Daugelis Lietuvos gyventojų vis dar vartoja gerai pažįstamus terminus – „darbingumo lygis“, „nedarbingumas“ ar „darbingumo procentai“. Tačiau sistema pasikeitė: nuo 2024 metų vertinant negalią Lietuvoje pagrindine sąvoka tapo dalyvumo lygis.

Tai nėra vien pavadinimo pakeitimas.

Naujojo vertinimo esmė – žiūrėti ne tik į žmogaus sveikatos būklę ar jo galimybes dirbti, bet plačiau vertinti, kokių sunkumų žmogus patiria įvairiose gyvenimo srityse ir kokios pagalbos jam reikia.

2026 metais įsigaliojo ir dar vienas aktualus pakeitimas žmonėms, kuriems dar anksčiau buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus.

„Darbingumo lygį“ pakeitė „dalyvumo lygis“

Iki 2023 metų pabaigos darbingo amžiaus žmonėms su negalia buvo nustatomas darbingumo lygis.

Pavyzdžiui, žmogus galėjo turėti 30, 40, 45 ar 55 procentų darbingumo lygį.

Nuo 2024 metų pradžios įsigaliojus negalios reformai pradėta vartoti kita sąvoka – dalyvumo lygis.

Kodėl to reikėjo?

Ankstesnis pavadinimas sudarydavo įspūdį, kad vertinama pirmiausia tai, kiek žmogus gali dirbti. Tačiau negalia gali paveikti gerokai daugiau gyvenimo sričių.

Žmogui gali būti sudėtingiau judėti, pasirūpinti savimi, bendrauti, mokytis, dalyvauti visuomeniniame gyvenime ar atlikti kasdienes užduotis.

Todėl naujoji sistema orientuojama į platesnį žmogaus galimybių ir individualios pagalbos poreikio vertinimą.

Ką reiškia dalyvumo procentai?

Čia žmonės kartais suklysta.

Kuo mažesnis nustatytas dalyvumo lygis, tuo didesnis žmogaus dalyvumo netekimas.

Pavyzdžiui, valstybės užimtumo rėmimo sistemoje atskirai išskiriami žmonės, kuriems nustatytas:

• iki 25 proc. dalyvumo lygis;
• 30–40 proc. dalyvumo lygis;
• 45–55 proc. dalyvumo lygis.

Šios grupės atitinka iki 2023 metų pabaigos naudotus atitinkamus darbingumo lygius.

Todėl 30 procentų dalyvumo lygis nereiškia, kad žmogus turi „30 procentų negalios“. Tai yra oficialaus negalios vertinimo sistemos rodiklis, nuo kurio gali priklausyti tam tikros teisės ir pagalba.

Ar žmogus, turintis mažą dalyvumo lygį, gali dirbti?

Tai vienas svarbiausių klausimų.

Nustatytas dalyvumo lygis savaime nėra paprastas atsakymas „gali dirbti“ arba „negali dirbti“.

Būtent dėl šios priežasties buvo atsisakyta termino „darbingumo lygis“. Senasis pavadinimas pernelyg stipriai siejo negalią vien su darbu, nors žmogaus situacija yra gerokai platesnė.

Žmogaus galimybės dirbti priklauso nuo jo konkrečios būklės, darbo pobūdžio, darbo aplinkos, reikalingo pritaikymo ir kitų individualių aplinkybių.

Todėl du žmonės, kuriems nustatytas vienodas dalyvumo lygis, nebūtinai turės vienodas galimybes atlikti tą patį darbą.

Kas nustato dalyvumo lygį?

Negalios ir individualios pagalbos poreikių vertinimu užsiima Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.

Vertinant žmogaus situaciją atsižvelgiama ne vien į medicininius kriterijus.

Vertinama sveikatos būklė ir žmogui reikalingos pagalbos poreikis, siekiant nustatyti, kokios kliūtys jam trukdo dalyvauti kasdieniame bei visuomeniniame gyvenime.

Tai svarbus skirtumas nuo įsivaizdavimo, kad procentas automatiškai skiriamas vien dėl konkrečios diagnozės.

Vien diagnozės pavadinimas savaime nenulemia konkretaus dalyvumo procento.

Vertinama individuali žmogaus situacija.

Kas nutiko anksčiau nustatytam darbingumo lygiui?

Žmonėms, kuriems darbingumo lygis buvo nustatytas iki 2023 metų pabaigos, kilo daug klausimų: ar reikės viską nustatinėti iš naujo?

Ne visais atvejais.

Ypač svarbus pakeitimas įsigaliojo 2026 m. liepos 11 dieną.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra paskelbė, kad žmonėms, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, nuo 2026 m. liepos 11 d. laikoma, jog jų turėtas darbingumo lygis yra lygus neterminuotam dalyvumo lygiui.

Dėl paties prilyginimo atskirai kreiptis nebereikia.

Tai aktuali naujovė, apie kurią dalis seniau darbingumo lygį gavusių žmonių gali dar nežinoti.

O jeigu pažymėjime likęs senasis terminas?

Vien tai, kad žmogaus turimame dokumente naudojama ankstesnė formuluotė, nereiškia, kad jo statusas staiga išnyko.

Jeigu žmogus pageidauja gauti asmens su negalia pažymėjimą su pakeistu galiojimo terminu, dėl pažymėjimo pakeitimo galima pateikti prašymą.

Tačiau dėl paties minėto darbingumo lygio prilyginimo dalyvumo lygiui atskiro prašymo teikti nebereikia.

Ar nustačius dalyvumo lygį automatiškai mokama pensija?

Nebūtinai.

