Ką tik išskalbti rankšluosčiai turėtų kvepėti švara, tačiau kartais nutinka priešingai – vos sudrėkę jie pradeda skleisti nemalonų, užsistovėjusį kvapą. Tuomet norisi pilti daugiau skalbiklio ar minkštiklio, nors būtent tai kai kuriais atvejais gali problemą tik sustiprinti. Priežasties verta ieškoti ne vien skalbyklėje.
Ištraukiate rankšluostį iš spintos – viskas atrodo gerai.
Tačiau nusiprausus ir juo nusišluosčius netrukus pajuntamas keistas kvapas. Dar blogiau, kai jis atsiranda jau išskalbus skalbinius.
Tai gana dažna buitinė problema, ypač kai namuose šilta ir drėgna.
Problema gali prasidėti skalbinių krepšyje
Viena dažniausių klaidų padaroma dar gerokai prieš skalbimą.
Drėgnas rankšluostis suglamžomas ir įmetamas į uždarą skalbinių krepšį.
Ten jis gali išgulėti kelias dienas.
Drėgmė, šiluma ir organinės medžiagos, likusios audinyje po naudojimo, sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis.
Todėl jeigu rankšluosčio neketinate skalbti iš karto, geriau pirmiausia leisti jam išdžiūti.
Tas pats principas galioja sportinei aprangai, maudymosi kostiumėliams ir drėgnoms virtuvinėms šluostėms.
Daugiau skalbiklio nebūtinai reiškia daugiau švaros
Kai rankšluosčiai pradeda nemaloniai kvepėti, natūrali reakcija – kitą kartą įpilti daugiau skalbiklio.
Tačiau skalbyklė turi išskalauti tai, ką į ją supylėme.
Jeigu skalbiklio naudojama per daug, dalis jo gali prasčiau išsiskalauti iš tankaus rankšluosčio audinio.
Ilgainiui audinyje gali kauptis skalbimo priemonių, kūno riebalų ir kitų nešvarumų likučiai.
Todėl geriau vadovautis skalbimo priemonės dozavimo rekomendacijomis, o ne principu „kuo daugiau, tuo švariau“.
Su minkštikliu taip pat verta nepersistengti
Minkšti ir stipriai kvepiantys rankšluosčiai atrodo patraukliai, todėl audinių minkštiklio lengva padauginti.
Tačiau rankšluosčio pagrindinė užduotis yra sugerti vandenį.
Kai kurių minkštiklių sudėtyje esančios medžiagos padengia pluoštą, todėl ilgainiui rankšluostis gali prasčiau sugerti drėgmę.
Jeigu pastebėjote, kad seniau puikiai vandenį sugerdavęs rankšluostis dabar tarsi stumia jį nuo paviršiaus, verta peržiūrėti naudojamų priemonių kiekį.
Perkrauta skalbyklė – dar viena dažna klaida
Norint sutaupyti elektros ir vandens kyla pagunda vienu kartu išskalbti kuo daugiau.
Tačiau prikimštame būgne skalbiniai negali pakankamai laisvai judėti.
Vandeniui ir skalbimo priemonei sunkiau pasiekti visą audinio paviršių, o skalavimo etapas taip pat gali būti ne toks efektyvus.
Stori rankšluosčiai sugeria daug vandens, todėl jiems ypač svarbu palikti pakankamai vietos būgne.
Skalbyklės nereikia paleisti beveik tuščios, tačiau jos taip pat nereikėtų prikimšti taip, kad rankšluosčiai vos tilptų.
Išskalbėte? Nepalikite jų būgne
Šilta skalbyklė ir šlapi tekstilės gaminiai nėra geras derinys.
Jeigu skalbimo programa baigėsi vakare, o rankšluosčius prisiminėte tik kitą rytą, jie kelias valandas praleido uždarame drėgname būgne.
Kartais vien to pakanka, kad atsirastų nemalonus kvapas.
Todėl skalbinius geriausia išimti netrukus po programos pabaigos ir kuo greičiau išdžiovinti.
