Rugpjūčio viduryje agurkų lysvės dažnai jau nebeatrodo taip įspūdingai kaip liepos pradžioje. Apatiniai lapai pradeda gelsti, naujų vaisių atsiranda mažiau, o patys augalai auga lėčiau.
Dėl to lengva nuspręsti, kad sezonas baigėsi.
Tačiau jeigu agurkai vis dar sveiki, jų nereikėtų nurašyti per anksti. Palankiu oru derėjimą galima pratęsti dar kelioms savaitėms. Šiuo metu svarbiausia ne bandyti iš naujo užauginti milžinišką žalią krūmą, o išsaugoti sveiką lapiją, palaikyti tolygią dirvos drėgmę, laiku nuimti vaisius ir stebėti ligų požymius.
Štai ką verta patikrinti jau dabar.
1. Neleiskite agurkams peraugti ant krūmo
Vienas paprasčiausių būdų palaikyti derėjimą – reguliariai rinkti užaugusius vaisius.
Kai agurkas ilgai lieka ant augalo, jis toliau auga, stambėja ir brandina sėklas. Augalas tam naudoja savo išteklius, nors juos galėtų skirti naujiems vaisiams.
Todėl rugpjūtį lysvę verta apžiūrėti dažnai.
Pašalinkite:
- jau užaugusius veislei būdingo dydžio agurkus;
- pageltusius ir peraugusius vaisius;
- deformuotus agurkus;
- pradėjusius minkštėti ar pūti vaisius;
- po lapais ilgai nepastebėtus stambius agurkus.
Derliaus piko metu verta patikrinti lysvę kasdien arba bent kas antrą dieną.
Agurkų geriau netraukti stipriai rankomis. Patogiau nukirpti kotelį žirklėmis ar sekatoriumi, kad nepažeistumėte trapių ūglių.
2. Rugpjūtį agurkams vis dar reikia vandens
Vasaros pabaigoje dažna klaida – pradėti laistyti gerokai rečiau vien todėl, kad sezonas artėja prie pabaigos.
Agurkai turi didelius lapus ir daug vandens turinčius vaisius, todėl smarkus drėgmės trūkumas jiems nėra palankus.
Jeigu dirva ilgai išlieka visiškai sausa, lapai pradeda vysti, o augalas patiria papildomą stresą.
Tačiau nereikia vadovautis ir griežtu kalendoriumi.
Po lietingos savaitės papildomo vandens gali visai nereikėti, o karštu ir sausu laikotarpiu laistyti teks dažniau.
Kaip geriau laistyti?
Patikrinkite dirvožemį giliau, o ne vien jo paviršių.
Geriausia:
- laistyti gausiau, kad vanduo pasiektų šaknų zoną;
- vandenį pilti prie augalo pagrindo;
- stengtis nešlapinti lapų;
- naudoti mulčią;
- nelaukti, kol augalas stipriai nuvys;
- vengti režimo „visiškai sausa – tada labai šlapia“.
Jeigu galite rinktis laiką, patogiau laistyti ryte.
3. Nepulkite tręšti vos pamatę geltoną lapą
Vienas pageltęs apatinis lapas rugpjūčio viduryje dar nereiškia, kad agurkui skubiai trūksta maisto medžiagų.
Seniausi lapai sezono pabaigoje natūraliai pradeda prarasti spalvą.
Pageltimą taip pat gali lemti ligos, šaknų problemos, drėgmės svyravimai ar kitos augimo sąlygos.
Todėl pirmiausia apžiūrėkite visą augalą.
Jeigu didžioji dalis lapų žalia, auga nauji ūgliai ir formuojasi jauni vaisiai, agresyvus papildomas tręšimas gali būti visai nereikalingas.
Jeigu agurkai intensyviai dera šiltnamyje ar vazone ir ilgą laiką nebuvo papildomai maitinami, galima naudoti vaisinėms daržovėms skirtas trąšas pagal gamintojo instrukciją.
Ko nedaryti?
Nedidinkite dozės tikėdamiesi greitesnio rezultato.
Taip pat neverta vienu metu maišyti kelių skirtingų trąšų ar duoti labai daug azoto.
Rugpjūtį tikslas nėra priversti agurką vėl užauginti milžinišką lapų masę. Svarbiau padėti jam užbaigti esamą derėjimą.
4. Balta apnaša ant lapų nėra vien „senatvė“
Antroje vasaros pusėje agurkus dažnai pradeda varginti miltligė.
Vienas ryškiausių požymių – balkšva, tarsi miltais apibarstyta danga ant lapų.
Pradžioje ji gali būti matoma tik ant kelių senesnių lapų. Ligai progresuojant pažeidimų daugėja, lapai pradeda džiūti, o augalas praranda dalį paviršiaus, reikalingo fotosintezei.
Labai stipriai pažeistus lapus galima pašalinti.
Tačiau yra svarbi taisyklė – nereikia per vieną kartą nuskabyti pusės krūmo.
Sveiki žali lapai rugpjūtį itin svarbūs, nes būtent jie aprūpina augančius vaisius.
Pašalinkite pirmiausia:
- beveik visiškai ligos pažeistus lapus;
- visiškai nudžiūvusius lapus;
- pūvančias dalis;
- lapus su sparčiai plintančiais pažeidimais.
5. Kampuotos geltonos dėmės gali rodyti kitą problemą
Ne kiekviena liga ant agurkų atrodo kaip balti miltai.