Tai dar viena vieta, kur lengva susipainioti.

Nustatytas dalyvumo lygis ir teisė gauti konkrečią piniginę išmoką nėra visiškai tas pats dalykas.

Pavyzdžiui, norint įgyti teisę į socialinio draudimo negalios pensiją, svarbus ne tik nustatytas dalyvumo lygis. Asmuo taip pat turi atitikti socialinio draudimo stažo reikalavimus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad teisė į socialinio draudimo negalios pensiją atsiranda, kai žmogus turi nustatytą reikiamą dalyvumo lygį ir minimalų stažą negalios pensijai gauti.

Todėl dviejų žmonių, turinčių vienodą dalyvumo lygį, gaunamos išmokos gali skirtis.

Nuo ko priklauso negalios pensijos dydis?

Negalios pensijos dydis nėra viena visiems nustatyta suma.

Skaičiuojant socialinio draudimo negalios pensiją reikšmės turi keli veiksniai, tarp jų – žmogaus netekto dalyvumo lygis, sukauptas stažas ir kiti pensijos apskaičiavimui naudojami rodikliai.

Todėl klausimas „kiek gausiu, jeigu nustatė 45 procentus?“ neturi vieno visiems tinkamo atsakymo.

Tiksliai sumai nustatyti reikia konkretaus žmogaus duomenų.

Dalyvumo lygis gali suteikti ir kitų teisių

Negalios nustatymas svarbus ne vien dėl pensijos.

Priklausomai nuo konkretaus dalyvumo lygio, individualių poreikių ir kitų aplinkybių, žmogui gali būti aktualios skirtingos pagalbos priemonės.

Pavyzdžiui, darbingo amžiaus žmonės su negalia yra tarp papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų. Valstybės užimtumo politikoje atskirai numatytos žmonių, turinčių iki 25 proc., 30–40 proc. ir 45–55 proc. dalyvumo lygį, grupės.

Tam tikrais atvejais dalyvumo lygis taip pat svarbus sprendžiant dėl asmens su negalia automobilio statymo kortelės ar kitų teisių.

Tačiau čia labai svarbu netaikyti vienos taisyklės visiems – konkrečiai lengvatai gali būti nustatytos papildomos sąlygos.

45 procentai nereiškia, kad žmogus „beveik sveikas“

Procentai gali klaidinti ir iš kitos pusės.

Žmogaus kasdienio gyvenimo negalima tiksliai apibūdinti vienu skaičiumi.

Vienam žmogui didžiausia kliūtis gali būti judėjimas, kitam – gebėjimas ilgai išlaikyti fizinį krūvį, trečiam gali reikėti pagalbos atliekant kasdienes užduotis.

Būtent todėl dabartinėje sistemoje daugiau dėmesio skiriama individualiam pagalbos poreikiui.

Negalios vertinimo reforma buvo kuriama siekiant pereiti nuo požiūrio, orientuoto beveik vien į medicininę būklę, prie platesnio žmogaus individualių poreikių vertinimo.

Ką daryti žmogui, kuris mano, kad jo galimybės smarkiai sumažėjo?

Pirmasis žingsnis paprastai nėra bandymas pačiam apskaičiuoti, kiek procentų turėtų priklausyti.

Jeigu dėl ilgalaikės sveikatos būklės žmogaus savarankiškumas ar galimybės dalyvauti kasdieniame gyvenime yra reikšmingai apribotos, situacija vertinama nustatyta oficialia tvarka.

Svarbu pateikti realią medicininę informaciją ir vertinimo metu tiksliai apibūdinti, kokių sunkumų žmogus patiria kasdienybėje.

Nereikėtų nei sumenkinti savo sunkumų, nei jų perdėti.

Tikslas yra ne „gauti kuo mažesnį procentą“, o nustatyti žmogaus faktinę situaciją ir pagalbos poreikį.

Didžiausia painiava kyla dėl senų ir naujų terminų

Internete vis dar galima rasti daugybę tekstų apie 30, 40 ar 55 procentų „darbingumą“.

Žmonės taip pat ir toliau kasdienėje kalboje sako „nedarbingumas“.

Tačiau skaitant informaciją reikia žiūrėti į jos paskelbimo datą.

Nuo 2024 metų negalios vertinimo sistemoje darbingumo lygį pakeitė dalyvumo lygis, o dalis ankstesnių darbingumo lygių toliau galioja arba teisės aktuose yra prilyginami atitinkamam dalyvumo lygiui.

Todėl prieš priimant sprendimus dėl pensijos, darbo ar kitų teisių geriausia tikrinti naujausią oficialią informaciją.

Ką svarbiausia prisiminti?

Lietuvoje kalbant apie negalios vertinimą šiandien tiksliau vartoti terminą dalyvumo lygis, o ne darbingumo lygis.

Pokytis nėra vien kosmetinis.

Naujoji sistema siekia vertinti ne tik žmogaus galimybes dirbti, bet ir jo individualius poreikius bei kliūtis skirtingose gyvenimo srityse.

Taip pat svarbu nepainioti dalyvumo lygio su konkrečia pinigų suma.

Tas pats procentas savaime negarantuoja vienodos pensijos ar visų įmanomų lengvatų. Konkrečios teisės priklauso nuo papildomų sąlygų.

O žmonėms, kuriems darbingumo lygis iki 2023 metų pabaigos buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus, 2026 metais atsirado svarbus supaprastinimas – nuo liepos 11 dienos toks darbingumo lygis laikomas lygiu neterminuotam dalyvumo lygiui ir dėl paties prilyginimo papildomai kreiptis nebereikia.