Kambarinių augalų auginimas daugeliui žmonių yra ne tik hobis, bet ir būdas sukurti jaukią bei gyvybingą aplinką namuose. Tačiau net ir kruopščiai prižiūrimi augalai kartais gali susidurti su nemalonia problema – įvairiais vabzdžiais, kurie apsigyvena gėlių vazonuose ar dirvožemyje.
Dažniausiai tokie kenkėjai tampa pastebimi pavasarį, kai daugiau dėmesio skiriame daržovių daigams – pomidorams, paprikoms ar baklažanams. Tuo metu seniau auginti kambariniai augalai kartais lieka šiek tiek pamiršti, o tai sudaro puikias sąlygas įvairiems vabzdžiams daugintis.
Gėlių vazonuose gali apsigyventi įvairūs kenkėjai: grybinių uodų lervos, baltasparniai, tripsai, amarai ar miltuotieji skydamariai. Pavojus slypi ne tik jų daromoje žaloje, bet ir gebėjime greitai plisti iš vieno augalo į kitą. Jei šalia užkrėsto vazono pastatysite naujus daigus, kenkėjai gali greitai persikelti ir pradėti daugintis naujoje vietoje.
Todėl svarbu žinoti, iš kur atsiranda šie vabzdžiai ir kaip su jais kovoti.
Iš kur gėlių vazonuose atsiranda kenkėjai
Kambarinių augalų dirvoje vabzdžiai gali atsirasti dėl kelių priežasčių.
Viena dažniausių – naujai įsigyti augalai. Jei parduotuvėje pirktas augalas jau buvo užkrėstas, kenkėjai gali greitai persikelti ir į kitus namuose esančius augalus. Todėl visada rekomenduojama naujus augalus kurį laiką laikyti atskirai ir stebėti jų būklę.
Kita priežastis – nedezinfekuota žemė. Dirvožemyje gali būti vabzdžių kiaušinėlių ar lervų, kurie tampa aktyvūs patekę į šiltą ir drėgną aplinką.
Kenkėjų kiaušinėliai taip pat gali patekti į namus su vėju ar lietumi per atvirus langus. Iš pradžių jų beveik neįmanoma pastebėti, tačiau palankiomis sąlygomis jie greitai pradeda daugintis.
Dar viena dažna problema – netinkama augalų priežiūra. Per dažnas laistymas, per didelė drėgmė ar netinkamas tręšimas sudaro idealias sąlygas kenkėjams vystytis.
Baltasparniai
Baltasparniai – vieni dažniausiai sutinkamų kambarinių augalų kenkėjų. Iš išvaizdos jie primena mažas baltas kandis.
Šie vabzdžiai yra labai maži – vos iki 3 mm ilgio. Dažniausiai jie slepiasi lapų apačioje, kur deda kiaušinėlius. Iš jų išsiritusios lervos pradeda siurbti augalo sultis, taip silpnindamos augalą.
Vienas pagrindinių baltasparnių požymių – lipnios dėmės ant lapų. Ant jų gali pradėti vystytis grybelinės ligos.
Kaip kovoti
Jei baltasparnių nedaug, pirmiausia galima pabandyti mechaninį valymą – nuplauti lapus vandeniu arba pašalinti lervas rankiniu būdu.
Taip pat padeda biologiniai preparatai arba insekticidai. Purškimo procedūrą dažnai reikia pakartoti kelis kartus, kad būtų sunaikintos ir naujai išsiritusios lervos.
Grybiniai uodai
Šie vabzdžiai dar vadinami dirvožeminiais uodais arba gėlių muselėmis. Suaugę vabzdžiai yra nedideli ir primena smulkius uodus.
Didžiausią žalą daro ne patys uodai, o jų lervos. Jos gyvena dirvoje ir minta augalų šaknimis bei organinėmis liekanomis.
Lervos atrodo kaip maži, permatomi kirminėliai su tamsia galvute. Jos labai greitai dauginasi, todėl problema gali greitai išplisti.
Kaip kovoti
Vienas paprasčiausių būdų – šalia vazonų pakabinti lipnias gaudykles, kurios sugaudo suaugusius vabzdžius.
Tačiau svarbiausia – sumažinti dirvos drėgmę. Grybinių uodų lervos mėgsta drėgną aplinką, todėl rekomenduojama augalus laistyti per padėklą, kad viršutinis žemės sluoksnis išliktų sausesnis.
