta atsisakyti visų medžių?
Ne. Vien dėl baimės nereikėtų iškirsti visų medžių ar išrauti dekoratyvinių augalų.
Panašius simptomus gali sukelti ir dulkių erkutės, pelėsiai, naminių gyvūnų pleiskanos ar kiti alergenai. Todėl pirmiausia svarbu išsiaiškinti tikrąją priežastį.
Jeigu alergija įtariama pirmą kartą, geriausia kreiptis į gydytoją alergologą. Specialūs tyrimai gali padėti nustatyti, kokios žiedadulkės sukelia simptomus.
Kaip planuoti sodą jautriems žmonėms?
Renkantis augalus verta galvoti ne tik apie jų grožį, bet ir apie būsimos priežiūros patogumą.
Prie gyvenamųjų zonų dažniau sodinami vabzdžių apdulkinami dekoratyviniai augalai, nes jų žiedadulkės rečiau pasklinda dideliais atstumais.
Taip pat naudinga reguliariai naikinti piktžoles, prižiūrėti veją ir vengti didelių kiečių ar kitų gausiai žiedadulkes skleidžiančių augalų sąžalynų.
Kada žiedadulkių ore būna mažiausiai?
Dažniausiai po lietaus oras tampa švaresnis, nes dalis žiedadulkių nusėda ant žemės. Todėl sodo darbus daugelis alergiškų žmonių lengviau pakelia būtent tokiomis dienomis.
Prieš planuojant ilgesnį darbą lauke verta pasidomėti žiedadulkių prognozėmis. Jei jų koncentracija labai didelė, darbus galima atidėti kitai dienai.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Jeigu atsiranda stiprus dusulys, švokštimas, spaudimas krūtinėje ar kvėpuoti darosi sunku, nereikėtų laukti, kol simptomai praeis savaime. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Pabaigai
Tvarkingas sodas gali būti puiki vieta poilsiui, tačiau jautriems žmonėms verta atkreipti dėmesį ir į tai, kokie augalai auga šalia namų. Reguliari vejos priežiūra, piktžolių šalinimas, tinkamai parinkti medžiai ir paprasti kasdieniai įpročiai gali padėti sumažinti kontaktą su žiedadulkėmis. Svarbiausia – neskubėti daryti radikalių sprendimų ir, jei simptomai kartojasi kasmet, pasikonsultuoti su specialistu, kuris padės nustatyti tikrąją alergijos priežastį.
