Geros manieros nėra vien taisyklingai laikoma šakutė ar žinojimas, kas pirmas turi įeiti pro duris. Tikrasis etiketas atsiskleidžia daug paprastesnėse situacijose: kaip pasisveikiname, ar mokame klausytis, kaip elgiamės su aptarnaujančiais žmonėmis ir ar gerbiame kitų asmeninę erdvę.
Net išsilavinę, mandagiais save laikantys žmonės kartais daro klaidų, kurių patys nepastebi. Dažniausiai jos kyla ne iš blogos valios. Vieni vadovaujasi pasenusiomis taisyklėmis, kiti elgiasi automatiškai, o treti tiesiog nepagalvoja, kaip jų žodžiai ar veiksmai atrodo kitam žmogui.
Pirmasis įspūdis dažnai susidaro labai greitai, tačiau etiketas svarbus ne tik per pirmą susitikimą. Geros manieros padeda kurti pasitikėjimą, išvengti nejaukių situacijų ir parodyti pagarbą be ilgų paaiškinimų.
Štai dažniausios etiketo klaidos, kurios gali pasitaikyti tiek darbe, tiek svečiuose, viešose vietose ar kasdien bendraujant.
1. Laukti, kol pirmas pasisveikins kitas
Paprasta, bet dažna klaida – įeiti į patalpą ir tyliai laukti, kol kas nors atkreips dėmesį. Įprastai pasisveikina tas, kuris ateina į jau susirinkusių žmonių erdvę.
Tai galioja įėjus į kabinetą, nedidelę parduotuvę, laukiamąjį, susitikimų kambarį ar svečius. Nebūtina garsiai kreiptis į kiekvieną žmogų atskirai. Dažnai pakanka ramaus „laba diena“.
Šiuolaikiniame etikete svarbiau ne žmogaus lytis, o pati situacija. Verslo aplinkoje reikšmę gali turėti pareigos, susitikimo šeimininkas ar tas, kuris pristato kitus dalyvius.
2. Spausti ranką neįvertinus situacijos
Rankos paspaudimas ilgą laiką buvo laikomas beveik privalomu, tačiau šiandien jis nėra būtinas kiekvienoje situacijoje. Kai kurie žmonės jo vengia dėl sveikatos, asmeninių ribų, religinių ar kultūrinių priežasčių.
Jeigu žmogus neištiesia rankos, nereikia jo spausti ar versti jaustis nepatogiai. Galima tiesiog linktelėti, nusišypsoti ir žodžiu pasisveikinti.
Kai ranka spaudžiama, paspaudimas turėtų būti trumpas ir ramus. Per stiprus spaudimas neparodo pasitikėjimo savimi, o veikiau gali sukelti nemalonų įspūdį. Lygiai taip pat nepatogiai atrodo pernelyg ilgas rankos laikymas.
3. Kreiptis per daug familiariai
Lietuvių kalboje į nepažįstamą ar vyresnį žmogų įprasta kreiptis „Jūs“, kol jis pats nepasiūlo pereiti prie „tu“. Tai ypač svarbu bendraujant su klientais, vyresniais kolegomis, gydytojais, mokytojais ar žmonėmis, kuriuos sutinkame pirmą kartą.
Kita vertus, mandagus kreipinys nereiškia šaltumo. Galima kalbėti šiltai, paprastai ir pagarbiai, nevartojant perdėtai familiarių žodžių.
Didelė klaida – su vadovu elgtis itin mandagiai, o su padavėju, vairuotoju ar valytoju kalbėti iš aukšto. Tikrasis mandagumas matomas iš to, kaip žmogus elgiasi su tais, iš kurių jam nieko nereikia.
4. Nepristatyti kartu esančių žmonių
Jeigu sutinkate pažįstamą žmogų būdami su draugu, partneriu ar kolega, mandagu juos pristatyti. Palikti šalia stovintį žmogų nežinioje, kol vyksta ilgas pokalbis, nėra malonu.
Pakanka kelių žodžių: „Čia mano kolegė Rasa“ arba „Susipažinkite, tai mano draugas Tomas“.
Jeigu neprisimenate žmogaus vardo, geriau tai ramiai pripažinti, o ne apsimesti. Trumpas atsiprašymas dažniausiai sukelia mažiau nepatogumo nei bandymas išsisukti.
5. Žiūrėti į telefoną pokalbio metu
Viena dažniausių šiuolaikinio etiketo klaidų – nuolat tikrinti telefoną, kai kitas žmogus kalba. Net jeigu tik trumpam perskaitote pranešimą, pašnekovui gali pasirodyti, kad pokalbis jums neįdomus.
Per susitikimą telefoną geriausia laikyti tylos režimu ir ne ant stalo, jeigu jo nereikia darbui. Jei laukiate svarbaus skambučio, mandagu apie tai iš anksto perspėti.
Dar nemaloniau atrodo garsiai leidžiami vaizdo įrašai viešajame transporte, laukiamajame ar kavinėje. Tokiose vietose reikėtų naudoti ausines.
6. Pertraukinėti ir baigti kitų sakinius
Žmogus gali pertraukti iš entuziazmo, tačiau pašnekovui tai dažnai atrodo kaip nenoras klausytis. Nuolatinis kitų sakinių užbaigimas taip pat gali sudaryti įspūdį, kad skubinate arba nevertinate jų minčių.