Jeigu viršutinėje lapo pusėje pradeda rastis gelsvos ar šviesiai žalios kampuotos dėmės, kurių ribas tarsi pažymi gyslos, verta augalą apžiūrėti atidžiau.
Ypač jeigu drėgnu oru apatinėje lapo pusėje atsiranda pilkšvas ar violetinis apnašas.
Tokie simptomai gali būti susiję su netikrąja miltlige.
Vėsesnės rugpjūčio naktys, rasa ir ilgai drėgni lapai ligoms sudaro palankesnes sąlygas.
Todėl labai svarbi tampa oro cirkuliacija.
6. Neleiskite agurkų lysvei tapti tankiomis džiunglėmis
Vasaros pradžioje didžiulė žalia lapija atrodo kaip sėkmės ženklas.
Tačiau rugpjūtį pernelyg tankus krūmas turi ir trūkumų.
Po vėsesnės nakties lapai ilgiau išlieka drėgni. Tankiame augale oras juda prasčiau, todėl susidaro palankesnės sąlygos grybinėms ligoms.
Dabar verta:
- išravėti piktžoles aplink agurkus;
- pakelti ant žemės gulinčius ūglius;
- pataisyti atramas ir raiščius;
- pašalinti visiškai nudžiūvusią lapiją;
- sudaryti daugiau erdvės orui judėti.
Jeigu agurkai auginami vertikaliai, juos taip pat lengviau apžiūrėti ir laiku pastebėti prinokusius vaisius.
Tačiau nepersistenkite.
Sveikų lapų nereikia masiškai šalinti vien tam, kad vaisiai gautų daugiau saulės.
7. Šiltnamio rugpjūtį neuždarykite visai dienai
Šiltnamyje agurkai neretai dera ilgiau nei lauke.
Tačiau vasaros pabaigoje atsiranda kita problema – dideli temperatūros ir drėgmės svyravimai.
Naktį oras atvėsta, o dieną uždarytas šiltnamis saulėje vis dar gali labai stipriai įkaisti.
Jeigu drėgmė viduje nuolat didelė, o oras beveik nejuda, tai nėra idealios sąlygos augalams.
Todėl šiltomis dienomis nepamirškite vėdinti.
Atidarykite tam skirtas duris ir orlaides, kad oras galėtų cirkuliuoti.
Artėjantis ruduo dar nereiškia, kad šiltnamį reikia visą parą laikyti sandariai uždarytą.
Ar reikia šalinti geltonus apatinius lapus?
Jeigu vienas senas apatinis lapas tolygiai gelsta ir pamažu džiūsta, jį galima pašalinti.
Tokie pokyčiai sezono pabaigoje gali būti visiškai normalūs.
Tačiau verta sunerimti, jeigu geltonumas:
- greitai persimeta į jaunus lapus;
- atsiranda aiškiomis dėmėmis;
- pasirodo kartu su baltu ar pilku apnašu;
- apima daug augalų vienu metu;
- kartu pastebimos deformacijos ar vytimas.
Tokiu atveju nereikėtų visko paaiškinti vien rugpjūčio atėjimu.
Supuvusius agurkus pašalinkite iš karto
Po augalu nereikėtų palikti minkštų, pūvančių ar stipriai pažeistų vaisių.
Tas pats galioja sergančioms augalo liekanoms.
Kuo švaresnė lysvė, tuo lengviau stebėti augalus ir pastebėti naujus ligų požymius.
Pasibaigus sezonui stipriai sergančių augalų liekanas taip pat verta pašalinti iš auginimo vietos.
Penki dalykai, kurių dabar geriau nedaryti
Bandydami išspausti iš agurkų dar kelias savaites derliaus, sodininkai kartais augalą dar labiau susilpnina.
Neduokite dvigubos trąšų dozės. Dvigubai daugiau trąšų nereiškia dvigubai daugiau agurkų.
Nenuskabykite pusės lapų per vieną dieną. Augalui reikia sveiko žalio paviršiaus.
Neleiskite dirvai visiškai išdžiūti. Dideli drėgmės svyravimai agurkams nepalankūs.
Reguliariai nelaistykite lapų vėlai vakare. Vėsiomis naktimis jie gali ilgai išlikti šlapi.
Nepalikite peraugusių vaisių, jeigu norite, kad augalas toliau megztų jaunus agurkus.
Greita rugpjūčio vidurio agurkų patikra
Apeikite savo lysvę ir atsakykite į septynis klausimus:
- Ar nuskinti visi užaugę agurkai?
- Ar dirva prie šaknų nėra visiškai sausa?
- Ar ant lapų neatsirado baltų apnašų?
- Ar nėra kampuotų geltonų dėmių?
- Ar oras laisvai juda tarp augalų?
- Ar po krūmais neliko pūvančių vaisių?
- Ar nepersistengiate tręšdami?
Jeigu į šiuos dalykus atkreipsite dėmesį, rugpjūčio vidurys nebūtinai taps agurkų sezono pabaiga.
Augalas vasaros pabaigoje nebeatrodys taip, kaip birželį – ir neturi.
Keletas senų pageltusių lapų, lėtesnis augimas ir mažesnis vaisių kiekis yra natūrali sezono eiga.
Tačiau reguliarus derliaus nuėmimas, tolygi drėgmė, sveikos lapijos išsaugojimas ir anksti pastebėtos ligos gali padėti agurkams derėti gerokai ilgiau.
Kartais iki rudens reikia ne stebuklingų trąšų, o tiesiog nenustoti rūpintis augalu keliomis savaitėmis per anksti.
