Pagrindinis PatarimaiKai pajamos sumažėja, keičiasi ne tik piniginė: kaip psichologiškai atlaikyti prastėjantį gyvenimo lygį

Kai pajamos sumažėja, keičiasi ne tik piniginė: kaip psichologiškai atlaikyti prastėjantį gyvenimo lygį

by admin

Kai žmogus pradeda uždirbti mažiau, pirmiausia pastebi labai konkrečius dalykus: rečiau eina į restoranus, atsisako kelionių, atideda pirkinius, pradeda skaičiuoti sąskaitas. Tačiau finansinis nuosmukis paliečia kur kas daugiau nei biudžetą. Jis gali smogti savivertei, saugumo jausmui, santykiams ir net tam, kaip žmogus vertina savo gyvenimą.

Sunkiausia dažnai ne tai, kad kažko nebegalime nusipirkti, o tai, kad pradedame save lyginti su ankstesne savo versija. Atsiranda mintys: „anksčiau galėjau“, „anksčiau buvau sėkmingesnis“, „kažkur suklydau“. Jei tuo pat metu socialiniuose tinkluose matome kitų keliones, remontus, naujus automobilius ir gražias vakarienes, finansiniai sunkumai gali pradėti atrodyti kaip asmeninė nesėkmė.

Tačiau pajamų sumažėjimas nėra žmogaus vertės matas. Gyvenimo aplinkybės gali pasikeisti labai greitai, o psichologinis atsparumas prasideda ne nuo apsimetimo, kad „viskas puiku“, bet nuo realistiško situacijos priėmimo.

Kodėl finansinis nuosmukis taip stipriai veikia savijautą?

Pinigai žmogui reiškia ne vien galimybę pirkti. Jie dažnai susiję su saugumu, nepriklausomybe, pasirinkimo laisve ir kontrole.

Kai pajamos sumažėja, žmogus gali pajusti, kad susitraukė visas jo gyvenimas. Jis ne tik negali sau leisti to, ką galėjo anksčiau – jam gali atrodyti, kad jis pats tapo mažiau vertingas ar mažiau sėkmingas.

Būtent čia slypi pavojus. Mintis „aš šiuo metu negaliu sau to leisti“ gali nepastebimai pavirsti į „aš esu nevykėlis“.

Tai nėra tas pats.

Finansinė situacija gali keistis dėl darbo rinkos, infliacijos, šeimos aplinkybių, ligos, verslo sunkumų ar daugybės kitų priežasčių. Ji neapibrėžia žmogaus kaip asmenybės.

Nuolatinis „laikymasis“ gali išsekinti

Kai sunkus laikotarpis užsitęsia, žmonės neretai bando tiesiog sukąsti dantis ir kentėti. Kurį laiką tai veikia. Tačiau ilgainiui gali atsirasti emocinis išsekimas.

Pirmiausia žmogus nerimauja ir pyksta. Vėliau pradeda jaustis pavargęs. Galiausiai gali atsirasti abejingumas: „man jau vis tiek“.

Toks jausmas nebūtinai reiškia tingėjimą. Kartais tai ženklas, kad psichologinių resursų liko labai mažai.

Todėl svarbu ne vien klausti, kaip uždirbti daugiau, bet ir kaip išlaikyti save tokį, kuris dar turi jėgų veikti.

Pirmas žingsnis – atskirti tai, ko negalite pakeisti, nuo to, ką dar galite

Finansinės krizės metu žmogaus mintys dažnai sukasi apie tai, ką jis prarado: atostogas, santaupas, įprastą gyvenimo būdą, saugumo jausmą.

Naudingas paprastas pratimas – paimti popieriaus lapą ir padalyti jį į dvi dalis.

Vienoje pusėje užrašyti viską, ko šiuo metu negalite padaryti, nors norėtumėte. Kitoje – ką realiai vis dar galite.

Pavyzdžiui, galbūt šiemet negalite išvykti į užsienį, bet galite savaitgalį išvažiuoti prie ežero. Negalite lankyti brangių kursų, bet galite mokytis savarankiškai. Negalite dažnai vakarieniauti restorane, bet galite pasigaminti gerą vakarienę namuose.

Tikslas nėra save apgauti. Tikslas – priminti smegenims, kad gyvenimas nesusitraukė iki vien tik praradimų.

Saugumo jausmą galima kurti mažais žingsniais

Kai ateitis atrodo neaiški, žmogui labai svarbu turėti bent kelis dalykus, kurie yra stabilūs.