Geras pokalbis nėra varžybos, kas greičiau pasakys savo nuomonę. Kartais mandagiausia reakcija – trumpam patylėti ir leisti žmogui užbaigti mintį.
Jei vis dėlto netyčia pertraukėte, pakanka pasakyti: „Atsiprašau, tęskite.“
7. Per pirmą susitikimą klausinėti pernelyg asmeniškai
Kai kurie klausimai gali atrodyti nekalti, tačiau kitam žmogui būti nemalonūs. Pavyzdžiui:
- kiek jis uždirba;
- kodėl neturi vaikų;
- ar planuoja tuoktis;
- kiek kainavo jo būstas ar automobilis;
- kodėl priaugo ar numetė svorio;
- kokiomis ligomis serga;
- už ką balsuoja.
Tokios temos nebūtinai yra draudžiamos, tačiau joms reikia artimesnio santykio ir tinkamo momento. Per pirmą susitikimą saugiau kalbėti apie pomėgius, keliones, darbą bendrąja prasme, knygas, filmus ar aplinką, kurioje susitikote.
8. Komentuoti žmogaus išvaizdą nepagalvojus
Net ir kaip komplimentas pasakytas komentaras gali nuskambėti nejaukiai. Frazės „atrodai pavargusi“, „pagaliau sulieknėjai“ ar „savo amžiui atrodai gerai“ dažnai turi nemalonią potekstę.
Saugiau girti tai, ką žmogus pasirinko pats: drabužį, spalvą, šukuoseną, atliktą darbą ar idėją. Pavyzdžiui: „Tau labai tinka ši spalva“ arba „Puikiai parengei pristatymą.“
Jeigu abejojate, ar komentaras bus priimtas gerai, geriau jo nesakyti.
9. Nepaisyti eilės ir asmeninės erdvės
Stovint eilėje nereikėtų glaustis prie žmogaus priešais, žvilgčioti jam per petį ar bandyti praslysti pirmam apsimetant, kad tik trumpai paklausite.
Asmeninė erdvė svarbi ir pokalbio metu. Pernelyg arti stovintis žmogus gali kelti įtampą, net jei pats to nepastebi.
Viešajame transporte mandagu neužimti papildomos sėdynės krepšiu, kai kiti žmonės stovi. Taip pat verta pirmiausia leisti keleiviams išlipti ir tik tada lipti vidun.
10. Netinkamai elgtis teatre ar kine
Einant į savo vietą pro jau sėdinčius žmones, įprasta judėti veidu į juos, o ne nugara. Taip lengviau atsiprašyti ir išvengti nepatogaus kontakto.
Telefonas turėtų būti nutildytas dar prieš prasidedant renginiui. Net ryškus ekranas tamsoje gali trukdyti aplinkiniams.
Jeigu pavėlavote, reikėtų klausyti darbuotojų nurodymų ir nesibrauti į vietą pačiu tyliausiu spektaklio momentu.
11. Ant stalo susidėti visus asmeninius daiktus
Kavinėje ar prie šventinio stalo telefonas, raktai, piniginė ir didelis krepšys neturėtų užimti bendros erdvės. Didelį krepšį geriausia padėti šalia savo kėdės, ant specialaus kabliuko arba kitoje saugioje vietoje.
Telefono laikymas ant stalo taip pat gali siųsti nebylią žinutę, kad bet kurią akimirką esate pasiruošę nutraukti pokalbį.
Jeigu stalas mažas, kuo mažiau ant jo pašalinių daiktų, tuo patogiau visiems.
12. Mandagiai elgtis tik tada, kai tai naudinga
Bene didžiausia etiketo klaida – rodyti geras manieras tik svarbiems ar įtakingiems žmonėms. Mandagumas, kuris įjungiamas tik prieš vadovą, klientą ar svečią, nėra tikras etiketas.
Daug daugiau apie žmogų pasako tai, kaip jis reaguoja į klaidą, kaip kalba su aptarnaujančiu personalu, ar atsiprašo netyčia pastūmęs kitą ir ar padėkoja už nedidelę paslaugą.
Žodžiai „prašau“, „ačiū“, „atsiprašau“ ir „gal galėčiau“ nėra silpnumo ženklas. Jie padeda kasdienį bendravimą padaryti paprastesnį ir malonesnį.
Etiketas keičiasi, tačiau pagarba išlieka
Kai kurios senosios etiketo taisyklės šiandien nebėra tokios griežtos. Nebūtina aklai vadovautis nuostata, kas pirmas turi ištiesti ranką pagal lytį ar amžių. Skirtingose šalyse, darbovietėse ir šeimose įpročiai gali skirtis.
Todėl pati universaliausia taisyklė yra paprasta: stebėkite situaciją, gerbkite kito žmogaus ribas ir neverskite jo jaustis menkesniu.
Geros manieros nėra teatro vaidmuo, skirtas padaryti įspūdį. Jos labiausiai pastebimos tada, kai žmogus išlieka ramus, pagarbus ir dėmesingas net tada, kai niekas jo nevertina.
Būtent tokios smulkmenos kuria gerą reputaciją, stiprina santykius ir padeda jaustis užtikrinčiau beveik bet kurioje aplinkoje.