Jeigu rankšluostis po džiovinimo lieka šiek tiek drėgnas, nereikėtų jo iš karto sulankstyti ir dėti į spintą.
O jeigu kalta pati skalbyklė?
Jeigu nemalonų kvapą įgauna ne tik rankšluosčiai, verta apžiūrėti skalbimo mašiną.
Ypatingo dėmesio nusipelno durelių guma, skalbiklio stalčiukas ir filtras.
Šiose vietose gali kauptis drėgmė, skalbimo priemonių likučiai, pūkeliai ir nešvarumai.
Dar vienas paprastas testas – pauostyti tuščią skalbyklės būgną.
Jeigu nemalonus kvapas jaučiamas dar prieš dedant skalbinius, vien rankšluosčių perskalbimas problemos neišspręs.
Skalbyklę reikia prižiūrėti pagal konkretaus gamintojo instrukcijas, įskaitant jai numatytas būgno valymo programas.
Po skalbimo durelių neužtrenkite iš karto
Jeigu gamintojo instrukcijos nedraudžia, po skalbimo verta palikti dureles ir skalbiklio stalčiuką pravirus, kad likusi drėgmė galėtų išgaruoti.
Nuolat uždarytas drėgnas būgnas džiūsta gerokai lėčiau.
Tai smulkmena, tačiau būtent tokios kasdienės smulkmenos ilgainiui turi didžiausią poveikį.
Kokioje temperatūroje skalbti rankšluosčius?
Vienos universalios temperatūros visiems rankšluosčiams nėra.
Reikia žiūrėti į jų priežiūros etiketę.
Medvilniniai balti rankšluosčiai gali toleruoti kitokias skalbimo sąlygas nei spalvoti ar iš mišrių pluoštų pagaminti gaminiai.
Todėl aklai nustatyti pačią aukščiausią temperatūrą nėra geriausias sprendimas.
Pirmiausia vadovaukitės gamintojo nurodyta maksimalia skalbimo temperatūra.
Kvapą maskuoti nėra tas pats, kas jį pašalinti
Tai svarbiausia visos problemos dalis.
Stipriai kvepiantis skalbiklis, minkštiklis ar skalbinių kvapas gali kuriam laikui užmaskuoti nemalonų aromatą.
Tačiau jeigu priežastis lieka, vos rankšluostis vėl sudrėks, problema gali sugrįžti.
Todėl pirmiausia reikia išsiaiškinti, kuriame etape rankšluostis per ilgai išlieka drėgnas arba nepakankamai išskalaujamas.
Kartais atsakymas slypi ne skalbimo programoje, o įpročiuose.
Paprastas eksperimentas gali parodyti, kur problema
Jeigu turite nuolat nemaloniai kvepiančių rankšluosčių, kitą skalbimą atlikite šiek tiek kitaip.
Neperkraukite būgno. Naudokite rekomenduojamą skalbiklio kiekį. Minkštiklio atsisakykite arba naudokite tik tiek, kiek rekomenduojama konkrečiam produktui. Pasirinkite rankšluosčių priežiūros etiketei tinkamą programą.
Programai pasibaigus skalbinius išimkite iš karto ir visiškai išdžiovinkite.
Jeigu rezultatas pastebimai geresnis, labai tikėtina, kad problema buvo ne pačiuose rankšluosčiuose.
Vienas įprotis gali būti svarbesnis už brangų skalbiklį
Švarūs rankšluosčiai prasideda ne nuo skalbimo priemonės buteliuko.
Svarbu neleisti drėgniems rankšluosčiams kelias dienas gulėti suspaustiems, neperkrauti skalbyklės, nepadauginti skalbimo priemonių ir po skalbimo kuo greičiau juos išdžiovinti.
Jeigu problema kartojasi su įvairiais skalbiniais, tuomet dėmesį verta nukreipti į pačią skalbyklę.
Kartais sprendimas pasirodo esantis stebėtinai paprastas: rankšluosčiui reikia ne stipresnio kvapo, o mažiau laiko praleisti drėgnam.m