Tai gali būti aiškus mėnesio biudžetas, santaupų planas, supratimas apie savo teises darbe, sutvarkyti dokumentai ar žinojimas, į ką kreiptis prireikus pagalbos.

Kartais saugumo jausmą suteikia net paprasta rutina: tas pats rytinis pasivaikščiojimas, vakarienė tuo pačiu metu ar savaitinis pokalbis su artimu žmogumi.

Kai didelės gyvenimo dalys tampa neprognozuojamos, mažos stabilios detalės gali turėti netikėtai didelę reikšmę.

Reikia turėti vietos, kurioje nereikia nieko spręsti

Finansinis stresas turi vieną nemalonią savybę – jis gali užimti visą dieną.

Ryte žmogus galvoja apie sąskaitas, darbe – apie pajamas, vakare – apie kainas, o prieš miegą skaičiuoja, kiek liko iki algos.

Jeigu tokia būsena tęsiasi ilgai, smegenys praktiškai negauna poilsio.

Todėl naudinga sąmoningai turėti bent trumpą laiką, kai finansiniai klausimai nesprendžiami. Tai gali būti pasivaikščiojimas, sportas, maisto gaminimas, knyga ar tiesiog pusvalandis be telefono.

Problemos nuo to neišnyks, tačiau žmogui reikia psichologinės erdvės, kad galėtų jas spręsti ne nuolatiniame pavojaus režime.

Pagalbos prašymas nėra nesėkmė

Finansiniai sunkumai dažnai sukelia norą užsidaryti. Žmogui gali būti gėda pasakyti, kad jam sunku, ypač jei anksčiau jis buvo tas, kuris pats padėdavo kitiems.

Tačiau paramos sistema krizės metu labai svarbi.

Pagalba nebūtinai reiškia pinigus. Kartais tai žmogus, kuris padeda sutvarkyti gyvenimo aprašymą, rekomenduoja darbą, peržiūri biudžetą ar tiesiog išklauso be moralizavimo.

Net viena patikima atrama gali sumažinti jausmą, kad viską turite išspręsti vienas.

Vertybės nepriklauso nuo banko sąskaitos

Kai žmogus turi daugiau pinigų, savo vertybes jis gali išreikšti tam tikru būdu.

Jeigu svarbi šeima, jis organizuoja keliones. Jei svarbus tobulėjimas – perka kursus. Jei svarbu rūpintis kitais – dovanoja dovanas.

Kai pinigų sumažėja, gali atrodyti, kad kartu prarandamos ir šios gyvenimo dalys.

Tačiau dažniausiai pasikeičia ne pačios vertybės, o būdas jas įgyvendinti.

Artumas gali būti vakarienė namuose ir ilgas pokalbis. Tobulėjimas gali būti biblioteka, nemokamas kursas ar pokalbis su žmogumi, iš kurio galima pasimokyti. Rūpestis gali būti skambutis, pagalba buityje ar tiesiog buvimas šalia.

Kai žmogus išlaiko ryšį su tuo, kas jam svarbu, gyvenimas nepradeda atrodyti vien tik kaip sąskaitų apmokėjimas.

Pavojingiausias palyginimas – su ankstesniu savimi

Kartais kitų žmonių gyvenimas erzina mažiau nei prisiminimas apie tai, kaip gyvenote pats.

„Anksčiau galėjau sau tai leisti.“

„Anksčiau nereikėjo skaičiuoti.“

„Anksčiau jaučiausi saugesnis.“

Tokios mintys suprantamos, tačiau jos gali užrakinti žmogų praeityje.

Dabartinės galimybės gali būti kitokios, bet tai nereiškia, kad jos tokios liks visada. Gyvenimo etapas nėra galutinis nuosprendis.

Naudingiau savęs klausti ne „kodėl aš nebegyvenu taip, kaip prieš penkerius metus?“, o „ką galiu padaryti su tuo, ką turiu šiandien?“.

Socialiniai tinklai gali sustiprinti gėdą

Finansinių sunkumų metu socialiniai tinklai gali tapti ypač nemalonūs. Žmogus mato kitų keliones, pirkinius, naujus namus ir šventes, tačiau nemato paskolų, konfliktų, skolų ar nerimo.

Susidaro klaidingas įspūdis, kad visiems sekasi, išskyrus jus.

Jeigu pastebite, kad po socialinių tinklų naršymo jaučiatės blogiau, verta sumažinti jų naudojimą arba atsisakyti paskyrų, kurios nuolat skatina save lyginti.