Amarai
Amarai – labai paplitę augalų kenkėjai. Jie gali būti įvairių spalvų: žali, juodi, geltoni ar rudi.
Šie vabzdžiai gyvena didelėmis kolonijomis ir siurbia augalų sultis. Dėl to lapai pradeda deformuotis, susisukti ir silpnėti.
Amarai taip pat išskiria lipnią medžiagą, vadinamą medunešiu. Ji gali pritraukti kitus vabzdžius ir sukelti grybelines ligas.
Kaip kovoti
Nedidelį amarų kiekį galima pašalinti nuplaunant augalą vandeniu arba nuvalant lapus drėgna šluoste.
Taip pat padeda įvairūs augaliniai tirpalai – česnako, svogūnų ar tabako užpilai. Jei užkrėtimas didelis, gali prireikti specialių insekticidų.
Tripsai
Tripsai yra labai maži vabzdžiai, kuriuos kartais sunku pastebėti plika akimi. Jie siekia vos 1–2 mm ilgio.
Šie kenkėjai praduria augalo audinius ir siurbia sultis. Dėl to ant lapų atsiranda šviesios dėmės, o ilgainiui augalas gali pradėti džiūti.
Tripsai taip pat gali pernešti pavojingas augalų virusines ligas.
Kaip kovoti
Kova su tripsais dažnai būna sudėtinga, nes jie greitai prisitaiko prie naudojamų preparatų.
Todėl rekomenduojama naudoti skirtingas priemones pakaitomis. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti visus augalus, nes tripsai lengvai persikelia iš vieno vazono į kitą.
Miltuotieji skydamariai
Šie kenkėjai lengvai atpažįstami iš baltos, tarsi miltais padengtos apnašos ant augalo. Jie dažnai slepiasi lapų pažastyse ar stiebų vietose.
Miltuotieji skydamariai siurbia augalų sultis, todėl augalas pradeda silpti ir lėčiau augti. Jie taip pat išskiria lipnią medžiagą, ant kurios gali atsirasti grybelis.
Kaip kovoti
Pirmiausia reikia pašalinti vabzdžius vatos tamponu arba drėgna šluoste. Po to augalus galima nuplauti šiltu dušu.
Esant stipresniam užkrėtimui gali prireikti biologinių arba sisteminių insekticidų.
Poduros (šokinėjantys dirvos gyventojai)
Poduros yra labai maži, dažniausiai pilkšvi ar balti organizmai, kurie gyvena dirvos paviršiuje. Jie gali šokinėti, todėl kartais primena mažas blusas.
Šie gyviai paprastai minta organinėmis liekanomis ir retai daro didelę žalą augalams. Tačiau jei jų labai daug, jie gali pradėti pažeisti jaunas šaknis.
Kaip kovoti
Pagrindinis būdas – sumažinti dirvos drėgmę. Sausesnėje aplinkoje poduros greitai išnyksta.
Jei reikia, galima naudoti ir specialias augalų apsaugos priemones.
Medkirmėlės (mokrės)
Medkirmėlės nėra vabzdžiai – tai nedideli vėžiagyviai, kurie kartais apsigyvena drėgnoje dirvoje.
Jos turi segmentuotą kūną ir gali siekti iki 2 centimetrų ilgio. Dažniausiai minta pūvančiomis organinėmis medžiagomis, tačiau kartais gali pažeisti ir augalų šaknis.
Kaip kovoti
Pirmiausia reikia sumažinti dirvos drėgmę ir dažniau vėdinti patalpą. Taip pat galima naudoti paprastus masalus – pavyzdžiui, bulvių ar obuolių gabalėlius, kurie pritraukia šiuos gyvius.
Jei jų labai daug, geriausia augalą persodinti į naują, švarią žemę.
Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų
Nors įvairių vabzdžių gali atsirasti bet kuriuose namuose, tinkama augalų priežiūra gerokai sumažina jų atsiradimo riziką.
Svarbiausios taisyklės:
- nelaistyti augalų per dažnai
- reguliariai tikrinti lapus ir dirvožemį
- šalinti nudžiūvusias augalų dalis
- periodiškai nuplauti lapus šiltu vandeniu
- naujus augalus kurį laiką laikyti atskirai
Tokios paprastos priemonės padeda sukurti aplinką, kurioje kenkėjams daug sunkiau įsitvirtinti.