Tai nėra bėgimas nuo realybės. Tai informacinės aplinkos higiena.

Gėda gali būti sunkesnė už patį pinigų trūkumą

Žmogus gali atsisakyti susitikti su draugais, nes negali sau leisti restorano. Gali nesakyti artimiesiems, kad jam sunku. Gali vengti prašyti pagalbos, nes bijo atrodyti nesėkmingas.

Taip finansinė problema pradeda izoliuoti žmogų.

Tačiau pajamų sumažėjimas nėra moralinė nesėkmė. Žmogus netampa mažiau vertas pagarbos vien dėl to, kad jo finansinės galimybės susitraukė.

Kartais daug sveikiau paprastai pasakyti draugui: „Šiuo metu taupau, gal susitinkame pasivaikščioti?“ nei vengti žmonių kelis mėnesius.

Planuokite trumpesniais laikotarpiais

Kai ateitis labai neaiški, penkerių metų planai gali ne motyvuoti, o dar labiau gąsdinti.

Tokiu metu verta sumažinti planavimo horizontą.

Ką galiu padaryti šį mėnesį?

Ką galiu padaryti šią savaitę?

Ką galiu sutvarkyti šiandien?

Kai gyvenimas atrodo nekontroliuojamas, konkretūs trumpalaikiai veiksmai grąžina bent dalį kontrolės jausmo.

Tai gali būti vienas išsiųstas gyvenimo aprašymas, viena atšaukta nereikalinga prenumerata, viena sutvarkyta sąskaita ar vienas pokalbis apie papildomas pajamas.

Svarbu nepaversti taupymo bausme

Kai finansinė situacija pablogėja, logiška mažinti išlaidas. Tačiau kartais žmonės nueina per toli ir atsisako visko, kas suteikia bent šiek tiek malonumo.

Gyvenimas tuomet tampa vien darbu, sąskaitomis ir taupymu.

Net riboto biudžeto laikotarpiu naudinga palikti vietos mažiems maloniems dalykams. Tai gali būti geresnė kava namuose, mėgstamas maistas, filmas, pasivaikščiojimas ar nedidelis hobis.

Psichologinis atsparumas nėra gebėjimas gyventi visiškai be malonumo. Priešingai – maži geri dalykai dažnai padeda išlaikyti jėgas sunkesniam laikotarpiui.

Paklauskite savęs: dėl ko atsikeliu ryte?

Kai sunku, nebūtina ieškoti didingos gyvenimo prasmės.

Kartais pakanka labai paprastos priežasties: vaikų, augintinio, darbo, žmogaus, kuris jūsų laukia, nebaigtos knygos, planuojamo savaitgalio ar mažo projekto.

Tokie dalykai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau būtent jie dažnai laiko žmogaus kasdienybę kartu.

Prasmė ne visada turi būti didžiulė. Kartais ji tiesiog suteikia priežastį padaryti dar vieną dieną.

Kada verta ieškoti profesionalios pagalbos?

Finansinis stresas pats savaime gali sukelti nerimą, miego sutrikimus, dirglumą ir liūdesį. Tačiau jei kelias savaites beveik nuolat jaučiate beviltiškumą, nebesidomite tuo, kas anksčiau teikė malonumą, sunkiai atliekate kasdienes užduotis arba nerimas tampa sunkiai valdomas, verta pasikalbėti su psichologu ar gydytoju.

Jeigu atsiranda minčių apie savęs žalojimą ar nebenorą gyventi, pagalbos reikėtų ieškoti nedelsiant per skubios pagalbos tarnybas ar artimiausią krizės pagalbos centrą.

Finansinės problemos gali būti labai realios, tačiau jų nereikia nešti vienam.

Gyvenimo lygis gali sumažėti, tačiau žmogaus vertė – ne

Sunkus finansinis laikotarpis gali pakeisti daug dalykų: kur keliaujate, ką perkate, kaip leidžiate savaitgalius ir kiek jaučiatės užtikrintas dėl ateities.

Tačiau jis neturi nuspręsti, kas esate.

Galite turėti mažiau pinigų ir vis tiek būti rūpestingas tėvas, geras draugas, kompetentingas žmogus, smalsus pašnekovas ar žmogus, kuris mokosi pradėti iš naujo.

Kartais tikrasis atsparumas atrodo ne kaip didvyriškas proveržis, o kaip labai paprastas sprendimas: šiandien padaryti vieną dalyką, kurį dar galite.

Ir rytoj – dar vieną.

REKLAMA

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite